Apžiūrėti naujosios bibliotekos pastato ir susitikti su kultūros darbuotojais – toks buvo vasarį Jurbarke apsilankiusio kultūros ministro Šarūno Biručio kelionės tikslas, tačiau pusvalandį į susitikimą vėlavęs ministras pokalbiui laiko nerado. Pasiklausę Š. Biručio monologo apie kultūros reikšmę valstybei, kultūros darbuotojai išsiskirstė taip ir neišsakę ministrui savo problemų.
„Eikim, broliukai, namo, namo“, – pusgarsiu niūniavo ministro laukiantys jurbarkiečiai, kol šis su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene apžiūrinėjo naujosios bibliotekos patalpas ir bendravo su interneto skaitykloje kompiuteriais žaidžiančiais vaikais. Užuot atsiprašiusi darbo laiką veltui gaišusių bibliotekininkų ir kultūros darbuotojų, Seimo pirmininkė paaiškino, kad ministras vėlavo dėl Seime užsitęsusios Vyriausybės valandos.
Daug tikėjęsi iš ministro, stojusio kultūros darbuotojų pusėn kovojant dėl didesnių atlyginimų, per vos valandą` trukusį susitikimą jurbarkiečiai ne kartą nusivylė. Š. Birutis pabėrė daug gražių frazių, bet nepasakė nieko konkretaus, kas leistų kultūros darbuotojams tikėtis jų darbe būtinų permainų. Užtat jurbarkiečiai sužinojo, kad emigracija yra ne ekonominė, o kultūrinė problema ir kad kultūros darbuotojai alkaniems lietuviams turi įpūsti patriotizmo dvasios.
„Kultūros darbuotojų reikšmė valstybei tikrai didelė. Man labai gaila, kad iki šiol jūs buvote nustumti.Tai nėra normalu, nes valstybė prasideda nuo kultūros ir yra reikalinga tik tam, kad tauta išsaugotų savo istoriją ir kultūrą. Kultūra yra valstybės pamatas. Kada mes tą suvoksime, tada pastatysime kultūrą į tinkamą vietą“, – aiškino jurbarkiečiams Š. Birutis, užtikrinęs, kad šita Vyriausybė deda teisingus akcentus ir plėtoja kitokią retoriką nei buvo per 21 nepriklausomos Lietuvos metus.
Ministras tvirtino nebijąs teigti, kad emigracija yra ne ekonominė, o kultūrinė problema, nes išvažiuoja tie žmonės, kurie nebemato valstybėje savo vietos, nebejaučia ja pasididžiavimo, nežino, kodėl turėtų čia sunkiai dirbti ir kentėti. Jų viduje, ministro nuomone, nėra jausmo, dėl kurio turėtų aukotis, dirbti ir tikėti, kad tik čia yra mūsų šimtmečiais kurtos tradicijos, vertybės ir tik čia mes galime jaustis tikrai namuose, ir tik nuo mūsų priklauso, ką mes čia pasieksim ir kaip gyvensime. „Ne nuo valdžios, nuo Dievo ar kažko kito. Tai va čia ir yra kultūriniai dalykai. Ir kiek jūs sugebate apie tai kalbėti su žmonėmis bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, tiek jie ir įgauna labai svarbių vertybinių dalykų“, – įsitikinęs kultūros ministras.
Š. Birutis akcentavo, kad šiuolaikinės bibliotekos turi tapti globaliais informacijos centrais, visuomenės susibūrimo ir aktualių diskusijų vietomis. „Knygų sandėliai mums nereikalingi. Biblioteka yra ta vieta, kur žmogus mokosi visą gyvenimą. Jis gauna informaciją iš įvairiausių šaltinių, bet čia jis gali diskutuoti, papildyti savo žinias. Bibliotekininkas turi tapti mokytoju, kuris organizuoja renginius, modeliuoja diskusijas, rengia pristatymus. Suaugusiųjų neformalus švietimas turi vykti čia“, – tvirtino ministras.
Tokią pat žmogaus lavinimo funkciją turi vykdyti, ministro įsitikinimu, ir kultūros centrai. „Ekonomikos yra ir kultūroje – žmogus turi pagrįsti už ką gauna atlyginimą. Muziejus gal ir negali uždirbti pinigų, bet turi telkti žmones, traukti juos įdomia veikla ir renginiais. Nenustebkite, nes kitaip visada sakys: o ką jie ten veikia? Sako, sėdi muziejuje ir kojines mezga. Gal koks vienas atvejis iš tūkstančio yra ir toks. Tai nemegzkit tų kojinių, geriau pagalvokite, kam reikalingi muziejai. Tam, kad parodytų žmonėms savo tautos istoriją, kad duotų supratimą vaikui, kas yra Lietuva, tėvynė ir ką tie žodžiai reiškia. Jei šito nedarome, tada nėra ko skųstis, ir nėra ko prašyti atlyginimo“, – aiškino Š. Birutis.
Ministras pripažino, kad kultūros darbuotojų atlyginimai yra nepelnytai maži. Jei valstybė, pasak Š. Biručio, nori, kad kultūros darbuotojai taptų mokytojais, diegiančiais visuomenės vertybes, tai turi už tai ir mokėti prideramą algą.
„Dėkingas jums, kad daugelis dirbate ne dėl atlyginimo, bet iš pašaukimo, iš idėjos. Ačiū, kad turite tiek kantrybės ir noro, ir kad darbas yra jūsų gyvenimo hobis. Bet iš to neišgyvensi“, – tikino ministras. Š. Biručio žiniomis, savivaldybių muziejų darbuotojai per mėnesį vidutiniškai uždirba 1560 Lt, bibliotekininkai – 1330 Lt, kultūros centrų darbuotojai – 1288 Lt. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pedagogų atlyginimo vidurkis buvo 2599 Lt, kultūros darbuotojų – 1611 Lt.
„Galvoju, kad turint tokį patį išsilavinimą ir dirbant tokį patį darbą reikėtų ir uždirbti panašiai. Bet tai ir nuo jūsų priklauso. Kol visuomenei neįrodai savo svarbos, ji nesutinka mokėti. Kviečiu tą daryti nuolat – ir ne tik žodžiais“, – ragino ministras. Š. Birutis tvirtino, kad nuo liepos 1 d. mažiausiai uždirbantiems kultūros darbuotojams atlyginimas didės dviem baziniais dydžiais. Tiek pat padidinti atlyginimus numatyta 2015 ir 2016 m.
Ministras ragino dirbti efektyviau, optimizuoti kultūros centruose darbuotojų skaičių, jungti kaimo ir mokyklų bibliotekas – ir taip taupyti lėšas. Informavo, kad Kultūros rėmimo fondas nuo šių metų orientuotas į regionus, o prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie ugdo žmonių poreikį kultūrai. Pirmą kartą, pasak Š. Biručio, bus skiriama lėšų pilietiškumui ugdyti.
Pasigyręs, kad Kultūros ministerija iškovojo teisę dalyti Europos Sąjungos paramą, ministras Š. Birutis apgailestavo, kad iš 44 mlrd. Lt paramos kultūros projektams finansuoti valstybė paskyrė tik 60 mln. Lt ir kad lėšų poreikis būtiniausiems projektams yra dešimt kartų didesnis.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Godai Vilkelienei paklausus, ar ministerija į būtinų lėšų poreikį įskaičiavo ir savivaldybių pateiktas paraiškas, ministras iškart pareiškė, kad nenori nieko žadėti ir kad savivaldybių kultūros įstaigos paramos gali gauti iš Kaimo rėmimo programos bei Vietos veiklos grupės.
Paaiškinti ministrui, kad visas rekomendacijas optimizuoti bibliotekų filialus ir kurti jungtines bibliotekas Jurbarkas jau išbandė, norėjo viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė, tačiau Š. Birutis į diskusiją nesileido, o Seimo pirmininkė L. Graužinienė nuoskaudos kupinu balsu pareiškė, kad ministras kalbėjo globaliai, todėl nereikia jo pastabų priimti asmeniškai.
Neišgirdo kultūros darbuotojai atsakymo ir į klausimą, kodėl šiemet jie privalės beveik mėnesį nemokamai atostogauti. Pasak Š. Biručio, tai yra savivaldybės reikalas, nes jai trūksta pinigų. Kultūros darbuotojams ministras leido suprasti, kad tik nuo jų pačių priklauso įstaigų finansavimas – jei sumažės gaunančių pašalpas, darbo savaitė nebus trumpinama.
„Tai ačiū, supratome, kad jei norėsime gauti atlyginimą, turėsime šnipinėti pašalpas gaunančius kaimynus“. „Ministras atvažiavo mums pasakyti, kas yra kultūra“. „Norime duonos su sviestu, o ne kalbų apie jų partijos pasiekimus“, – skirstydamiesi kalbėjo iš rajono kelias dešimtis kilometrų į susitikimą su ministru važiavę kultūros darbuotojai.
Žmonės neslėpė supratę, kad ministras pradėjo rinkimų kampaniją, ir ne kultūros darbuotojų problemos jam dabar rūpi.
Daiva BARTKIENĖ
