Smalininkų jaunimas žino, kad pilietiškumas yra ne tik žodis, bet ir veiksmas. Jaunimo klubas „Aukštyn kojom“ įgyvendina projektą „Pilietiškumas Smalininkuose – praktiškai“, kurio idėja atsirado iš prieš trejetą metų užgimusios tradicijos pavasarį iškelti valstybės vėliavą ant senojo Nemuno uosto pylimo.
Kai tarsi mokytoja pradinukų paklausiau, ką reiškia būti pilietišku, iš mokiniško amžiaus jau išaugęs klubo „Aukštyn kojom“ jaunimas nesutriko: pilietiškas – tai atsakingas už save ir už kitus, už aplinką, kurioje gyvena. Pilietis negali būti abejingas netvarkai, blogam elgesiui. Jis turi be atlygio prisidėti prie gerų darbų visuomenės labui.
Kitaip sakant, pilietiškas prisiima daugiau pareigų ir yra labiau aktyvus.
Apie pilietiškumą garsiausiai kalbama per valstybines šventes, kai Tautiška giesmė ir besiplaikstančios Trispalvės visus suvienija ir leidžia pasijusti tarsi labiau piliečiais.
Su Trispalvės iškilmingu pakėlimu susijęs ir klubo projektas „Pilietiškumas Smalininkuose – praktiškai“. Ant uosto pylimo iškelti valstybės vėliavą, kuri ten plevėsuotų visą vasarą, sugalvojo ir pirmą kartą įgyvendino ne jaunimo klubas, bet keli pilietiški smalininkiečiai, greitai šią iniciatyvą perdavę jaunimui, o jaunimas panoro tą iškilmingą ir bendruomenę vienijantį aktą dar labiau įprasminti.
Projekte dalyvauja devyni klubo „Aukštyn kojom“ nariai: Mantas, Giedrius, Rūta, Dovilė, Ramūnas, Agnė, Monika, Arnas ir Ieva. „Vėliava yra toks simbolis, apie kurį turime žinoti – kodėl ir kaip ji keliama, kokios vėliavos buvo naudojamos anksčiau ir ką turime dabar, – sakė jaunuoliai. – Medžiagą apie tai rinkome bibliotekose, važiavome į Mažosios Lietuvos muziejų ir į Valdovų rūmus, ėjome į Senovinės technikos muziejų – jo įkūrėjas Justinas Stonys yra surinkęs daug istorinės medžiagos, norėjom sužinoti, gal Smalininkuose, pasienio mieste, buvo kokių ypatingų vėliavos pakėlimo tradicijų.“
Jaunimas pagalbos kreipėsi ir į smalininkietį Klaipėdos universiteto lektorių Julių Žuką, bet istorikas ir Vokietijos archyvuose nerado plačiai aprašyto vėliavos pakėlimo, matyt, tai buvo tik fragmentinis aktas.
Vėliavos pakėlimo ceremonija Smalininkuose jau beveik nusistovėjusi – ji derinama prie kokios nors šventės, kad būtų daug žmonių, eisena ant pylimo žygiuoja per visą miestą. Vėliavą pakelti, o rudenį nuleisti – garbinga pareiga, suteikiama bendruomenės nariams už ypatingus nuopelnus. O pati vėliava įgyja simbolinę, išliekamąją vertę, todėl jaunimo klubas „Aukštyn kojom“ nusprendė, kad ją, įdėtą į specialią dėžutę, kaip suvenyrą įteiks pilietiškiausiam smalininkiečiui: jau šį rudenį bus paskelbta tokia nominacija, o pilietiškiausią galės rinkti miestelio organizacijos, įstaigos, gyventojai.
„Apie valstybės simbolius ir jų naudojimo tradicijas surinkta medžiaga bus viešinama Smalininkų bibliotekose, o į baigiamąjį projekto renginį kviesime ir kitų rajono miestelių bei mokyklų jaunimą“, – sakė klubo „Aukštyn kojom“ vadovė Agnė Matukaitienė.
Jau trejetą metų veikiantis jaunimo klubas vienija apie 20 narių – žmonės ir jų skaičius kinta, nes priimami ir Smalininkų TVM moksleiviai, o klubo būstinė yra šios mokyklos patalpose. Pasak nuo pat pradžios klube dalyvaujančio Manto, susibūrus lengviau pateikti ir įgyvendinti idėjas, galima daugiau ir įvairiau veikti.
Ne paslaptis, kad įkūrus klubą lengviau iš įvairių fondų gauti finansavimą veiklai. „Žinoma, ir tai, – sutinka viena klubo steigėjų Vanda Stonienė. – Bet niekas neduoda pinigų, jei neturi geros idėjos.“
Gerų idėjų, kaip ir įdomios veiklos, klubas „Aukštyn kojom“ nestokoja. „Prie miestelio varpo rengėme akciją „Europiečiai“ – buvo labai linksma. Labai smagus mūsų tradicinis renginys „Gyvas uostas – gyvas miestelis“ sutraukia ne tik Smalininkų jaunimą, – džiaugiasi klubo vadovė Agnė ir pasakoja, kad lygiai taip pat linksma klubo nariams savanoriauti, t. y. dirbti įvairius, neretai ir fizinius, darbus kitų renginiuose ar dalyvauti talkose.
„Neapsnūdęs čia jaunimas, nors kartais reikia ir įspirti“, – linksmai sako kiek daugiau nei metus Smalininkuose gyvenantis Giedrius. O šiame miestelyje užaugusi ir po studijų sugrįžusi Rūta teigia: „Tada buvo kitaip, visai kiti dalykai rūpėjo. Po studijų susiduri su kitomis problemomis, ir poreikiai kitokie. Bet Smalininkuose nėra nuobodu – nei tada nebuvo, nei dabar.“
