Antradienio vakarą pro Jurbarko kultūros centrą einantys miestiečiai stebėjosi neįprastu koncertu. Paskelbus kūrinį, dainininkės delnais užsidengė burnas, o šokėjai taip ir nepajudėjo iš savo vietų. Taip Jurbarko kultūros centro menininkai ir jų vadovaujami meno mėgėjų kolektyvai susivienijo protestui prieš kultūros darbuotojų skurdinimą.
Tarptautinės muzikos dienos proga vykęs tylusis koncertas „Būti ar nebūti?“ surengtas Lietuvos kultūros centrų asociacijos iniciatyva. Tai jau trečioji akcija prieš kultūros darbuotojų skurdinimą. Rugsėjo 19 d. kultūros darbuotojai atvirukus su neužmirštuolių puokštėmis išsiuntinėjo visiems, kurie žadėjo jiems geresnį gyvenimą, bet po rinkimų savo pažadus pasistengė kuo greičiau užmiršti, o rugsėjo 25 d. buvo susirinkę į piketą prie Vyriausybės rūmų.
Kodėl kultūros darbuotojai savo akcijai pasirinko Tarptautinę muzikos dieną? Žodis „muzika“ graikų kalboje reiškia mūzų meną, tai išraiškos forma, atliekanti estetinę, meninę, komunikacinę, pramoginę ir apeiginę funkciją. Nutilus garsams, įsivyrauja tyla. Jurbarko kultūros centro moterų chorui „Lelija“ atliekant Džono Keidžio kūrinį 4’33 („Keturios trisdešimt trys“) niekam nekilo noras sudrumsti tylą.
Po tokios netikėtos koncerto pradžios Jurbarko kultūros centro direktorė Jūratė Mosunovienė perskaitė kreipimąsi į visuomenę ir valstybės vadovus, kuriame pirmiausia atsiprašė, kad šiame koncerte niekas nedainuos, negros ir nešoks, nes kultūros darbuotojai pavargo dvidešimt metų laukti jų išsilavinimą, kompetenciją ir darbą atitinkančio užmokesčio.
„Kultūros centrai yra reikšmingi savivaldybių ir regionų kultūros politikos įgyvendinimo instrumentai, tenkinantys bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojantys kultūrinį užimtumą įvairaus amžiaus, išsilavinimo, kultūrinių poreikių žmonių grupėms. Šiandien galime drąsiai sakyti, kad kultūros centrai yra vieni pagrindinių šalies kultūros bendruomenių, netiesiogiai sukuriančių iki 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, todėl atsigaunant ekonomikai yra pats laikas užtikrinti padorius kultūros darbuotojų atlyginimus“, – sakė J. Mosunovienė.
Jurbarko kultūros centro direktorė tvirtina, kad per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, nuo 1993-ųjų, kultūros darbuotojų atlyginimai padidėjo tik 3,5 proc., tuo tarpu per tą patį laiką pedagogams algos buvo padidintos 90 proc. Dėl mažų atlyginimų kultūros darbuotojo profesija tapo nekonkurencinga, į šį darbą neateina jauni žmonės, todėl greitai gali nutilti ir chorai, ir orkestrai.
„Ši mūsų akcija – įspėjimas valdžiai, kuri negirdi kultūringų ir nerėksmingų mūsų kalbų ir rezoliucijų. Taip pat įspėjame, kad taip tylomis gali praeiti ir 2014 m. jubiliejinė Dainų šventė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialios kultūros paveldo sąrašą“, – sakė J. Mosunovienė.
Jurbarko kultūros centro direktorė padėkojo visiems, kurie remia kultūros darbuotojus – tėvams, išleidžiantiems vaikus į repeticijas, šokantiems, vaidinantiems, dainuojantiems, lankantiems renginius, ir kvietė visus, turinčius idėjų ir sumanymų ateiti į kultūros centrą.
Tarptautinei muzikos dienai programą buvo parengęs Jurbarko kultūros centro instrumentinis ansamblis, „Nemunėlio“ šokėjų grupė, „Vaivorykštės“ jaunimo teatro aktoriai, tačiau ir jaunimo burnos, ir muzikantų instrumentai buvo užklijuoti juostomis. Nesuskambėjo ir „Polka linksmuolė“, kurią šokti ketino „Nemunėlio“ šokėjai, todėl tyliojo koncerto vedėjui Gintarui Zareckui teliko išreikšti tikėjimą, kad Dainų šventė nesuskambės kaip visuotinis tylusis koncertas.
Nors tylusis koncertas vyko greta savivaldybės administracijos pastato, tarp klausytojų nebuvo nė vieno rajono vadovo. Kultūros darbuotojų protesto akcija sudomino tik neseniai dirbti pradėjusią Kultūros skyriaus vedėją Godą Vilkelienę.
„Jei esu čia, tai reiškia, kad palaikau protestuojančius kultūros darbuotojus. Mažais atlyginimais skundžiasi daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojai, tačiau kultūros žmonių nuopelnai mūsų valstybei yra ypatingi – juk jie rengia valstybinių švenčių paminėjimus, ugdo tautos patriotizmą, požiūrį į valstybę. Ir darbas jų yra specifinis – kai visi švenčia ir ilsisi, kultūros darbuotojai dažniausiai turi dalyvauti renginiuose“, – sakė G. Vilkelienė.
Kultūros skyriaus vedėją nustebino Vyriausybės raginimas savivaldybėms skirti kultūros darbuotojams lėšų iš sutaupytų socialinių išmokų. „Žinant socialinę padėtį Jurbarke, negalime tikėtis, kad tai būtų įmanoma“, – sakė G. Vilkelienė.
Akciją inicijavusi Jurbarko kultūros centro direktorė J. Mosunovienė džiaugėsi kolektyvo ir meno mėgėjų palaikymu ir tvirtino, kad kultūringiau išreikšti protesto nebuvo galima.
Protesto akcijoje dalyvavo ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras – tylusis koncertas vyko Viešvilėje ir Smalininkuose.
Daiva BARTKIENĖ
