Spalio 24 d. Jurbarke lankėsi finansų ministras Rimantas Šadžius. Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis surengtoje diskusijoje Finansų ministerijos specialistai kvietė verslininkus ir savivaldybės vadovus diskutuoti apie ES investicijų efektyvumą ir euro įvedimo naudą.
Pasirinkome, kur mums būti
Finansų ministerijos duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje 2007–2013 metais ES lėšomis buvo finansuojami 72 projektai, 52 projektai jau baigti įgyvendinti. Bendra visų projektų vertė – 181,1 mln. Lt.
Pradėdamas konferenciją Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas tikino, kad kiekvienas šio krašto gyventojas vienaip ar kitaip susijęs su ES finansuojamais projektais, todėl verta svarstyti, kaip geriau panaudoti būsimą ES paramą, kad kiekvienas investuotas litas savivaldybei atneštų dar didesnę naudą.
Sveikindamas svečius Jurbarko rajono meras Ričardas Juška pasidžiaugė, kad į rajoną pirmą kartą per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį atvyko finansų ministras – ir būtent tuo metu, kai laukiama naujo ES struktūrinės paramos laikotarpio finansavimo bei svarstomas valstybės biudžetas, todėl ministro pateikta informacija gali būti labai naudinga.
Tačiau ministras R. Šadžius didžiausią dėmesį skyrė ne investicijoms į šalies ekonomiką, o euro įvedimui. Pasveikinęs jurbarkiečius su Lietuvos Konstitucijos diena R. Šadžius priminė, kad pagrindinis šalies įstatymas priimtas 1992-aisiais, kai valstybė dar tik stojosi ant kojų.
„Minime Baltijos kelio, Berlyno sienos griuvimo 25-metį. Mes, lietuviai, pasirinkome tinkamą tos sienos pusę – tada nusprendėme, kad turime būti Europoje, ir dabar galime tuo didžiuotis“, – tikino R. Šadžius, garantavęs, kad euro įvedimas Lietuvą pavers visaverte euro zonos nare, nes euras – ne tik pinigai. Tai ir šalies pripažinimas, ir autoritetas, nes euru naudojasi trečdalis milijardo žmonių, gyvenančių 18 Europos šalių.
Finansų ministras tvirtino, kad Lietuvai reikia užsienio kapitalo, kuris užsuktų verslą ir kurtų darbo vietas. Mažos šalys – Suomija, Norvegija pasaulyje yra matomos, o Baltijos šalys vis dar susigūžusios. Bet mus jau aplenkė estai ir latviai, anksčiau supratę, kad mažoms šalims su silpna valiuta euras labiau reikalingas nei kam kitam.
„Per dvejus metus estai įsitikino, kad euras gerai – naują valiutą dabar palaiko 80 proc. gyventojų. Bijantiems prarasti tautinę tapatybę reikėtų žinoti, kad euro monetos su Vyčio ženklu bus visoje Europoje naudojama valiuta, todėl susidomėjimas Lietuva tikrai išaugs“, – garantavo finansų ministras.
Ką sukursime, liks Lietuvai
Ministras priminė, kad 1946 metais šešios didžiosios šalys sukūrė Europos Sąjungą, siekdamos žemyne įtvirtinti demokratiją, žmogaus teises ir taiką. Vėliau prie jų prisijungė daug kitų Europos šalių.
„Jei nekariaujame, tai prekiaujame. Europa sukūrė mechanizmą žmonių gyvenimo skirtumams išlyginti – tam skiriama parama. Per metus į ES biudžetą sumokame 1 mlrd. Lt, o gauname – 7–8 mlrd. Lt. Iš viso ES perskirsto 352 mlrd. Lt – ir 180 mlrd. Lt atitenka pačioms skurdžiausioms šalims, turinčioms tik pusę milijardo gyventojų. To reikia, kad funkcionuotų bendroji rinka ir galėtume konkuruoti pasaulyje“, – aiškino finansų ministras.
Pasak R. Šadžiaus, 2014 m. iš 27 mlrd. Lt valstybės biudžete kone ketvirtadalį lėšų – 7 mlrd. Lt sudarė ES parama. „Pasiekę tikslą – 75 proc. ES pragyvenimo vidurkio, paramos negausime. Reikia galvoti, kaip pinigai galėtų atnešti didesnę, ilgesnę naudą. Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai gimė Sanglaudos fondo politinis lozungas: „Investicijos, o ne geresnis pinigų išleidimas“, todėl dabar turėsime išmokti investuoti, nes viskas, ką sukursime už paramos lėšas, liks Lietuvai“, – tvirtino ministras.
Kaip pavyzdį R. Šadžius pateikė „Jessica“ fondą, už mažus procentus duodantį paskolas namų renovacijai – iš komercinio banko žmonės jų neimtų, o fondui paskolą grąžins iš pasibaigus renovacijai būsiančio šilumos kainų skirtumo. „ES parama leidžia skirti subsidijas, bet dalis pinigų turi būti grąžinta. „Jessica“ fonde pinigai vieną kartą jau apsisuko, galėsime juos naudoti kelis kartus“, – džiaugėsi R. Šadžius ir žadėjo tokių fondų paramą ir garantijas verslą pradedantiems žmonėms.
Investicijoms į regionų plėtrą, Finansų ministerijos duomenimis, jau skirta 5 mlrd. Lt. Daugiau nei pusė lėšų atiteko fizinei aplinkai kurti – investicijoms į infrastruktūrą ir aplinkosaugą. Socialinei aplinkai – laisvalaikio, kultūros, sporto, švietimo, sveikatos apsaugos projektams finansuoti išleista 37 proc. lėšų, o ekonominei aplinkai kurti – verslui skatinti, darbo rinkos plėtrai – vos dešimtadalis.
Verslui – aukštos materijos
Nuo šiol, pasak ministro, paramos prioritetai bus skirti ekonomikai skatinti. „Regionuose turėsime tas lėšas naudoti verslui plėtoti. Namučius susitvarkėme, su laisvalaikiu viskas gerai, o dabar reikia dirbti. Nepykite, bet registracijos sąrašuose matau, kad tarp 60 dalyvių yra tik trys verslininkai“, – stebėjosi ministras.
Nors R. Šadžiui buvo paaiškinta, kad yra ir kitas – verslininkų sąrašas, salėje pakilusios rankos rodė, kad tikrųjų regiono ekonomikos kūrėjų renginio organizatoriai sulaukė nedaug, todėl finansų ministras padarė išvadą, kad ES investicijos Jurbarke labiau rūpi viešajam sektoriui.
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė pastebėjo, kad daugeliu būsimajam ES struktūrinės paramos laikotarpiui numatytų priemonių mūsų krašto verslininkai ir vėl negalės pasinaudoti, nes projektai jiems per stambūs.
R. Šadžius paaiškino, kad paraiškas paramai gauti parengti bus lengviau, o atsiskaityti už panaudotus pinigus – sunkiau, nes reikės įrodyti gautą naudą. „Turėsite galvoti, ar tas projektas jums apsimoka“, – įspėjo ministras.
Užduoti klausimą ministrui pavyko vieninteliam Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentui Vidui Šukiui, įsitikinusiam, kad investuoti tokiuose rajonuose kaip Jurbarkas norinčių atsiras tik tuomet, kai ministerija pakeis savo mąstymą. Ministras atsakė, kad svarbiausia – bendradarbiauti, o ne susipriešinti su viešuoju sektoriumi.
Diskusijose išsiskyrė nuomonės
„Apžvelgiant įgyvendintus projektus reikia kalbėti ne apie tai, kas padaryta ar galėjo būti geriau padaryta – dažnai sakoma, kad galima buvo aikštes ir kelius nutiesti auksinius. Investicijų į infrastruktūrą atėjo daug, bet kokią pridėtinę vertę jos sukūrė, sunku pamatuoti ir paskaičiuoti. Vienintelis tikslas naudojant 2014–2020 metų paramos lėšas turėtų būti darbo vietų kūrimas ir kad rajonui bei valstybei iš to būtų kuo didesnė grąža“, – tvirtino rajono meras.
Pakviestas diskutuoti R. Juška paaiškino svečiams, kad ne savivaldybė kuria darbo vietas, ir net norėdama padėti verslui nedaug tegali padaryti, nes jos rankose – menki svertai: žemės, nekilnojamojo turto mokestis, reklamos rinkliava. „Lietuvoje nėra koordinuojančios institucijos – ministerijos stumdo viena nuo kitos, kiekviena tempia investicijas į savo pusę, nėra net kieno pasiklausti. Padėti verslui mes norime ir reikia, bet pirmiausia turi keistis valstybės požiūris į smulkųjį ir vidutinį verslą“, – įsitikinęs R. Juška.
Mero mintis pratęsė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, įsitikinęs, kad regionai negali vystytis tolygiai, nes yra skirtingi, todėl jiems reikia rasti galimybių specializuotis. Bet savivaldybės, pasak V. Levickio, nėra motyvuotos pritraukti verslą ir neturi biudžete tam lėšų.
„Prieš sunkmetį, 2007–2008 metais, atlikome smulkiojo verslo tyrimą – klausėme, kokių regionuose turi problemų. Netiesa, kad verslą žlugdo dideli mokesčiai: pagal aktualumą tai tik penkta problema. O didžiausia bėda – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas“, – sakė V. Levickis, įsitikinęs, kad suvienijus jėgas galima rasti kelių verslui skatinti.
Diskusijoje dalyvavęs UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas pastebėjo, kad su ES parama įrengusi Šokolado muziejų bendrovė kasmet sulaukia po 30 tūkst. lankytojų. „Jurbarkas yra išskirtinė vieta – kito tokio turistinio maršruto, kaip nuo Raudondvario iki Vytėnų, Lietuvoje nėra, todėl šiam kraštui reikia ypatingos paramos“, – tvirtino Jurbarko ateitį turizmo versle matantis smalininkietis A. Gluodas.
Finansų ministras pripažino, kad diskusijų dalyvių minčių klausėsi išsižiojęs. „Keistai atrodo kritika, kad nepaskyrė vieno žmogaus, atsakingo už darbo vietų kūrimą“, – kraipė galvą R. Šadžius.
Pasak ministro, kai nueini į parduotuvę, pamatai, kad dauguma prekių – lenkiškos arba kiniškos. Lenkijoje visur pilna mažų fabrikėlių, Lietuvoje – kitaip.
„Paanalizavome duomenis, pas jus labai daug „individualia“ veikla besiverčiančių žmonių – tai vienas iš labiausiai investicijas atgrasančių faktorių. Kai kalbiesi su verslininkais, jie pirmiausia pasako, kad investicijas stabdo korupcija ir šešėlis. Tai bjaurūs dalykai, kol jų nesunaikinsime, niekas nesigaus“, – įsitikinęs ministras.
Centras veikia – proveržio nėra
Pasikvietęs spaudos konferencijon žurnalistus finansų ministras R. Šadžius pripažino, kad jo ir rajono mero R. Juškos požiūris į galimybes panaudoti Jurbarke būsimas ES investicijas smarkiai skiriasi.
Nors, pasak ministro, miestui puošti pinigų taip paprastai niekas jau nebeskirs, specialistų vertinimu, 2014–2020 m. ES paramos laikotarpiu Jurbarkas turi galimybių investicijoms gauti 40 mln. Lt. Daugiau teisių įgis bendruomenės, kurioms suteikta teisė rengti savo socialinės aplinkos plėtros strategijas. Vienai strategijai įgyvendinti bus skiriama 1,5–1,8 mln. Lt, bet, pasak ministro, bendruomenės turės pačios suvokti ir ant popieriaus užrašyti, kokią pridėtinę vertę tos investicijos duos. „Ne kad bus geriau, gražiau ar smagiau, o kaip paveiks ekonominę regiono plėtrą, paskatins verslumą, palengvins žmonių gyvenimą“, – akcentavo R. Šadžius.
Ministro užuomina, kad paramos ir garantijų verslui fondus, kuriuose bus ne tik ES lėšos, galėtų turėti ne tik valstybė, bet ir, pavyzdžiui, Jurbarko savivaldybė, sukėlė konferencijos dalyvių juoką.
Paklaustas, kokių galimybių padėti verslui įsisavinti investicijas turės savivaldybės, ministras tvirtino, kad gerai, jog Jurbarkas neatsisakė Turizmo ir verslo informacijos centro. „Savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą, kad ji skleistų informaciją, padėtų verslininkams sutvarkyti įmonių steigimo dokumentus, konsultuotų ir nuramintų žmones – toks yra juodas kasdienis šios įstaigos darbas“, – tvirtino ministras, įsitikinęs, kad būtent nuo savivaldybės ir priklauso ekonominis regiono proveržis.
Kodėl nėra to ekonominio proveržio, jei Turizmo ir verslo informacijos centras rajone veikia jau antrą dešimtmetį, ministras diskutuoti nesiryžo, tik pastebėjo, kad žmonės turi idėjų, bet nėra linkę prisiimti finansinės rizikos, o verslo centrų misija paskatinti jų verslumą.
Konferencijos dalyviai iš salės taip pat skirstėsi be džiugesio. Verslininkas Rimas Žičkus sakė išgirdęs tik vieną gerą žinią – parengti paraiškas paramai bus lengviau. „Tokios konferencijos naudos nematau. Supratau, kad suorganizuota tik tam, kad žmonės ateitų pasiklausyti“, – stebėjosi verslininkas.
Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas V. Šukys taip pat gailėjo sugaišto laiko. „Norėjome su ministru kalbėtis apie mokestinę sistemą, prašyti, kad mokesčiai būtų diferencijuoti, bet negalėjome net paklausti – nebuvo jokios diskusijos. Susirinko biudžetinių įstaigų vadovai, mokytojų pakvietė – dėl skaičiaus. O pašnekėjo tą patį, ką jau esame girdėję“, – sakė V. Šukys.
Kad konferencija didelės naudos nedavė, pripažino ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė. Pasak jos, nė viena iš tų paramos priemonių, kurias pristatė ministerijos darbuotojai, nėra skirta Jurbarkui. „Patys pagalvokite, technologinei plėtrai minimali paraiškos suma – 5 mln. Lt, pusę investicijų turi turėti įmonė – kuris mūsų krašto verslininkas galėtų planuoti tokią didžiulę plėtrą?“ – stebėjosi G. Mačiulaitienė.
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė tikisi, kad jurbarkiečiai galės pasinaudoti bent jau ES finansinės inžinerijos priemonėmis – garantijų ir paskolų fondais, bet šie paramos mechanizmai konferencijoje nebuvo pristatyti.
Daiva BARTKIENĖ
