Miesto gatvių apšvietimas – pagal valdžios užgaidas (5)

Jau bene dešimtmetis į kiekvieną gyventojų skundą savivaldybės valdininkai atsako priminimu taupyti. Susitaikyti su kasdieniais nepatogumais būtų kur kas lengviau, jei taupymo pavyzdį gyventojams rodytų valdžia, ji kažkodėl linkusi išlaidauti būtent ten, kur žmonėms mažiausiai naudos.

Parkas švytėte švyti

Juodžiausiu žiemos laiku jurbarkiečiai klupinėja menkai apšviestose miesto gatvėse, rizikuoja važiuodami per tamsias perėjas, tačiau kai kurios miesto vietos švytėte švyti.

Daugybė žmonių jau atkreipė dėmesį į miesto parką, apšviestą lyg tamsiose visatos erdvėse skriejantis kosminis laivas. Šviestuvai visame parke ir net take pagal Mituvą užsidega keliolika minučių anksčiau nei miesto gatvėse. Vakarais švytėte švyti ir naujausiame miesto kvartale – Trikampyje neseniai nutiesta B. Nedzinskienės gatvė ir K. Donelaičio gatvės tęsinys. Ten šviestuvai vienas prie kito išrikiuoti lyg kareiviai, o visos lempos dega kaip jau senokai pamirštais brandaus socializmo laikais.

„Kodėl naujose gatvėse namus pasistačiusiems keliems turtingiausiems jurbarkiečiams savivaldybė suteikė tokią privilegiją? Juk toje pačioje K. Donelaičio gatvėje, kur gyvena nepalyginamai daugiau žmonių, o vaikai rytais eina į mokyklą, įjungtas tik kas antras–trečias šviestuvas. Dar blogiau: per visas praėjusias šventes K. Donelaičio gatvėje buvo tamsu kaip pekloje“, – piktinosi į laikraščio redakciją paskambinusi moteris.

Ne pirmą kartą išgirdome klausimą, kada Jurbarke baigsis krizė: „Gal jau laikas normaliai apšviesti miestą ir baigti tuos cirkus su lempučių išsukinėjimais? Nesame durni, matome, kad pagal europinius projektus įrengiamose teritorijose apšvietimas nepalyginamai geresnis nei visame mieste – galime numanyti, kad jis įrengtas pagal dabar keliamus reikalavimus. Tai kodėl savivaldybė tų reikalavimų nesilaiko kitose miesto vietose – juk dabar yra galimybių taupyti elektrą naudojant šiuolaikines lemputes?“

Jurbarkietė priminė, kad mieste yra ir visiškai neapšviestų gatvių. Viena jų – V. Kudirkos, kur stovi net keletas daugiabučių namų.

Apšviečia dėl grožio?

Miesto gatvių apšvietimo grafiką derinantis Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras nelinkęs sutikti, kad savivaldybė vienus gyventojus ignoruoja, kitiems siekia pasigerinti.

Seniūnas sutiko, kad ir parkas, ir abi naujos gatvės apšviestos geriau nei visas miestas. Bet Trikampio gatvių apšvietimu kol kas rūpinasi ne seniūnija, o darbus atliekantys rangovai. Visai neseniai valstybinei komisijai buvo priduotas ir parko atnaujinimo projektas – iki tol taip pat apšvietimo nebuvo galima derinti prie miesto galimybių.

„Be to, buvo šventės, prie papuoštos eglutės vaikščiojo žmonės. Dar prieš naujuosius sumažinome šviestuvų take į prieplauką. Tarsimės, ar reikėtų vieną kitą šviestuvą užgesinti ir parke – juo labiau kad ten dėl grožio pastatai dar ir papildomai apšviečiami prožektoriais. Gal dėl to ir atsiranda tas švytėjimas“, – svarstė seniūnas.

R. Kuras sutiko, kad negerai, jog apšvietimas parke įsijungia anksčiau nei miesto gatvėse. Taip atsitinka dėl to, kad tamsią dieną parke anksčiau įsijungia fotoelementas, o miesto gatvės apšviečiamos pagal nustatytą laiko grafiką. „Fotoelementą pakeitėme į laiko režimo automatą, nes jis sugedo – šviestuvai įsijungdavo net dieną“, – neslėpė seniūnas.

Pasak R. Kuro, jei bent trumpam dingsta elektra, taip atsitinka ir ten, kur apšvietimą reguliuoja laiko režimo automatai, UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojams tenka juos nustatyti iš naujo. „Gedimų negalime išvengti, jų visais laikais buvo ir bus. Ir K. Donelaičio gatvėje per šventes buvo tamsu dėl to, kad elektros pastotėje įvyko gedimas“, – aiškino seniūnas.

Vis dėlto, atrodo, kad ne visas miesto vietas savivaldybė myli taip, kaip Jurbarko dvaro parką. Miesto pasididžiavimu ilgai vadinta poilsio zona prie Imsrės upės vakarais apšviesta tik nuo ligoninės iki Bišpilio piliakalnio. Kitur – aklina tamsa. Gal ir ten atsirastų norinčių pasivaikščioti, tačiau žmonės supranta, kad apšviesti kiekvieną kampelį – ne mūsų biudžeto galimybėms, todėl tokių klausimų net nekelia.

Prioritetas – perėjos

R. Kuras pripažįsta, kad apšviečiant miestą kyla daugybė problemų, tačiau galimybių jas išspręsti nėra daug.

„Tikrai norėčiau, kad šviestų ne kas antras ar trečias, o visi šviestuvai, bet tai priklauso nuo iš biudžeto skiriamo finansavimo. Pastaraisiais metais būdavome įpareigojami išlaidas mažinti 10–15 proc. Šiemet džiaugsimės, jei apšvietimui bus skirta bent tiek pat, kiek pernai. Plėtrai pinigų turime tiek, kiek lieka nuo visų kitų su miesto apšvietimu susijusių darbų“, – aiškino seniūnas.

Miesto seniūnija kasmet gauna po keletą prašymų įrengti papildomą apšvietimą. Pernai keletas naujų šviestuvų įsižiebė Barkūnų gatvėje. Gyventojai reikalauja apšviesti daugiabučių kvartalą tarp Kauno ir Valančiaus gatvių, bent vieno šviestuvo pageidautų įmonės „ZTS“ vadovai, nesaugiai tamsus, pasak seniūno, įvažiavimas į Susivienijimo kvartalą.

Tačiau didžiausio dėmesio, R. Kuro įsitikinimu, reikalauja perėjos. Dviejose – prie Jurbarko kultūros centro ir „Nemuno“ kavinės jau pastatyti prožektoriai. Geriau negu nieko, nors pats seniūnas pripažįsta, kad jie nėra efektyvūs – perėjos nuo tokio apšvietimo nepasidarė saugesnės.

„Bet specialiai perėjoms apšviesti skirti prožektoriai yra brangūs – normalus kainuoja apie 2,5 tūkst.Lt. Ne visur juos galima prijungti prie apšvietimo tinklo – kai kuriose vietose reikėtų atvesti įvadus, o tai reiškia, kad kainuotų dar brangiau. Vis dėlto suprantame, kad anksčiau ar vėliau tą teks padaryti“, – pripažįsta R. Kuras.

Laukia ES finansavimo

Už apšvietimą atsakingas savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Šaltinis mano, kad parke jau atjungtas kas antras šviestuvas, nes ten didelio žmonių judėjimo nėra.

„Tą pat padarysime ir Trikampyje, kai tik perimsime objektą. Suprojektuota pagal galiojančias taisykles, bet priimdami eksploatuoti jas šiek tiek koreguojam“, – neslėpė G. Šaltinis.

Savivaldybės vyriausiasis specialistas mano, kad galimybė sutankinti miesto apšvietimą atsiras tuomet, kai savivaldybė gaus Europos Sąjungos finansavimą tokiam projektui įgyvendinti. „Bet tik miesto centre, ne visame Jurbarke. Labiausiai apšvietimo tinklai susidėvėję Dariaus ir Girėno gatvėje – ten kritinė padėtis, iš trijų kabelio gyslų likusi tik viena, ir ta pati bet kada gali nutrūkti“, – pripažįsta G. Šaltinis.

Apšvietimui atnaujinti savivaldybė jau žengė pirmąjį žingsnį – bendrovė „Smart Continent LT“ parengė apšvietimo atnaujinimo galimybių studiją. Jos autorių atlikta apklausa rodo, kad gyventojai Jurbarko apšvietimo kokybę vertina kur kas blogiau nei vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, nuotekų valymą ir būstų administravimą. Apšvietimas vertinamas taip pat kaip ir šildymas, kurio vertinimas visoje Lietuvoje turi neigiamą atspalvį.

Dar blogiau nei gyventojai apšvietimo kokybę vertina verslininkai. Jų manymu, miesto apšvietimas ir šaligatviai yra prasčiausios būklės verslo aplinką supantys infrastruktūros elementai.

Išanalizavę visas miesto apšvietimo sritis studijos autoriai suskaičiavo, kad atnaujinimas, renkantis LED šviestuvus, kainuotų 5,3 mln. Lt, tačiau per metus leistų išlaidas apšvietimui sumažinti 15–30 tūkst. Lt. 2013 m. už miesto apšvietimą savivaldybė sumokėjo 82,5 tūkst. LT (be PVM).

Studijos autoriai nustatė, kad kuo greičiau būtina atnaujinti Dariaus ir Girėno, M. Valančiaus gatvių bei prietilčio per Nemuną apšvietimą, pakeisti gelžbetonines apšvietimo atramas į metalines, apšviesti Dariaus ir Girėno ir Vydūno bei Vytauto Didžiojo ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžas, įrengti apšvietimą iki šiol neapšviestose V. Kudirkos, dalyje Kauno ir Nemuno gatvių.

Daiva BARTKIENĖ