Kodėl vienų žmonių dantys stiprūs kaip akmuo, o kitiems tenka visą laiką varstyti odontologijos kabinetų duris? Jurbarkietė gydytoja odontologė Aušrinė Meškauskienė tikina, kad 70 proc. gražios šypsenos priklauso nuo dantų priežiūros ir profilaktikos, ir tik trečdalį lemia paveldimumas.
Kariesas – labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kenkianti visų be išimties žmonių dantims. Pirmieji juodi „iškirmiję“ dantys atsiranda vos kelių metų sulaukusių mažylių burnose, o labiausiai kariesas mūsų dantims pakenkia paauglystėje.
Gydytoja odontologė A. Meškauskienė pripažįsta, kad kone pusė jos pacientų į kliniką ateina tik tuomet, kai dantį pradeda skaudėti. „Kai sulaukiama skausmo, kone visais atvejais tenka taisyti dantų šaknų kanalus, o tai reiškia, kad kyla rizika prarasti dantį. Būtina kuo anksčiau užkirsti kelią karieso plitimui – visi žino, kad lengviau užtaisyti tik pradėjusį gesti dantį nei tą, kurį jau skauda“, – sakė gydytoja.
Skylė dantyje atsiranda nuo rūgščių poveikio susilpnėjus dantų emaliui, todėl gydytojai pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į dantų higieną. „Nuo ankstyvos vaikystės reikia įsikalti į galvą, kad kariesas yra bakterija – tas kirminukas, kuris naktimis graužia dantis. Dėl to taip svarbu vakarais juos švariai išsišveisti šepetuku“, – ne tik vaikams aiškina gydytoja odontologė.
A. Meškauskienė tvirtina, kad vaikų dantimis reikia pradėti rūpintis kūdikystėje – tuomet, kai pradeda kaltis pirmieji pieniniai dantukai. Mažiausioms pacientėms, kurių dantukus teko gydyti A. Meškauskienei, tebuvo pusantrų metų. „O trejų metų vaikų dantis jau tenka gydyti labai dažnai“, – pripažįsta gydytoja.
Kodėl taip anksti vaikų dantis pažeidžia nelemtasis kariesas? Maitinimas naktimis, saldžių arbatėlių gėrimas prieš miegą ir dantų higienos trūkumas – pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikams tenka kęsti dantų skausmą.
„Aš esu už natūralų maitinimą krūtimi, bet nepritariu pediatrams, kad vaiką reikia maitinti, kada tik jis panori. Išdygus pirmiesiems dantukams naktinį maitinimą būtina palaipsniui mažinti. Vienintelis dalykas, ką vaikui galima pasiūlyti naktimis – atsigerti švaraus vandenėlio, bet jokiu būdu ne saldžios arbatos“, – tvirtina gydytoja odontologė.
Mamytėms A. Meškauskienė visada primena, kad pirmuosius pieninius dantukus reikia valyti švariu audeklu ir vandeniu, o išdygus keturiems dantukams – jau būtinas ir dantų šepetėlis.
Kodėl taip svarbu, kad naktį vaikų dantys būtų švarūs? „Naktimis pasikeičia seilių klampumas, ant dantų nusėda apnašos, ardančios emalį, jame atsiranda dėmelių, kurios palaipsniui virsta skylutėmis. Nuvalius apnašas, kuriose tarpsta kariesą sukeliančios bakterijos, dantų gedimo galima išvengti. Dieną po kiekvieno valgymo dantų valyti nebūtina, norintys gali tik praskalauti burną ar po pietų atsargiai dantis pavalyti šepetėliu“, – sakė gydytoja.
Pasak A. Meškauskienės, nereikėtų pasiduoti „ekologiškų befluorių“ dantų pastų madai, nes fluoridai dantims labai reikalingi. Šešerių metų vaikams jau būtina pasta su 1000 ppm. „Fluoras labai svarbus dantų sveikatingumui. Pykstam, kad iš vaistinių dingo fluoro tabletės – vienintelis vaistas kariesui gydyti. Didelę karieso riziką turintiems pacientams kartais net rekomenduojame parsivežti fluoro tablečių iš Rusijos ar paprašyti, kad nupirktų Norvegijoje, kur jos pardavinėjamos kaip maisto papildas. Per didelis kiekis fluoro gal ir gali pakenkti, bet tikrai ne tiek, kiek jo yra dantų pastoje. Net visai mažiems vaikučiams, jei jau prasidėjęs kariesas, reikalinga pasta su fluoru. Savo vaikų dantukus vakarais patepdavau trupučiu dantų pastos ir net nenuplaudavau – palikdavau, kad pastoje esančios medžiagos įsigertų į dantų emalį“, – tikino gydytoja.
Odontologė pataria tėvams patiems valyti dantis jaunesniems kaip aštuonerių metų vaikams bent jau vakarais, nes jie to dar nesugeba padaryti gerai. Valydamiesi dantis vaikai nepasiekia išsivalyti šeštaisiais–septintaisiais metais dygstančio šeštojo nuolatinio danties, dėl to jis greičiau pradeda gesti.
A. Meškauskienė stebisi, kad iki šiol nemažai tėvų mano, jog pieninių dantų nereikia taisyti. Gydytoja svarsto, ką jai pasakytų suaugęs pacientas, jei patartų jam keletą metų pagyventi su skyle dantyje ir palaukti, kol dantis pats iškris. Vaikams sugedę dantys kelia tokį patį diskomfortą kaip ir suaugusiesiems, jų dantys taip pat tampa jautrūs, į skyles lenda maistas, aštrūs jų kraštai braižo liežuvį.
Nors pieniniai dantys, pasak gydytojos, ne tokie jautrūs kaip nuolatiniai, tačiau jie greičiau genda, ir, neduok Dieve, susilaukti skausmo. Vienas vargas, kai toks išgąsdintas vaikas ateina pas odontologą. „Pirmas vizitas į mūsų kabinetą turėtų būti dar tada, kai visi vaiko dantukai sveiki – tuomet mažyliai be baimės susipažįsta su dantų gydytojo aplinka. Galime džiaugtis, kad apie 80 proc. vaikų nebijo odontologų, o jei ateina bijodami, tai jų baimė greitai išsisklaido. Didžioji dauguma vaikų dabar mus priima panašiai kaip kirpėjus“, – tvirtina gydytoja.
Kaip ir daugelis kitų odontologų, A. Meškauskienė įsitikinusi, kad valstybė daro didelę klaidą finansuodama vaikų dantų silantų programą. Silantus reikėtų dėti iškart, kai tik dantis išdygsta, tačiau gydytojai negali pasakyti, kada atsiranda pirminis kariesas.
„Pirminio karieso nematyti net ir labai atidžiai apžiūrint dantis, nes jo procesai vyksta mikroskopiniame lygyje. Labai negerai, jei silantu padengiamas dantis su prasidėjusiu kariesu. Kitas dalykas – silantai nesaugo dantų visą gyvenimą, jie laiko nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o kai nukrenta, turime chemijos pažeistą dantį, kurio emalis lengviau pažeidžiamas“, – pripažįsta gydytoja.
Kad dešimtmetį finansuojama programa neveiksminga, rodo ir atlikti tyrimai – specialistai pripažįsta, kad Lietuvos vaikų dantų būklė blogiausia Europoje. „Daug naudingiau būtų, jei tie pinigai būtų skiriami šviečiamajai veiklai. Lietuvoje daugelis aukštųjų mokyklų rengia dantų higienistus. Jie turėtų ne tik dirbti kabinetuose, bet ir eiti į mokyklas, darželius, mokyti vaikus valytis dantis, aiškinti, kodėl jie genda ir ką daryti, kad būtų sveiki. Mes stengiamės daryti tą darbą – savanoriškai mokome vaikų lopšelio–darželio „Nykštukas“ mažuosius valytis dantukus, pavasarį ten surengėme dantukų dieną. Pastebime, kad ši veikla jau duoda rezultatų“, – tikino A. Meškauskienė.
Labai svarbu, pasak gydytojos, laiku pasirūpinti paauglių dantimis, nes būtent paauglystėje sugenda daugiausia dantų. Smarkiai augančiam vaikui pritrūksta mikroelementų, organizmas patiria didžiules apkrovas, todėl pirmiausia nukenčia dantys. „Tai, ką suaugusiam žmogui kariesas padaro per trejus metus, paauglystėje gali padaryti per tris mėnesius. Žinau ne vieną ir ne du žaibiško karieso atvejus. Kariesas paauglių burnose tiesiog pražysta. Liūdna, bet retai kuriam paaugliui per profilaktinę apžiūrą galime pasakyti, kad visi jo dantys sveiki“, – pripažįsta odontologė.
Šiuo augimo periodu paaugliams dantis būtina tikrinti kartą per pusmetį, o kai kariesas suaktyvėja – ir dar dažniau. Gydytoja tikina iš patirties žinanti, kad daugumai vaikų dantys nustoja gesti tuomet, kai baigiasi augimas.
Gydytojos įsitikinimu, nuo paauglystės reikėtų pradėti kalbėti ir apie rūkymo žalą dantims. Rūkantiems žmonėms kariesas padaro dvigubai daugiau žalos – dantys ne tik pagelsta, bet ir susilpnėja, prasideda periodontozė.
Kitas svarbus dantų priežiūrai laikotarpis – nėštumas. „Kokio amžiaus moteris besilauktų vaikelio, nėštumas dažnai pakenkia dantims, nes augdamas kūdikis iš motinos organizmo paima daug mikroelementų. Pastebėjome, kad nėštumas kartais ne taip smarkiai pakenkia moterų dantims, kaip ilgas natūralus maitinimas. Tai ne priežastis atsisakyti maitinti vaiką, tačiau pagimdžius reikėtų iškart pradėti vartoti maisto papildus su kalciu ir juos gerti kasdien, kol kūdikis maitinimas“, – patarė gydytoja.
Suaugusiems, lėtinių ligų neturintiems žmonėms, pasak odontologės, užtenka kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti dantis. Dažnai atsiranda po vieną kitą naują skylutę, kurią galima greitai užgydyti. „Tačiau yra žmonių, kurie visą gyvenimą turi paauglio dantis ir jiems reikia ypač atidžios priežiūros“, – neslepia A. Meškauskienė.
Ar įmanoma sveikus dantis išsaugoti iki žilos senatvės? „Teoriškai taip, įmanoma, jei kasdien naudojant visas dantų higienos priemones valytume juos ne trumpiau kaip 15–20 minučių. Dantų šepetėlio neužtenka – reikia ir dantų siūlo, ir vieno danties, ir tarpdančių šepetėlių, ir vandens irigatoriaus tarpdančiams išplauti. Nešiojantieji dantų breketus išmoksta visu tuo naudotis, todėl jų dantų priežiūros įgūdžiai nepalyginamai geresni už įprastai po burną dantų šepetėliu rytais ir vakarais pamakaluojančių žmonių“, – pastebėjo gydytoja odontologė.
A. Meškauskienė atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonių dantims kenkia ne tik kariesas, todėl net ir turint karieso nepažeistus dantis pas odontologą kartą per metus būtina apsilankyti.
Daiva BARTKIENĖ
