Vakarais, uždariusios savo darboviečių duris, į pamokas Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje renkasi mokinių mamos. Mokymus apie konstruktyvų bendravimą su vaikais joms veda psichologė, projekto „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ koordinatorė Vaida Beinarienė.
„Kaip sunku susikalbėti su vaikais!“ – tokią frazę dabar neretai gali išgirsti. Galbūt ir patys, puolę į neviltį, kad mūsų vaikai su mumis nešneka ir mūsų negirdi, taip pasakome.
Tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių bendravimo problemas akcentuoja ir specialistai. Bendravimą apsunkinančiomis priežastimis įvardijamas nuovargis, įtampa, laiko trūkumas ir siekiant artimesnio bendravimo su vaikais vis dar naudojami senieji auklėjimo metodai. Deja, tai, ko galbūt esame išmokę iš savo tėvų, o šie – iš savųjų, dabarčiai nebetinka – į baime pagrįstą auklėjimą vaikai nebereaguoja. Reikia lavinti tėvystės įgūdžius, įgyti naujų elgesio ir bendravimo su vaikais modelių – teigia psichologai.
Tarptautinė tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ yra vienas būdų padėti šeimai ir švietimo įstaigai. Ši mokykla nuo 2007 m. veikia ir Lietuvoje, joje jau dalyvavo daugiau kaip tūkstantis pedagogų ir tėvų, o Jurbarko krašte – dar naujiena.
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ pasiūlymu Naujamiesčio pagrindinė mokykla pirmoji prisijungė prie projekto „Mokykla tėvams ir auklėtojams“. Mokymuose Vilniuje pagal šią programą dalyvavo mokyklos administracijos darbuotojai, o psichologė V. Beinarienė baigė specialius kursus, kad konstruktyvaus bendravimo su vaikais galėtų mokyti mokinių tėvus.
„Kodėl dabar tai aktualu? Kai mūsų mokinių tėvai augo, buvo kitokia aplinka, kitoks gyvenimo tempas ir kitokie žmonių santykiai. Net jeigu tėvai tegali mažiau laiko skirti vaikams dėl savo ir jų didelio užimtumo, visi nori artimų santykių. Sudėtingėja vaikų charakteriai, sunkėja jų elgesio problemos, todėl ne tik tėvams, bet ir auklėtojams reikia ieškoti naujų būdų bendrauti su mokiniais. Penkiolika mūsų mokyklos pedagogų irgi dalyvavo mokymuose pagal programą „Mokykla tėvams ir auklėtojams“, – pasakojo V. Beinarienė.
„Tuose mokymuose atradau daug gerų dalykų ir labai daug pokyčių bendraujant su mokiniais prasidėjo nuo manęs, – sako mokyklos socialinė pedagogė Loreta Undraitytė. – Dabar ne tik pastebiu vaikų jausmus, bet ir juos įvardiju – vaikams tai atradimas. Mėgdavau patarinėti, bet patarimų niekas nenori. Dabar pirmiausia klausiu, ką pats vaikas gali pasiūlyti, kad jo elgesys pasikeistų. Su vaiku reikia bendradarbiauti, o ne jam nurodinėti.“
„Niekada nebuvau labai griežta, bet dabar su vaikais esu dar kitokia, – sako mokymus baigusi socialinė pedagogė, kuriai mokykloje tenka bendrauti ir su neklaužadomis. – Toks suvokimas, kad neklaužadą reikia tik bausti, netinka nei mokykloje, nei namie.“
Paskelbus apie mokykloje būsimus mokymus tėvams, kaip bendrauti su savo vaikais, daug neragintos į pamokas užsirašė 14 mamų. Optimalus skaičius, nes dirbti su didesne grupe, pasak V. Beinarienės, ir nerekomenduojama. O kad mokytis panoro vien mamos – nieko keisto, nes ugdymo įstaigose vaikų tėvams dažniausiai jos ir atstovauja.
Pagal „Mokyklos tėvams ir auklėtojams“ programą tėvams rengiama 10 ilgų, po 3,5 valandos, užsiėmimų, kurių turinys, kaip ir mokymo metodai, labai įvairus. Auklėjimo tikslų įsisąmoninimas, savo ir vaiko jausmų pažinimas, taisyklių ir reikalavimų nustatymas, netinkamo elgesio keitimas be prievartos, vaikų skatinimas bendradarbiauti, savarankiškumo ugdymas, vaikų išlaisvinimas nuo jiems primestų vaidmenų – apie tai ir apie daug kitų dalykų, kurie bendraujant su vaikais gali būti problemiški, kalba susirinkusioms mamoms psichologė Vaida. Visos kartu jos modeliuoja situacijas, jas aptaria, pasidalija patirtimi. Užduodami ir namų darbai – juos reikia atlikti raštu, bet svarbiausia tai, ką sužinai ir išmoksti praktiškai taikyti bendraujant su savo vaikais.
„Mamos – labai geros mokinės“, – tvirtina psichologė V. Beinarienė. O pačios mamos irgi neabejoja šių pamokų reikalingumu, nauda ir sėkme.
„Šios pamokos leidžia iš naujo patyrinėti savo vaikus ir savo santykius su jais. Kai nuolat bėgi, leki, nes toks dabar gyvenimas, gali ir nebepastebėti, kad vaikui sakai: būk toks, daryk taip, bet neįsijauti į jį, nesiklausai ir neišgirsti“, – sako Živilė Jakštienė, devynmečio Justo ir penkerių Austėjos mama.
„Mes įpratę įsakinėti, o vaikas laukia ne moralų, bet patarimų. O labiausiai nori būti išklausytas – tada jis laimingas“, – pritaria Živilei Gitana Sabaliauskienė. Vienuolikmečio Ernesto, aštuonerių Edvino ir dvejų metukų Ervino mama prisipažįsta pirmą kartą per tiek metų išanalizavusi savo vaikų jausmus ir savo bendravimą su sūnumis.
„Labai gerai tai, kad čia galiu dalytis savo patyrimais ir gauti patarimų iš kitų mamų. Kai kas nors būdavo ne taip, man atrodydavo, kad aš viena tokia, nemokanti bendrauti su savo vaikais. Dabar suprantu, kad visoms visko būna, kad visos turime mokytis ir keistis“, – sakė Gitana.
Keistis nelengva: reikia daug kantrybės, reikia sutramdyti susierzinimą, pyktį, reikia klausytis, o ne tik šnekėti – pripažįsta mamos. Bet didelė paskata keistis – vaikų reakcija: jie pastebi pokyčius ir yra laimingi išklausyti ir išgirsti. Mamos neabejoja, kad panašūs mokymai būtų labai naudingi ir tėčiams.
Geros tėvystės įgūdžių mokymuisi pamokų lankytojos, pasak V. Beinarienės, turi puikų įrankį – knygą „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausytis, kad vaikai kalbėtų“. Bet mokymuose dalyvaujanti Auksė tvirtina: „Jei turėtume tik tą knygą, efekto nebūtų, labai svarbu, kad galima mokytis kartu su kitomis mamomis.“ O mama Jurgita džiaugiasi pokyčiais: „Mano paauglė dukra darosi su manimi atviresnė.“
Visus gerus pokyčius reikia pradėti nuo savęs – tuo neabejoja trečiadieniais po darbų į mokyklą skubančios mamos. Susėda klasėje ratu ir ne tik iš knygos mokosi būti dar geresnėmis mamomis.
Danutė Karopčikienė
