Prieš porą metų savivaldybės administraciją nusiaubusi etatų mažinimo banga labiausiai nuskriaudė Kultūros skyrių, likusį ir be projektų koordinatoriaus, ir be paminklotvarkininko. Panorusi šiuos etatus susigrąžinti Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė buvo priversta pripažinti, kad iš griuvėsių rūmų neatstatysi.
Nors jau daug metų viešai kiekviena proga deklaruojama, kad Jurbarkas prioritetu yra pasirinkęs kultūrinį turizmą, savivaldybės administracijoje jau visi metai nėra paminklotvarkininko. Bene 2009-aisiais, diskutuojant apie taupymui būtiną etatų mažinimą, politikams buvo pateiktas Kultūros vertybių departamento vadovų raštas, kad savivaldybei būtinas ne tik toks etatas, bet ir už paminklosaugą atsakingas padalinys, tik dėmesio į jį niekas nekreipė.
Turėti tokį padalinį jau tada vertė ypatinga Jurbarko padėtis: rajone yra 229 kultūros paveldo objektai, iš jų net penki – nacionalinės reikšmės. Daugiau už kitus rajonus Jurbarkas turi ir pilių bei dvarų, todėl labai svarbu, kad būtų nuolat stebima kultūros vertybių būklė ir rūpinamasi jų išsaugojimu. Be to, paminklotvarkininkas turi ir daugybę kitų pareigų: privalo tvarkyti kultūros vertybių dokumentus, teikti pasiūlymus dėl naujai išaiškintų kultūros vertybių, rinkti apie jas informaciją, bendradarbiauti su Kultūros vertybių apsaugos departamento darbuotojais ir Tauragės padalinio specialistais, supažindinti kultūros vertybių savininkus su kultūros vertybių apsaugos reglamento reikalavimais, derinti jų veiksmus, numatyti bendras priemones kultūros vertybėms išsaugoti, tvarkyti ir eksponuoti. Ir tai – tik menka dalis paminklotvarkininkui priskiriamų darbų, todėl iškart buvo aišku, kad pusė etato tokiam specialistui – pernelyg menkas darbo krūvis.
Deja, tarybos narių apsisprendimą tuomet lėmė rajono mero Ričardo Juškos argumentai – jei paminklotvarkai nėra pinigų, nereikia ir etatų.
Buvusiai Kultūros skyriaus paminklotvarkininkei Valentinai Dapkienei nepanorus dirbti už 500 Lt atlyginimą, savivaldybėje buvo įdarbinti dar du specialistai, tačiau ir jie šio darbo netrukus atsisakė, pasitraukimo priežastimi nurodę pernelyg didelį, neadekvatų gaunanam atlyginimui darbo krūvį.
Šiemet susitikęs su Kultūros vertybių apsaugos departamento direktore Diana Varnaite R. Juška pažadėjo pasistengti įtikinti politikus, kad pusės etato paminklosaugai per mažai.
Ta pačia proga Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė ryžosi prašyti tarybos atkurti savivaldybės administracijoje programų ir renginių koordinavimo specialisto etatą. Kol visos rajono kultūros įstaigos buvo pavaldžios Jurbarko kultūros centrui, toks etatas Kultūros skyriuje gal ir nebuvo būtinas, tačiau reorganizavus Jurbarko kultūros centrą į penkis savarankiškus kultūros centrus paaiškėjo, kad koordinuoti jų darbo paprasčiausiai nėra kam.
Išanalizavusi visų kultūros įstaigų etatus, D. Giedraitienė pastebėjo, kad reorganizuojant Jurbarko kultūros centrą šiai įstaigai nepagrįstai pridėti du papildomi etatai, dėl to jų skaičius išaugo nuo 38 iki 39,75. 2010 metų birželio 23 d. savivaldybės tarybos posėdyje atsiradęs sprendimas papildomai steigti etatų, kad centrai galėtų įdarbinti buhalterius, pasak D. Giedraitienės, nebuvo suderintas su reorganizaciją vykdžiusia darbo grupe, bet svarbiausia, kad etatų padaugėjo tik Jurbarko kultūros centre. Tuo tarpu kaimo kultūros centre etatų nepadaugėjo ir buhalteriai buvo įdarbinti kultūros darbuotojų sąskaita.
D. Giedraitienė tarybos komitetų posėdžiuose tikino, kad tiek etatų Jurbarko kultūros centrui nereikia, nes po reorganizacijos jo darbo apimtys sumažėjo – vietoj 25 skyrių dabar turi tik tris. Kultūros centro administracija nori, kad Žindaičiuose, Skirsnemunėje ir Girdžiuose dirbtų po tris žmones, tuo tarpu Klausučių, Veliuonos, Eržvilko kultūros centrai skyriuose teturi po vieną ar net 0,5 etato ir ten dirba ne daugiau kaip po vieną žmogų.
Be to, Jurbarko kultūros centre 2,75 etato tebėra neužimti. Pavyzdžiui, Jurbarko kultūros centras laiko tuščią pusę etato „Bandonijos” vadovui, nors šis kolektyvas visada veikė Eržvilke ir neturėtų persikelti į Jurbarką. Juolab, kad dabar Jurbarko kultūros centre nėra nei kolektyvo, nei bandonija norinčių išmokti groti žmonių.
Socialinių reikalų komitete D. Giedraitienei netgi pavyko pasiekti, kad Jurbarko kultūros centro direktorė Danutė Samienė pripažintų, jog dėl vieno panaikinto etato kultūrinė veikla Jurbarke nenukentėtų. Tačiau tarybos posėdyje diskusijos netikėtai prasidėjo iš naujo. Impulsą joms davė liberalcentristų pasiūlymas įsteigti papildomą pusę etato savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje ir neskubėti daryti naujų reformų Jurbarko kultūros centre.
Kautynėse dėl etatų persvarą ir vėl nulėmė rajono mero R. Juškos argumentai. „Manyčiau, kad ateinančių metų biudžeto metmenys visus įpareigos pagalvoti, kaip taupyti – kiek etatų sumažinti, kokias įstaigas reorganizuoti, sujungti ar visai atsisakyti. Šiemet savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti savivaldybė gavo 1 mln. Lt mažiau, o ateinančiais metais turėsime išsiversti be 3 mln. Lt. Artėja laikas, kai savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams vėl reikės po mėnesį eiti nemokamų atostogų. Todėl siūlyčiau dabar apsiriboti puse etato paminklotvarkininkui, kad po mėnesio nereikėtų ką tik įsteigtų etatų naikinti”, – tikino R. Juška.
Meras neslėpė nuogąstavimo, kad tarybai užsimojus naikinti neužimtus Jurbarko kultūros centro etatus, į juos paskubomis gali būti priimti darbuotojai. R. Juška pasiūlė tarybai priimti protokolinį sprendimą, kuris įpareigotų savivaldybės administracijos direktorių užtikrinti, kad iki naujųjų metų nė viena biudžetinė įstaiga naujų darbuotojų nepriimtų.
Politikai vieningai tam pritarė, juolab kad mero nuogąstavimai pasirodė ne be pagrindo. Suteikus galimybę pasisakyti Jurbarko kultūros centro direktorei Danutei Samienei paaiškėjo, kad pretendentas į „Bandonijos” vadovus jau atsirado. Direktorė tvirtino, kad toks specialistas centrui labai reikalingas, ir kad ji gali apginti kiekvieną etatą, nes už jo stovi kolektyvai.
„Taip, mes taupėm – reikėjo išmokėti darbuotojams išeitines kompensacijas, dėl to yra neužimtų etatų. Bet jie visi mums reikalingi. Naikindami etatus, jūs sunaikinsite kolektyvus. Mūsų kolektyvai yra pakankamai aukšto lygio, naikinti juos – negailestinga”, – įtikinėjo D. Samienė.
Taryba patikėjo ir panaikino Jurbarko kultūros centre tik pusę etato. Tiek pat įsteigta savivaldybės administracijoje. Politikai neišgirdo, o gal nenorėjo girdėti D. Giedraitienės argumentų, kad skyriui būtinas dar ir programų ir renginių koordinatoriaus etatas. Toks specialistas ne tik teiktų metodinę pagalbą savarankiškai dirbantiems kultūros centrams, bet ir įgyvendintų programų, projektų ir renginių monitoringą, administruotų kultūrines programas ir projektus, rūpintųsi jų viešinimu, kauptų ir analizuotų surinktą informaciją, talkintų paminklotvarkininkui kultūros paveldo sklaidos ir populiarinimo klausimais.
Pastaruoju metu savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje buvo 2,5 etato, dirbo vedėja ir vyriausioji specialistė kraštotyrai bei etnokultūrai. D. Giedraitienė tikina, kad dėl didelio krūvio kenčia darbo kokybė – skyrius nepajėgus formuoti ir įgyvendinti savivaldybės kultūros politiką bibliotekų, muziejų, teatrų, muzikos, dailės, kino, etnokultūros, leidybos, kultūrinio turizmo bei gyventojų bendrosios kultūros ugdymo srityse.
Daiva BARTKIENĖ
Jums įdomu kuo baigsis šios kautynės? Niekuo. Dirbs…