Praėjus daugiau nei metams nuo karo komendantūrų kūrimo pradžios, Lietuva pereina į naują pasirengimo etapą. Ukrainos karo patirtis aiškiai parodė, kad kariuomenės, savivaldos ir kitų valstybės institucijų sąveika turi būti parengta iš anksto – karo pradžioje tam gaišti laiko tiesiog negalima.
Jurbarko ir Šakių kraštuose šis darbas vyksta jau dabar. Stiprinamas bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tarnybomis, institucijomis, o organizacinius darbus keičia praktinis pasirengimas. Svarbiausia užduotis šiandien – suburti žmones, kurie prireikus žinotų savo vaidmenį ir galėtų veikti savo krašte.
Jurbarko ir Šakių karo komendantūros komendantas ats. mjr. Raimundas Ardavičius sako, kad komendantūros laukia savanorių. Čia kviečiami ne tik buvę kariai ar šauliai, bet ir tie, kurie niekada neturėjo karinės patirties, tačiau nori prisidėti prie savo bendruomenės ir valstybės saugumo.
„Svarbiausia – motyvacija, atsakingas požiūris ir noras būti pasirengusiam padėti savo kraštui“, – pabrėžia komendantas.
Kiekvienam savas vaidmuo
Pasak R. Ardavičiaus, karo komendantūrų kūrimas nėra atsitiktinis sprendimas. Jis susijęs su labai konkrečiomis pamokomis, kurias davė karas Ukrainoje. „Ukrainoje šios sistemos derinimas karo pradžioje užtruko apie tris mėnesius. Tai labai svarbus laikas, kurio krizės metu negalime sau leisti prarasti. Todėl Lietuva šį darbą atlieka taikos metu. Mūsų tikslas – būti pasirengusiems dar prieš galimą krizę, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį ir atsakomybes“, – sako ats. mjr. R. Ardavičius.
Šiandien Jurbarko ir Šakių kraštuose komendantūrų struktūra jau veikia. Stiprinami ryšiai su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, o dėmesys vis labiau krypsta į praktinį pasirengimą – žmonių mokymą, užduočių supratimą ir realų gebėjimą veikti sudėtingose situacijose.
Žodis „karo komendantūra“ daugeliui gyventojų vis dar skamba gana oficialiai ir galbūt net šiek tiek atitolusiai nuo kasdienio gyvenimo. Tačiau komendantas pabrėžia, kad ši struktūra kaip tik ir skirta aktyviems piliečiams įtraukti. Prisijungti gali įvairių profesijų ir amžiaus žmonės. Nebūtina būti tarnavus kariuomenėje, turėti karinių žinių ar specialų pasirengimą. Reikia noro mokytis ir supratimo, kad valstybės gynyba nėra vien karių reikalas.
Komendantūrose vietą atranda ūkininkai, verslininkai, mokytojai, valstybės tarnautojai, vairuotojai bei kitų sričių specialistai. Kiekvienas žmogus turi unikalios patirties, gebėjimų ir pažįsta vietoves, o tai krizės metu gali tapti lemiamu veiksniu.
„Karo komendantūros suteikia galimybę įgyti reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių, o krizės ar karo atveju veikti ten, kur žmogus geriausiai pažįsta aplinką – savo savivaldybėje, tarp savo bendruomenės žmonių“, – teigia R. Ardavičius.
Užduotys – ne tik karinės
Iškilus saugumo grėsmei, komendantiniams vienetams priskirti piliečiai savo savivaldybėse vykdytų įvairias užduotis. Tai apimtų svarbių objektų apsaugą, kontrolės postų įrengimą, viešosios tvarkos palaikymą, pagalbą mobilizacijos procese, aplinkos stebėjimą ir informacijos teikimą atsakingoms institucijoms. Taip pat būtų vykdomos užduotys, susijusios su valstybės užnugario saugumu, gyventojų apsauga, kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar diversine veikla.
Todėl komendantūros veikla nėra vien kariniai veiksmai. Ji susijusi ir su tuo, kad krizės metu vietose būtų palaikoma tvarka, saugumas bei užtikrinamas sklandus ryšys tarp kariuomenės, civilinių institucijų ir gyventojų.
Karo komendantūros nėra kuriamos tik karo laikotarpiui. Jų veikla vyksta jau šiandien – per mokymus, bendradarbiavimą su savivaldybėmis, policija, ugniagesiais gelbėtojais ir kitomis tarnybomis. „Taikos metu turime galimybę mokytis, treniruotis ir tobulinti tarpusavio sąveiką. Būtent šis pasirengimas vėliau lemia, kaip efektyviai veiksime krizės situacijoje“, – sako komendantas.
Jurbarke ir Šakiuose – dar tik pradžia
Šalies mastu komendantinių karių bazinius kursus jau yra baigę daugiau kaip 1500 žmonių. Mokymai vyksta nuolat – kiekvieną mėnesį juos baigia nuo kelių dešimčių iki šimto dalyvių.
Pasak R. Ardavičiaus, žmonės mokymus sėkmingai derina su darbu, šeima, ūkiais, verslais ir kitais įsipareigojimais. Tai reikalauja pastangų, tačiau susidomėjimas išlieka stabilus. Vis daugiau piliečių nori žinoti, kaip elgtis krizės atveju, ir būti pasirengę prisidėti prie krašto gynybos. Šiuo metu aktyvių komendantinių karių Šakių rajone yra 10, Jurbarko – 15.
„Siekiame pritraukti kuo daugiau piliečių į komendantinius vienetus, nes jų svarba atėjus X valandai būtų milžiniška. Reikia suprasti, kad piliečiai, užsiregistravę į komendantūras, būtų šaukiami pagal gyvenamąją vietą ir saugotų savo kiemą“, – sako ats. mjr. R. Ardavičius.
Paklaustas, ar Jurbarko ir Šakių rajonuose jau galima kalbėti apie tvirtą pasirengusių žmonių branduolį, komendantas atsako atvirai: „Pasakyti, kad Jurbarko ir Šakių rajonuose branduolys jau yra, šiandien būtų per drąsu. Manau, kad 25 aktyvūs komendantiniai kariai yra tik pradžia. Tikiu, kad jie bus pavyzdys ir paskata kitiems prisijungti bei užsiregistruoti.“
Pritaikyta dirbantiems
Norint prisijungti prie karo komendantūrų, pirmiausia reikia užsiregistruoti ir pasitikrinti sveikatą. Procedūros maksimaliai supaprastintos – sveikatos patikrą galima atlikti savo šeimos gydymo įstaigoje, nebereikia vykti į Karo medicinos ekspertizės komisiją.
Bazinis komendantinių karių kursas trunka 12 dienų. Jo trukmė buvo pailginta atsižvelgus į pačių dalyvių pasiūlymus, todėl dabar dar daugiau dėmesio skiriama taktikai, medicinai ir praktiniams veiksmams.
Per mokymus dalyviai mokosi patruliuoti, tikrinti transporto priemones, koordinuoti karinio transporto judėjimą, įrengti kontrmobilumo priemones bei organizuoti kontrolės postų veiklą. Vyksta ir kiti praktiniai užsiėmimai.
Pabaigus bazinius mokymus, pasirengimas tęsiamas, tačiau tam jau reikia skirti mažiau laiko – užsiėmimai dažniausiai vyksta savaitgaliais, atsižvelgiant į žmonių užimtumą. „Komendantinių karių kursas ir buvo sukurtas galvojant apie žmones, kurie turi ribotai laiko, tačiau jaučia atsakomybę už savo krašto gynybą. Žmones ateina ne todėl, kad turi daug laisvo laiko, o todėl, kad nori būti pasiruošę ir žinoti, kaip veikti sudėtingoje situacijoje“, – sako R. Ardavičius.
Privalumas – vietiniai
Jurbarko ir Šakių rajonai turi savo specifiką. Tai pasienio kraštas, nemaža dalis teritorijos kaimiška, o žmonės vieni kitus gerai pažįsta. Krizės atveju tai tampa didžiuliu pranašumu. „Tokiose bendruomenėse gyvenantys žmonės puikiai pažįsta savo aplinką, vietovę ir vietos gyventojus. Tai tampa labai svarbiu pranašumu krizių metu“, – sako komendantas.
Žmogus, gerai pažįstantis savo kraštą, gali greičiau pastebėti neįprastą veiklą, atpažinti pašalinius asmenis ar galimas grėsmes. Tokios žinios ypač svarbios kovojant su diversine veikla ir užtikrinant vietos saugumą. Būtent todėl komendantūrose itin vertinami žmonės, glaudžiai susiję su savo bendruomene. Mokymuose jie įgyja naujų įgūdžių, o savo vietos pažinimą gali pritaikyti ten, kur jo labiausiai reikia.
Reikia nuolatinio įdirbio
Norint, kad Jurbarko ir Šakių kraštai būtų dar geriau pasirengę, pasak R. Ardavičiaus, reikia nuolatinio įdirbio: daugiau žmonių, daugiau žinių ir daugiau praktinių įgūdžių. „Kuo daugiau piliečių domėsis valstybės gynyba ir įsitrauks į pasirengimo veiklas, tuo stipresnis bus mūsų bendras atsparumas“, – teigia jis.
Svarbu ne tik didinti žmonių skaičių, bet ir nuosekliai gilinti žinias, organizuoti praktinius mokymus, stiprinti bendradarbiavimą tarp kariuomenės, savivaldos, tarnybų ir vietos bendruomenių. Pasirengimas – ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, leidžiantis visuomenei geriau pasiruošti bet kokiems iššūkiams.
Kviečia išbandyti
Ką pasakyti Jurbarko ar Šakių gyventojui, kuris svarsto prisijungti, bet vis dar abejoja? „Pasakyčiau labai paprastai – ateikite ir išbandykite“, – sako ats. mjr. R. Ardavičius.
Pasak jo, žmonės dažnai mano, kad neturi pakankamai žinių, patirties ar fizinio pasirengimo. Tačiau dalyvavę mokymuose jie geriau supranta Lietuvos kariuomenės veiklą, įgyja pasitikėjimo savimi ir pamato, kad kiekvienas gali prisidėti pagal savo galimybes. Ne vienas žmogus, pradėjęs nuo komendantinių karių kursų, vėliau nusprendžia dar aktyviau įsitraukti į valstybės gynybą – prisijungia prie savanorių pajėgų ar šaulių.
„Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį. Reikia suprasti, kad valstybės gynyba neįmanoma be piliečių, kurių svarba yra milžiniška“, – pabrėžia Jurbarko ir Šakių karo komendantūros komendantas.
Kas yra karo komendantūros?
Karo komendantūros – taikos metu veikianti struktūra, padedanti pasirengti ekstremalioms situacijoms, mobilizacijai ar karo padėčiai. Jos bendradarbiauja su savivaldybėmis, policija, ugniagesiais ir kitomis tarnybomis, tačiau jų funkcijų neperima.
Prisijungti prie komendantūrų gali patriotiškai nusiteikę piliečiai – vyrai ir moterys, įvairių profesijų bei patirčių žmonės. Karinė patirtis nebūtina.
Komendantinių karių bazinis kursas trunka 12 dienų. Jo metu mokomasi karinės taktikos, ginkluotės valdymo, karo topografijos, medicinos, inžinerijos, maskuotės, pirmosios pagalbos ir kitų svarbių dalykų.
Mokymų metu dalyviai aprūpinami gyvenamąja vieta, kario uniforma ir ekipuote, gauna maitinimą, yra apdraudžiami. Svarbiausia – noras pasirengti, įgyti praktinių įgūdžių ir prireikus prisidėti prie savo krašto saugumo.
Lukas Pileckas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
