Jurbarko ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos dar kartą pabandė rajono ir ligoninės vadovams įrodyti, kad už centus dirbti nenusiteikusios ir yra vertos oraus atlyginimo. Šįkart apginti savo teisę į didesnį atlygį susirinko gausus būrys slaugytojų, tačiau nieko konkretaus neišgirdo – esą ligoninė neturi pinigų.
Rajono merą Skirmantą Mockevičių ir Jurbarko ligoninės vadovus susitikti su slaugytojomis pakvietusi Slaugos specialistų organizacijos Jurbarko ligoninės pirminės grupės atstovaujančioji Rasa Karalienė tylėti nenusiteikusi. Ji įsitikinusi, kad ligoninės finansinės problemos sprendžiamos bendrosios praktikos slaugytojų sąskaita. Pasak R. Karalienės, tokia akistata su valdžia – ne pirma, tačiau slaugytojų argumentų kol kas negirdi nei gydymo įstaigos administracija, nei rajono vadovai. Slaugytojos tik išklausomos, tačiau reikalai iš vietos nejuda, o moterims, jų šeimoms gyventi reikia šiandien. „Bet kaip išgyventi už 317 eurų, kuriuos gauna etatu dirbanti slaugytoja? Aš jau anksčiau siūliau – pabandykite išgyventi už 317 eurų. Ar pabandėte?“ – rajono mero ir ligoninės vyr. gydytojo klausė R. Karalienė.
Moterys nesutinka su ligoninės administracijos pateiktais skaičiavimais, kad slaugytojų darbo užmokestis didesnis. Jos rėmėsi ta suma, kurią gauna į rankas, pasak slaugytojų, iš tų pinigų reikia išgyventi, o mokesčiai – administracijos rūpestis. Slaugytojoms atstovaujanti R. Karalienė teigė, kad moterys daugiau uždirba tik savo sveikatos sąskaita – dirba didesniu krūviu, budi naktimis, daugiau gauna už šventines dienas. Pasak R. Karalienės, visos problemos ne kartą išsakytos, tačiau gerų žinių nesulaukia. „Nereikia mūsų gąsdinti, kad slaugytojoms padidinus atlyginimus žlugs ligoninė. Mes nebijome darbo prarasti, tik kas dirbs už tokius atlyginimus po mūsų? Nenorime laukti ir klausytis pažadų, nes valgyti mes norim šiandien. Mes norime, kad išgirstumėt mus, gerbiami valdžios ponai, mes laukiame orių atlyginimų. Ir tik nereikia sekti pasakų, kad nėra lėšų. Jeigu užtenka jūsų tūkstantinėms algoms, tai gal turėtų užtekti ir mums“, – sakė R. Karalienė.
Slaugytojų atstovaujančioji priminė buvusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės apsilankymą Jurbarke. Tuomet ministrė pagrūmojo, kad Jurbarko gydymo įstaigų administracijos nesilaiko ministerijos rekomendacijų dėl slaugytojų atlyginimų. „Visi buvome šitoje salėje – ir meras, ir vyr. gydytojas. Pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoja Mencienė po mėnesio padidino atlyginimus slaugytojoms, o mes laukiam iki šiol“, – kalbėjo R. Karalienė.
Ir ligoninės vadovai, ir rajono meras visų garbių svečių vizitus, be abejo, prisimena, tačiau ligoninė lyg užkeikta – kiek ir kokių planų beįgyvendintų, slaugytojos vis lieka eilės gale. Moterys nešė ir dėjo ant stalo merui algalapius, kad šis matytų realias sumas, o ne tas, kurias įvardija administracija.
Nors atlyginimai maži, atsakomybė ir darbo krūviai tik didėja. Į susirinkimą atėjusios slaugytojos netylėjo ir žėrė kas ant širdies – apie tai, kad naktimis skyriuose lieka po vieną, kad ligonių daug, o jų – per mažai, kad nesulaukia būtinų darbo priemonių, taip buvo ir su „ratukais“ mirusiesiems vežti, žiemą, jei nori, rogėmis tempk… Moterys mano, kad smulkmenų jų darbe nėra. Slaugytojos rėžė, kad nesąžiningas ir bandymas gydytojus ir slaugytojas nuteikti vienus prieš kitus, esą jei slaugytojoms atlyginimus pakels, juos reikės sumažinti gydytojams. Jas žeidžia požiūris, kad ligoninei svarbu gydytojai, jie garantuoja, kad gydymo įstaigą pasirinkusiems pacientams bus suteiktos paslaugos. „Vieni gydytojai nedirbs“, – sakė moterys ir pasvarstė, kad gal reikėtų bent vienos dienos streiko.
Slaugytojų nuoskaudas ligoninės administracija bandė išsklaidyti pasitelkus statistiką – kalbėti apie pajamas, išlaidas, nustatytą darbo užmokesčio procentą, lovų skaičių ir kt. Tačiau slaugytojos laukė konkretaus atsakymo – kada bus didinami jų atlyginimai?
Savivaldybės meras S. Mockevičius ir ligoninės vyr. gydytojas Aivaras Šlekys akcentavo, kaip svarbu ligoninę matyti kaip visumą, todėl dėl jos struktūros, kai kurių skyrių išlikimo nuveikta labai daug. „Ir steigėjo, ir mūsų noras yra išlaikyti ligoninę. Nesutikome su ministerijos rekomendacijomis atsisakyti pediatrijos, ginekologijos, neurologijos skyrių, nors šios paslaugos nėra pakankamai efektyvios finansine prasme. Stengėmės pritraukti naujų specialistų ir turime rezultatą – traumatologijos, chirurgijos paslaugos žymiai išaugo“, – kalbėjo vyr. gydytojas.
Rajono meras S. Mockevičius įsitikinęs, kad pasirinkta kryptis dėl ligoninės struktūros teisinga. „Dėl ligoninės likimo reikėjo daug pasistengti. Teko apginti dabartinę struktūrą, nes ministerijos nuostata buvo aiški – tokių paslaugų nereikia, per brangu, lovos neužguldytos“, – sakė S. Mockevičius, įsitikinęs, kad Jurbarko ligoninėje būtina išlaikyti pediatrijos, ginekologijos ir neurologijos skyrius. Pasak mero, ar į Jurbarką ryžtųsi važiuoti jauni žmonės, jei žinos, kad susirgus jų vaikams čia pat vietoje nebus suteikta pagalba. „Turime ginti savo interesus ir išsaugoti ligoninės skyrius“, – tvirtino S. Mockevičius.
Jis priminė, kad savivaldybė kiek gali skiria lėšų įrangai, padeda rengiant infrastruktūros projektus. Meras vylėsi, kad lėšas ligoninės administracija panaudoja efektyviai. Deja, slaugytojos tuo abejoja, ir teigia, kad steigėjas privalėtų griežčiau kontroliuoti. „Mums kyla daug abejonių, kur panaudojami pinigai, ar teisingai skirstomi, ar visos išlaidos pagrįstos“, – sakė R. Karalienė.
Valdžios rūpesčio Jurbarko ligonine nenuneigsi, tik čia dirbančios slaugytojos pasiekimais ar ateities planais sočios nebus. Moterys dirba ir nori gauti atlyginimą, o ne išmaldą. Žinia, kad nuo liepos 1 d. šiek tiek didėja atlyginimai gydytojams ir slaugos darbuotojams jų per daug neguodžia. Nors Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fonde papildomai numatyta 30 mln. eurų, o slaugytojų atlyginimai turėtų pakilti apie 50 eurų, apie konkrečią sumą kalbėti anksti. Šios lėšos gydymo įstaigas pasieks tik per paslaugas, todėl realūs pokyčiai bus aiškūs rugpjūčio mėnesį, kai gydymo įstaigos galės paskaičiuoti, kokiu procentu didins algas. Jurbarko ligoninės slaugytojos tiek kartų buvo guostos įvairiais pažadais, kad patikėti kalbomis neskuba, tačiau ir dirbti dykai neketina, todėl neatmeta ir galimybės kreiptis į rajono tarybą, judinti politikus, kad šie imtųsi ligoninės finansų kontrolės. Pastarasis susirinkimas naudos nedavė – pakalbėjo ir išsiskirstė. Moterys dirba kaip dirbusios, tačiau nusivylusios ir sava, ir rajono valdžia.
Jolita Pileckienė
-mokesčiai – administracijos rūpestis. ??? Visiška nesąmonė. darbdavys moka sodrai mokesčius, moka darbuotojas pajamų mokestį. Tai kaip galima to nevertinti? Tai sudaro darbo vietos kaštus.