Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės (balandžio 22–29 d.) renginių įvairovėje – ir tradicinė Jurbarko viešosios bibliotekos geriausių bibliotekininkų apdovanojimo šventė. Metų bibliotekininke paskelbta Violeta Murauskienė, dirbanti Vaikų literatūros skyriuje ir padedanti mažiesiems bibliotekos lankytojams atrasti ir patirti skaitymo džiaugsmą.
Pagerbė metų geriausias
Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas, vertindamas Vaikų literatūros skyriaus vyresniosios bibliotekininkės Violetos Murauskienės kūrybiškumą, jos iniciatyvas, organizuojamus renginius ir veiklas, skatinančias vaikus skaityti, paskelbė ją Metų bibliotekininke. Pasodintą į laureatės krėslą Violetą sveikino bibliotekos direktorė ir kolegės, pagerbė savivaldybės meras ir apkabino mylimos anūkytės, dar nešventusios pirmo gimtadienio, bet jau žinančios, kas yra knyga.
Padėkos įteiktos viešosios
bibliotekos Informacijos išteklių formavimo skyriaus bibliotekininkei Raimondai Eizienei – už idėjas ir gebėjimą burti kolektyvą, Vaikų literatūros skyriaus vedėjai Simonai Antanavičei – už sėkmingą bibliotekinę ir kūrybinę veiklą Smalininkuose.
Padėkota ir filialų specialistėms. Jurbarkų bibliotekininkei Virginijai Petrauskienei – už lankytojų poreikių tenkinimą edukacinėje ir meninėje erdvėje; Silvijai Pužeckaitei – už edukacines veiklas puoselėjant kultūrą Žindaičių krašto bendruomenėje; Irmai Stulginskienei – už iniciatyvų įgyvendinimą ir naujas paslaugas skaitančiai Juodaičių bendruomenei; Ilonai Maskolaitienei – už krašto tapatybės puoselėjimą ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą Raudonėje.
Kvepia ir įkvepia
Po studijų Vilniaus aukštesniojoje kultūros mokykloje 1992 m. V. Murauskienė pradėjo dirbti Jurbarko „Nemunėlyje“, nuo nulio įsteigusi tos mokyklos bibliotekėlę.
„Labai smagiai ten dirbosi“, – prisimena, ir lygiai taip pat sako apie visas kitas savo bibliotekas. Kai „Nemunėlį“ uždarė, perėjo į Kidulių mokyklą. Paskui, panorusi daugiau erdvės ir įvairesnių bibliotekinių veiklų, pasibeldė į Jurbarko viešąją biblioteką, pradžioje dirbo Rotulių filiale, o po kelerių metų buvo pakviesta į Vaikų literatūros skyrių.
Pokyčių norisi, bet niekada, tvirtino Violeta, nebuvo kilęs noras keisti veiklos sritį – biblioteka jai arčiausia. Nors dabar bibliotekos jau kitokios nei buvo vaikystėje, Violetai iki šiol jos siejasi su knygų kvapu. „Vaikystėje man šalia buvo Kidulių biblioteka ir labai gera bibliotekininkė Danutė Remeikienė. Ateini, ir jautiesi laukiamas. Tada tai buvo maža bibliotekėlė, knygas visas perskaičiau ir po antrą kartą skaičiau, ir pažaisdavom, ir pakalbėdavom. Kai tik dega šviesa, ir bėgdavom į tą biblioteką“, – sakė V. Murauskienė.
Violetos darbo vietoje – vaikų kompiuterių skaitykloje ir edukacinėje erdvėje – visada pilna vaikų. Einančiam koridoriumi pro šalį gali pasirodyti, kad vaikai prie kompiuterių prilipę. „Be kompiuterių niekur nedingsi, – šiuolaikiškai mato bibliotekininkė, – bet per juos traukiame ir prie knygos. Darome visokiausias skaitymo skatinimo edukacijas, ir jei iš klasės, kokių dvidešimties, užsikabins skaitymui bent keli – labai gerai!“
Skaitanti šeima
„Ir mano vaikystėj ne visi buvo tokie uolūs skaitytojai. O man patiko. Mūsų šeima buvo skaitanti, skaitėm visi, bet tėtis buvo didysis skaitytojas, be knygos jis – nė dienos. Pavyzdys užkrečia. Bet, kaip ir daugumai, paauglystėje noras skaityti buvo nuslopęs “, – prisipažįsta Violeta.
Vaikystė viskam turi įtakos, taip pat ir skaitymui, todėl Violeta bibliotekoje rengia ankstyvojo skaitymo užsiėmimus mamoms su jų mažyčiais, nuo vienų iki trejų metų, vaikais. Violeta, prieš tai pati seminaruose sukaupusi šia tema žinių, pataria, kaip skaityti mažyliams, ir pasakoja, kokia skaitymo nauda vaikui ir kokia didžiulė ankstyvojo skaitymo nauda vaiko raidai. „Skaitymo naudą dažniausiai žinome, bet nežinome, kaip paskatinti vaiką skaityti. Aš ir pati klydau, kad nustojau skaityti kartu su savo vaikais, kai jie išmoko skaityti patys“, – apgailestauja Violeta. Tačiau abu jos sūnus tebėra skaitantys ir skaito tai, kas jiems šiuo metu įdomu ir svarbu. Jonui – keturiolika, dabar jis mėgsta komiksus, taip pat ir anglų kalba, o 26-erių Domantas skaito motyvacines knygas saviugdai. Močiutė Violeta nepraleidžia progos paskaityti anūkėms Meilei ir Saulei – joms po devynis mėnesius, ir klausosi jos krykštaudamos.
Pajusti džiaugsmą
Geriausia šių metų bibliotekininkė nemano, kad neskaitymas yra dabarties visuomenės visuotinis požymis. „Ir į mūsų biblioteką ateina daug vaikų, mažesnieji – kartu su tėvais, ieško naujų leidinių, ir žino, ką nori skaityti, ir klausia patarimų. Skaitytojų visada pilna. Manau, kad viskas bus gerai su tuo skaitymu“, – sakė Violeta.
Tačiau Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė pastebi, kad knyga vaikui kartais pateikiama kaip prievolė, skaitymas – kaip bausmė. Apie skaitymo džiaugsmą tuomet nebėra kaip kalbėti. Reikia padėti vaikui atrasti skaitymo malonumą.
„Knygą reikėtų pateikti ne kaip prievolę ar, dar blogiau, kaip bausmę, bet parodyti skaitymo malonumą, džiaugsmą skaityti. Ne pasodinti ir liepti perskaityti kažkiek puslapių, bet atsisėsti kartu su vaiku (ir su paaugliu) ir skaityti, galima kiekvienam savo knygą, paskui pasišnekėti, aptarti“, – sakė Violeta, skaitanti kartu su bibliotekos lankytojais.
Svarbu užsikabinti, ir neretai užkabina įdomi vaikystės knyga. Violeta prisimena, kas ją užkabino. „Man vaikystėje Astridos Lindgren „Broliai liūtaširdžiai“ padarė, na, tokį įspūdį, kad ir dabar vaikams ją rekomenduoju, ir persirengiu Astridos personažais, ir švenčiame jos gimtadienius. Ir dabarties vaikams ji patinka. Jie nori linksmų, su nuotykiais knygelių, komiksai labai patinka. Bet turime ir brandžių skaitytojų savo skyriuje, kurie prašo klasikos. Vaikai tikrai skaito“, – tvirtina V. Murauskienė.
Smagiai einasi
„Biblioteka yra knygų namai, bet ir kultūros židinys. Man tokia patinka, tokia buvo mano vaikystės biblioteka – knygos, bendravimas, renginiai. Anuo laiku tai nebuvo labai įprasta, bet tas pritraukia žmones. O viskas susiję su knyga. Kai planuojam renginį, visada savęs klausiam: o kur knyga?“ – sako Metų bibliotekininkė.
Apie Jurbarko viešosios bibliotekos bendruomenę ji kalba pakylėtai: „Labai gražiai gyvenam, labai puikus kolektyvas, todėl ir darbas taip smagiai einasi. Direktorė palaiko idėjas, kolektyvas pritaria, darai renginį, ir visi tau padeda. Jokios konkurencijos. Visada judesy, visada smagu!“
Ir laisvalaikį mėgsta aktyvų – ėjimas, kalanetika. Žinoma, ir skaitymas. Ji visada turi ką skaityti. Pastaruoju metu įspūdį padariusi knyga – Rūtos Šepetys
„Druska jūrai“. Bet dalyti knygų rekomendacijas arba jomis pasikliauti, pasak Violetos, slidus reikalas, nes vienam patinka viena, kitam kita, ir neverta vargti prie knygos, kuri tau nelimpa. Nes knygų tiek daug, kad net visų gerų neperskaitysi.
