Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimas Vašingtone su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ne tik simbolinis: pasirašyta sutartis dėl visų laikų didžiausios vertės Lietuvos kariuomenės pirkimo. Už preliminarią 495 milijonų JAV dolerių kainą Lietuva iš JAV perka aštuonias mobilias raketų paleidimo sistemas HIMARS kartu su kelių tipų raketomis, tarp jų ir ilgojo nuotolio, kurios pasiekia taikinius už 300 kilometrų. Lietuva pirmųjų HIMARS sistemų turėtų sulaukti 2025-aisiais.
Lietuva perka HIMARS sistemas, jų amuniciją, sistemų priežiūros įrangą ir apmokymų jomis naudotis paslaugas. Pirkimas vyksta per JAV vyriausybę, kuri pateikia užsakymą amerikiečių ginkluotės industrijai: privatiems gamintojams.
„Tai didžiulis žingsnis mūsų kariuomenei”, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, Pentagone priimtas JAV gynybos sekretoriaus Ll. Austino.
Arvydas Anušauskas ir Lloydas Austinas / KAM nuotr.
„Leiskite pagirti Lietuvą už ženklias išlaidas gynybai ir investavimą į naujus pajėgumus” – per susitikimą sakė JAV gynybos sekretorius.
Amerikiečiai HIMARS sistemas dėl karo skubos Ukrainai siuntė iš savo kariuomenės atsargų, tačiau Lietuvai, kaip ir kitoms ginkluotę perkančioms šalims, teks palaukti kol bus pagaminti nauji vienetai. Pirmosios sistemos Lietuvą turėtų pasiekti 2025-aisiais.
„Tai yra pajėgumas, kuris iš esmės keičia Lietuvos kariuomenės galimybes”, – Vašingtone LRT sakė A. Anušauskas.
Arvydas Anušauskas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
HIMARS gamina viena didžiausių ginkluotės industrijos įmonių planetoje „Lockheed Martin”. Šių sistemų pasaulinė paklausa ėmė viršyti įmonės gamybos apsukas. Todėl rudenį jos vadovas investuotojams paskelbė planus didinti HIMARS gamybą iki 96 vienetų per metus. Iki šiol įmonė pagamindavo apie 60 HIMARS sistemų kasmet.
Ryškiausia HIMARS galios demonstracija įvyko Ukrainoje – dvidešimt amerikiečių atsiųstų sistemų padarė didžiulę žalą Rusijos kariuomenei ir suteikė iniciatyvą ukrainiečiams: leido jiems naikinti rusų vadavietes ir amunicijos atsargas giliai priešo užnugaryje.
Ginkluotės įsigijimui Lietuva visų pirma turėjo gauti JAV vyriausybės leidimus, procesas užtruko maždaug pusmetį.
Tai toli gražu nebus vienintelės HIMARS sistemos regione: jas turės ir visos trys Baltijos šalys, ir Lenkija. Estija prieš kelias savaites jau pasirašė sutartį dėl šešių HIMARS sistemų pirkimo. Latvija į JAV taip pat kreipėsi su prašymu šių sistemų įsigyti.
Pasak A. Anušausko, šie pirkimai tarp Baltijos šalių derinti: „bendras pajėgumas, tie 20 paleidėjų su keliais šimtais raketų, aš sakyčiau mūsų visų saugumą tikrai sustiprina”.
Varšuva 20 HIMARS sistemų užsisakė dar 2019-aisiais, to meto kainomis už jas sumokėjo 414 mln. JAV dolerių, jų laukia atvykstant kitąmet.
HIMARS paleidžiamas raketas iki taikinio preciziškai veda GPS koordinatės, o galimas nuotolis priklauso nuo raketų tipo, tačiau ir standartinės raketos pasiekia taikinius už 80 kilometrų.
Lietuva perka ir ilgojo nuotolio ATACMS raketas, skriejančias net 300 kilometrų. Amerikiečiai šias raketas atsisako tiekti Ukrainai, nerimaudami dėl galimos eskalacijos, jei jos pasiektų taikinius Rusijos teritorijoje. Net Ukrainai perduotas HIMARS sistemas amerikiečiai modifikavo taip, kad ilgojo nuotolio raketų iššauti nepavyktų.
Net jei Lietuva šių raketų sulauktų greičiau, nei per trejus metus, savo iniciatyva jų Ukrainai perduoti irgi negalėtų: tam vis tiek reikėtų ginkluotę pagaminusių ir pardavusių amerikiečių leidimo.
