Senojoje Kėdainių sinagogoje atgimė gyvenimas – prieš keletą metų joje įsikūrus Dailės mokyklai čia skamba jaunatviški balsai, gimsta idėjos, jos slenkstį praveria ir suaugę kūrybai neabejingi žmonės. Garsųjį Vilniaus Gaoną Elijahu menančio pastato šeimininkai kviečia užsukti tiek žydiškojo paveldo, tiek meno gerbėjus.
Čia mokėsi didysis žydų mąstytojas
Kėdainių Sinagogą XIX a. viduryje savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas – Ilja Vilneris. Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė pasakoja, kad šiuos laikus pasiekė versija, esą statinio atsiradimui įtakos turėjo ginčas su žydų varguomene. „I. Vilneris nusprendė pastatyti atskirą sinagogą turtingiems sąjungos amatininkams ir mėsininkams. Sinagoga išlaikė klasicizmo formas ir ritualinių erdvių padalijimą į vyrų ir moterų puses. Pastatas buvo šildomas“, – sinagogos ypatybes aptarė istorikė.
Deja, dramatiški 1941-ieji paliko pėdsaką kiekvienos žydų šeimos gyvenime… Kėdainiuose buvo sunaikinta net tris šimtmečius šiame mieste gyvavusi gausi žydų bendruomenė. „Sinagoga prarado savo paskirtį. Sovietmečiu joje įrengta kepykla, vėliau veikė parduotuvė, o paskui – sandėlis“, – skaudų istorijos etapą prisiminė A. Pečiulytė.
Praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo, 1993-aisiais, sinagoga restauruota ir perduota Lietuvos žydų bendruomenei. „1997 metais pažymint 200-ąsias Vilniaus Gaono Elijahu mirties metines, ant sinagogos sienos buvo atidengta memorialinė lenta hebrajų ir lietuvių kalbomis. Paminklinėje lentoje minima, kad Kėdainiuose gyveno ir mokėsi žymus žydų religinis mąstytojas Vilniaus Gaonas Elijahu“, – didžiojo išminčiaus pėdsakus Kėdainiuose prisiminė pašnekovė.
Prieš šešetą metų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu ir Lietuvos žydų bendruomenės pritarimu savivaldybės administracijai leista penkiasdešimt metų neatlygintinai valdyti ir naudotis sinagogos pastatu. Kėdainių rajono savivaldybės administracija nusprendė, kad geriausia bus, jei sinagoga naudosis Kėdainių dailės mokykla. Nuo tada šis šimtmečius menantis pastatas pradėjo gyventi antrąjį gyvenimą ir vėl tapo dvasiniu centru – tik šįsyk ne religiniu, o ugdančiu jaunosios kartos kūrybines galias.
Finansavimas sinagogos atnaujinimui skirtas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos penkto prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ lėšų.
Kviečia į parodas
Paprašyta pasidalinti apie čia vykdomas veiklas laikinai einanti Kėdainių dailės mokyklos direktoriaus pareigas Jovita Buinevičienė pasakojo, kad dailės mokykla – neformaliojo ugdymo įstaiga, teikianti galimybę Kėdainių rajono savivaldybės vaikams, jaunimui ir suaugusiems lavinti dailės įgūdžius ir gebėjimus, savo veikla prisidedanti prie Kėdainių rajono ir Lietuvos kultūros ir dailės tradicijų puoselėjimo.
„Kėdainių dailės mokykla bendradarbiauja su šio krašto kultūros įstaigomis: Kėdainių krašto muziejumi, Daugiakultūriu centru, Turizmo informacijos centru, M. Daukšos viešąja biblioteka“, – sakė J. Buinevičienė.
Nuo praėjusių metų sausio mėnesio restauruotame pastate taip pat vykdomos neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos bei kita kultūrinė veikla. Per žiemos atostogas Kėdainių dailės mokyklos mokytojai kartu su miesto ir rajono dailės mokytojais gilino žinias kūrybiniame seminare „Šilkografija kasdienybėje ir kūryboje. Tradiciniai ir šiuolaikiniai atlikimo būdai”. Seminaro metu dalyviai buvo supažindinti su teorine medžiaga apie įvairius šilkografijos atlikimo būdus ir praktinio užsiėmimo metu išmėgino Lietuvoje dar nepraktikuojamą, lektorės vadinamą „šilkografiją su fluidais”. Dalyviai savo susikurtus piešinius atspaudė ant tekstilės ir odos. Seminarą vedė mokytoja Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
„Šiame pastate įrengtos piešimo, tapybos ir tekstilės klasės, poilsio erdvės mokiniams ir mokytojams. Mokykloje organizuojamos mokinių sukurtų darbų parodos ir renginiai, edukaciniai projektai“, – pasakojo J. Buinevičienė ir pridūrė, kad mokykloje nuolat lankosi Kėdainių, Lietuvos ir užsienio svečiai, turistai. Dailės mokykla atvira Kėdainių visuomenei ir miesto svečiams, kurie domisi dailės mokyklos pastato istorija ir mokykloje rengiamomis parodomis.
Kaip tik šiuo metu įstiklintoje mokyklos lauko ekspozicijoje vyksta Aldonos Jonuškaitės Šaltenienės paroda „Iš jūros. Vikingai…”, truksianti iki kovo 23 dienos, todėl kviečiami užsukti vietiniai ir aplinkinių rajonų gyventojai – tai puiki proga aplankyti Kėdainius, kurie tikrai turi ką parodyti. Darbus galima netgi įsigyti. Apie mokykloje vykstančias veiklas galima sužinoti feisbuko paskyroje „Kėdainių dailės mokykla“, svetainėje www.daile.kedainiai.lm.lt.
