Kad ir kaip norėtųsi Jurbarke įžvelgti verslo plėtrą, įmonių vis mažėja. Nyksta ne tik smulkios parduotuvės, bet ir stambesnių bendrovių savininkai kelia rankas prieš mažėjantį gyventojų skaičių, perkamąją galią, darbuotojų trūkumą. Praėjusią savaitę pasklidus žiniai, kad uždaroma viena žinomiausių įmonių – UAB „Jurbarko duona“, smagesniu atsaku tapo naujiena apie UAB „Ogiseta“ planus.
Siuva užsieniui
Nuo 2003 m. Jurbarke veikianti UAB „Ogiseta“ – viena iš grupės „Gija“ įmonių. Šiai Kaune įkurtai grupei priklauso keletas mezgimo, konstravimo ir siuvimo paslaugas teikiančių įmonių. Pradžioje buvusi bendrovės „Vilkijos gija“ padaliniu „Ogiseta“ vėliau tapo savarankiška įmone. Bendrovė pagal darbuotojų skaičių yra viena didžiausių mūsų rajone. „Ogisetos“ produkcija iškeliauja į užsienio šalis. Įmonė gamina specializuotus darbo drabužius. Šiuo metu pagrindiniai gaminiai – medicinos darbuotojų rūbai.
„Ogiseta“ nuolat didino darbuotojų skaičių, plėtė gamybą, įgyvendino ne vieną vietinių užimtumo iniciatyvų projektą drauge su Tauragės darbo biržos Jurbarko skyriumi. Šių projektų dėka darbą rado ne viena jurbarkietė, o įmonė galėjo modernizuoti gamybą, kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Trijų aukštų bendrovės pastate veikia sukirpimo, siuvimo cechai, pakavimo ir sandėliavimo patalpos. Šiame siuvimo ceche siuvami darbo drabužiai Danijos įmonėms.
„Gijos“ įmonių grupės generalinis direktorius Valdas Pacevičius bei jo sūnus – UAB „Ogiseta“ direktorius Giedrius Pacevičius nusiteikę diegti naujoves. Vienas paskutinių pasiekimų – bendras darbas su Norvegijos kapitalo įmonėmis ir investicijų į Jurbarką pritraukimas.
Bendradarbiaujant su Norvegijos įmone „Neo Textile“ Jurbarke įrengtas didelis siuvimo cechas, kuriame siuvami drabužiai iškeliauja į Norvegiją. Prieš pusantrų metų pradėta buvusio nenaudojamo pastato rekonstrukcija baigta šiemet ir vasario pabaigoje jame pradėjo veikti naujasis cechas.
Šiemet „Neo Textile“ mini 15-os metų darbo Lietuvoje jubiliejų, tad šia proga buvo surengtas iškilmingas siuvimo cecho atidarymas Jurbarke.
Dėkojo už drąsą
Rugpjūčio 9 d. naujose, erdviose, šviesiose bendrovės patalpose Lauko gatvėje rinkosi ne tik pakiliai nusiteikę įmonės darbuotojai, bet ir gausybė svečių.
Įmonių grupės „Gija“ generalinis direktorius V. Pacevičius džiaugėsi tarp svečių matydamas europarlamentarę, buvusią Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, partnerius iš Norvegijos – investuotoją Sigmundą Lundanesą ir „Neo Textile“ generalinį direktorių Henningą Berveną. Atvyko Seimo narys Antanas Nesteckis, Nacionalinės inovatyvios tekstilės ir aprangos asociacijos vykdomasis direktorius Vidas Šlėkaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vytas Čičelis.
Investicijomis rajone džiaugėsi ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius bei administracijos direktorė Vida Rekešienė. Dovanų įkurtuvininkams negailėjo Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas ir Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė, sveikino Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė.
V. Pacevičius dėkojo visiems, padedantiems įmonės vystymuisi – partneriams iš Norvegijos, kurių pinigai ir sutartys penkeriems metams leidžia drąsiai imtis darbo ir plėsti gamybą, valdžios atstovams, rėmusiems investicijų atėjimą ir palaikiusiems esant sunkumams, darbo biržos vadovams – už bendrus projektus bei pagalbą ieškant darbuotojų. Labiausiai generalinis direktorius dėkojo darbuotojų kolektyvui – besišypsančioms moterims, kurių gaminama produkcija pasklinda po svečias šalis.
Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė prisiminė, kaip svečiavosi šioje bendrovėje prieš devynerius metus, ir teigiamai vertino pokyčius. „Vertinu tuos verslininkus, kurie yra ne vienadieniai, kurie investuoja, dirba, ieško rinkų, kuria darbo vietas“, – kalbėjo europarlamentarė. Pasak V. Blinkevičiūtės, tik verslui bendradarbiaujant su vietos valdžia, darbo birža bei radus patikimų investuotojų galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, aprūpinti žmones darbu.
„Neo Textile“ generalinis direktorius Henningas Bervenas prisistatė pusiau lietuviu, nes per 15 metų labai gerai pažino mūsų šalį. „Mes turėjome priimti sprendimą, ar išeiti iš Lietuvos, kaip padarė daugelis įmonių, ar ką nors daryti. Mums reikėjo fabriko, kuris galėtų atlikti didelius užsakymus greit ir kokybiškai – dirbti taip efektyviai, kad ekonomiškai apsimokėtų čia gaminti produkciją. Tam fabrikas turi būti ir modernus. Valdas ir jo įmonė priėmė šį iššūkį, ir todėl mes čia“, – kalbėjo H. Bervenas.
Dovanodamas senovinę, 1880 metais pagamintą, siuvimo mašiną, H. Bervenas dėkojo už profesionalų požiūrį į darbą.
Be apdovanojimo neliko ir pats lietuvių partneris iš Norvegijos – už nuopelnus Lietuvos pramonei, už investicijas, pagarbą verslui ir pagalbą verslininkams Darbo žvaigždės medalį H. Bervenui įteikė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas V. Čičelis.
Seimo narys A. Nesteckis pabrėžė, kad V. Pacevičiaus vadovaujamos įmonės yra socialiai atsakingos ir remia bendruomenes. Jurbarko r. savivaldybės meras S. Mockevičius pasidžiaugė naujomis darbo vietomis ir investicijomis rajone bei išreiškė viltį, kad paskui šiuos investuotojus iš Norvegijos atseks ir kiti. R. Kliukienė priminė, kad „Ogiseta“ drauge su darbo birža darbo vietas steigia nuo 2002 metų ir, svarbiausia, jas išlaiko, o šiais metais įgyvendinamas dar vienas projektas ir bus sukurtos dar 6 darbo vietos.
Svarbiausi – darbuotojai
Beveik kiekvienas atidarymo šventės svečias pabrėžė, kad įmonės klestėjime svarbiausią vietą užima geras kolektyvas, o įmonės vadovai ne vieną dovaną ir gėlių puokštes perleido, jų manymu, labiausiai nusipelniusiai darbuotojai – „Ogisetos“ direktoriaus pavaduotojai Dianai Šakaitytei.
Penkerius metus bendrovėje dirbanti specialistė taip pat pabrėžė, kad įmonės vadovams svarbiausia – dirbantis žmogus. „Mūsų moterys puikios, darbščios, draugiškos. Myliu ir gerbiu jas“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Rekonstruotame pastate, kuriame pakeisti langai, išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengtos persirengimo kabinos ir virtuvėlė, bei senajame pastate dirba 82 žmonės. Norvegų investicijos leido ne tik įrengti naujas patalpas, bet ir modernizuoti gamybą, nupirkti naują įrangą. Plečiant gamybą buvo priimti 24 darbuotojai.
Įmonė darbuotojų ieškojo dėdama skelbimus į laikraštį, kreipėsi į darbo biržą. „Labai sunku rasti darbuotojų“, – teigia D. Šakaitytė. Keletas moterų atėjo praktiką atlikti siųstos Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos, kuri rengė siuvėjų kursus, trys jaunos moterys liko dirbti. Įmonėje dirba nemažai vyresnio amžiaus moterų, o jaunimo nedaug, nes profesijos nemoko nė viena arčiau esanti mokykla.
„Ogisetoje“ daugiausia dirba jurbarkiečių, tačiau yra atvažiuojančių iš Šakių rajono – Kidulių, Kaimelio, Sudargo, keletas moterų važinėja ir iš Raudonės, Girdžių, Viešvilės.
„Esame dėkingi įmonės vadovams, kad jie atsisakė pamaininio darbo“, – sako D. Šakaitytė. Siuvėjų darbo diena tęsiasi nuo 8 iki 17 val. Savaitgaliai – laisvi, nebent „degtų“ koks užsakymas.
Siuvimo įmonės vis pabaksnojamos dėl mažų atlyginimų. „Ogisetoje“ moterys uždirba daugiau negu minimalų atlyginimą, tokį gauna tik dar besimokantys ir normų neįvykdantys siuvėjai.
Darbo sąlygos ir aplinka, užsakymų kiekis ir uždarbis – visa tai priklauso nuo investicijų. Norvegų investuotojų pinigai suteikia galimybę išsilaikyti verslui neverslioje provincijoje ir daliai jos gyventojų pabandyti likti Lietuvoje, su šeima, užuot susikrovus emigrantų lagaminus.
Jūratė Stanaitienė
Apie tai Musu laike. Nieko naujo