Veiklos Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientei Miglei Smirnovaitei niekada netrūko. Praėjusiais metais dar būdama Jurbarko jaunimo organizacijų sąjungos (JJOS) tarybos pirmininke mergina pelnė Jaunimo lyderio nominaciją. Nors šiais metais Miglė nusprendė visą dėmesį skirti mokslams, geri norai norais ir liko – ko gero, nė vienas JJOS organizuojamas renginys neįvyksta be jos pagalbos ar bent patarimų.
Startas – Malta
Dalyvaudama JJOS veikloje, besilankydama Atviroje jaunimo erdvėje (AJE) M. Smirnovaitė vis susidurdavo su savanoryste, teko dalyvauti rengiamose akcijose. Miglė vis pagalvodavo apie galimybę tuo užsiimti rimčiau, tačiau, kaip kiekvienam užsiėmusiam žmogui, trūko laiko ieškoti informacijos apie savanoriavimo galimybes.
AJE įvykęs susitikimas su Nikaragvoje savanoriavusiu jurbarkiečiu Marijumi Briedžiu iš mažos kibirkštėlės įžiebė liepsną. Vaikino pasakojimai įkvėpė svajoti ir daryti, o gauta informacija nurodė kelią. M. Briedis papasakojo apie ERASMUS+ programą, kuri jauniems žmonėms leidžia keliauti, siūlo studijas, savanoriavimą, jaunimo mainus, mokymus užsienyje.
Miglė AJE jaunimo darbuotojai Laurai Molčankinaitei pasakė, kad labai norėtų ir yra apsisprendusi sudalyvauti savanorystės programoje. Ilgai laukti neteko. L. Molčankinaitė iš Europos savanorių tarnybos asociacijos (SALTES) gavo informaciją apie jaunimo mainų programą, vyksiančią Maltoje rugpjūčio paskutinę savaitę, ir prisiminė M. Smirnovaitės prašymą.
„Gavus informaciją buvo likę labai nedaug laiko pateikti dokumentus, tačiau man pavyko“, – sako mergina, atrankai rašiusi motyvacinį laišką ir CV anglų kalba.
Šie jaunimo mainai Maltoje buvo skirti pristatyti ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą, tad M. Smirnovaitei labai pravertė tai, kad ji lankė ir pati vedė jogos užsiėmimus vaikams, laikosi sveikos mitybos principų, dalyvavo savanoriškose veiklose. Atranką įveikė ji ir dar keturi jaunuoliai iš Vilniaus.
Projektas buvo finansuojamas programos ERASMUS+ lėšomis. Kiekvieno dalyvio kelionei buvo skirta po 270 eurų ir tik nuo paties dalyvio priklausė, kokius lėktuvo bilietus sugebės įsigyti. Skirtų pinigų užteko kelionei į Maltą per Varšuvą ir atgal. Beje, lėktuvu Miglei teko skristi pirmą kartą. Jau nuvykę į Maltą projekto dalyviai taip pat buvo viskuo aprūpinti.
Stovyklos vieta buvo antroje pagal dydį Maltos archipelago saloje – Goze. Nors projektas buvo skirtas 14-29 metų jaunuoliams, aštuoniolikmetė Miglė buvo pati jauniausia.
Rugpjūtis Maltoje buvo karštas – 30-35 laipsniai. Stovyklautojai gyveno palapinėse ant Viduržemio jūros kranto. Lovas atstojo jogos kilimėliai, tad po pirmos neramios nakties teko atidžiai iš po jų išrinkti akmenis, kad būtų galima išsimiegoti.
Projekte dalyvavo jaunuoliai iš aštuonių šalių – Maltos, Lietuvos, Ispanijos, Graikijos, Turkijos, Gruzijos, Rumunijos ir Armėnijos. Savaitę besitęsusioje stovykloje vyko paskaitos apie sveiką mitybą, sportą, įvairios treniruotės. Dalyviai atsivežė tradicinio savo šalies maisto, rengė savo kultūros, šalies pristatymus. Lietuvaičiai, atsižvelgdami į kelionės trukmę ir oro temperatūrą, vežėsi „Džiugo“ sūrio, juodos ir pakepintos duonos.
„Maltoje daugiau pramogavome negu mokėmės ir dirbome“, – juokėsi Miglė. Pramogų buvo įvairių: maudynės sūrioje šiltoje jūroje nuo ryto iki vakaro, kol oda virsdavo raukšlėta kempine, plaukiojimas ant pripučiamų padangų, leidimasis lynais, pritvirtintais tarp uolų, aplinkinių miestelių lankymas ir orientaciniai žaidimai juose, saulės pasitikimas ir palydos nuo uolų žvelgiant į jūrą, gamtos stebuklai – uolos su arkomis, pro kurias taip smagu plaukioti.
Viena įsimintiniausių pramogų – giluminis nardymas su įranga. Ne visi išdrįsto, tačiau nepabūgę liko sužavėti vaizdų ir potyrių.
Projekto dalyviai keliavo ir į Maltos salą, aplankė sostinę Valetą, kur juos savo namuose priėmė ir pavaišino Maltos prezidentė, mažutėje Komino saloje maudėsi gražiojoje Žydrojoje lagūnoje.
„Didžiulį įspūdį paliko gamta, jūra, uolos. Nors ten visiškai nebuvo žalumos, akį traukė neįprastas smėlio spalvos peizažas. Nustebino didžiuliai kaktusai, kurių vaisius galima valgyti“, – pasakoja mergina.
Nors stovykla buvo skirta sveikam gyvenimo būdui, stovyklautojai buvo maitinami anaiptol ne sveiku maistu – sumuštiniais, picomis. Tačiau ir nemažai gerų dalykų davė ši kelionė: patobulėjo anglų kalba, pažintos kitos kultūros, užsimezgė pažintys. Projekto dalyviai bendrauja socialiniuose tinkluose, kviečia į kitus projektus ir pasisvečiuoti.
Mokymai Makedonijoje
Sakoma, kad vieną kartą pasigavęs kelionių bacilą, taip lengvai jos neatsikratysi. Grįžus namo ir ramiai pradėjus mokslo metus atskriejo žinia iš Mantrimo, su kuriuo kartu vyko į Maltą. Dvidešimtmetis politikos mokslų studentas, aktyviai besinaudojantis progomis dalyvauti tarptautiniuose projektuose, pasiūlė Miglei užpildyti anketą mokymo kursams, kurie spalio pradžioje turėjo vykti Makedonijoje.
Sąlygos panašios – kelionę finansuoja ERASMUS+ programa, o dešimties dienų pragyvenimą – mokymus rengiantys makedoniečiai ir suomiai. Programa skirta 18-29 metų jauniems žmonėms, bet buvo ir vyresnių. Mokymų tema – antidiskriminacija ir jos viešinimas dirbant su medijomis.
Į Makedoniją keliavo trys lietuvaičiai: Miglė, Mantrimas ir Modesta. Šįkart kelias driekėsi per Oslą iki Makedonijos sostinės Skopjės, o mokymų vieta – viešbutis Strugos miestelyje prie didelio ežero.
Į Makedoniją susirinko po tris 12 šalių atstovus. Programos dalyviai buvo apgyvendinti kambariuose po tris jaunuolius iš skirtingų šalių. Miglei teko apsigyventi su lenke ir kroate.
Strugoje tinginiauti neteko – kiekvieną dieną vyko paskaitos, praktiniai užsiėmimai. Suskirstyti vis besikeičiančiomis grupelėmis dalyviai ruošdavo pristatymus, mokėsi, kokiomis priemonėmis kovoti su diskriminacija, kaip naudotis žiniasklaida ir medijomis propaguojant antidiskriminacines idėjas.
Buvo ir labai slogių dienų, kai kiekvienos šalies atstovai pristatydavo medžiagą ir pasakodavo apie problemas savo šalyje. Lietuvaičiai rodė Lietuvoje nufilmuotą filmuką „Vertimas“, kuriame juodaodis prašo lietuvių išversti įžeidžiantį tekstą apie juodaodžius anglų kalbą. Filmas sukrėtė žiūrėjusius, ne vienas nubraukė ašarą. Kitų šalių atstovus sukrėtė ir faktas, kad Lietuvoje kraujo donorais negali būti homoseksualūs vyrai.
Mokymuose paaiškėjo liūdna tiesa – diskriminacija egzistuoja visose šalyse. Vienur ji didesnė, kitur – mažesnė, skiriasi diskriminuojamieji, bet problemų yra visur. Suomijos piliečiai, kilę iš Somalio, pasakojo apie sudėtingą integraciją į skandinavišką visuomenę. Turkijoje dar ryški diskriminacija dėl lyties – moterys turi mažesnes teises negu vyrai. Kitose šalyse daug rasizmo, nemėgiamos tam tikros tautos ar homoseksualūs žmonės.
Buvo ir linksmesnių užsiėmimų. Kas vakarą trys šalys rengdavo prisistatymo vakarėlius, vaišindavo tradiciniais patiekalais. Kadangi iš lietuvaičių maisto produktai buvo atimti dar Oslo oro uoste, teko suktis iš padėties ir produktų ieškoti vietos parduotuvėse. O Miglės ir jos bendrakeleivių išmokytas žaidimas „Kepė boba blynus“ sulaukė didelio populiarumo ir buvo žaidžiamas ne vieną vakarą.
Laisvu laiku mokymų dalyviai keliavo po žalesnę negu Malta Makedoniją – aplankė sostinę, kurioje pristatyta begalė Aleksandro Makedoniečio skulptūrų. Šalis Miglei pasirodė panaši į Lietuvą prieš gerą 20 metų: skurdoka, senoviškos rūbų mados, šukuosenos, prekės atrodo labai nekokybiškos, vyksta prekyba gatvėse. Nors Makedonijoje begalė įvairių daržovių, bet makedoniečiai meistriškai jas sugadina pervirdami. Makedoniečių pinigai – denarai, neturi vertės, todėl turint eurų viskas atrodo labai pigu. Pavalgyti pietus galima už 1 eurą.
Dešimt dienų buvo intensyvios ir prabėgo labai greit. Pasak M. Smirnovaitės, teko labai daug bendrauti, rengti pristatymus anglų kalba, todėl atsirado laisvumas reiškiant šia kalba mintis. Sukaupti įgūdžiai rengti pristatymus, dirbti komandoje, ruošti kampanijas. Žinoma, didžiausia nauda – pažintys ir ryšiai.
Tik pirmyn!
„Iš šiltos Makedonijos grįžus į temstančią Lietuvą buvo sunku. Pabuvus rate žmonių, turinčių daug kelionių patirties, mąstančių apie rimtas problemas ir jas sprendžiančių, buvo sunku grįžti prie kasdienių, atrodo, visai nesvarbių problemų, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais“, – sako Miglė, vos nesusigundžiusi dar viena kelione į Siciliją.
M. Smirnovaitė nori papasakoti apie galimybes keliauti, programą ERASMUS+ kitiems jaunuoliams. Jaunimo mainai – proga nemokamai pakeliauti, praplėsti akiratį. Tokios programos trunka neilgai – galima rasti laiko. Reikia tik ieškoti informacijos, nes provinciją ji pasiekia sunkiau.
Miglė dar neatsisakė minčių ir apie savanoriavimą. Jis gali trukti nuo poros savaičių iki 9 mėnesių, dirbti ir keliauti galima tiek po Europos šalis, tiek tolimesniuose pasaulio kampeliuose.
„Jei neapsisprendi, ką norėtum gyvenime veikti, tai vyk savanoriauti. Ne vienas ten atranda savo pašaukimą“, – mano Miglė, pati kelionėse dar neatradusi sprendimo, koks kelias jai tinkamiausias.
Abiturientė atsisakė ar sumažino daugelio veiklų intensyvumą – baigėsi kelionės su mobiliąja savanorių grupe, nebeveda jogos treniruočių, tik pati pasportuoja, retkarčiais sudalyvauja teatro veikloje, dar dainuoja chore „Saulė“ ir padeda Jurbarko jaunimo organizacijų sąjungos aktyvistams.
Nurimti privertė mintys apie mokslus – reikia baigti dvyliktą klasę. Mokslai sekasi puikiai, tad nesinori atsilikti.
Tačiau Miglė dar tikrai pasinaudos įvairių programų teikiamomis galimybėmis ir keliaus. Gal studijų metais, bet tikrai keliaus!
Jūratė Stanaitienė
