Patuštinti kišenes gali ir kylantis dūmelis (5)

Rugpjūčiui baigiant subrandinti derlių gyventojai prikaupia daug sodininkystės, daržininkystės atliekų, šakų, žolės ir lapų, o ūkininkų laukuose lieka plotai ražienų, bulvių virkščių. Pagal seną įpratimą neretas griebiasi degtukų ir iš atliekų kuria laužą. Aplinkosaugininkai įspėja – už tai bus baudžiama.

Nuo rugpjūčio 1 d. aplinkosaugininkai pradeda naują akciją „Atliekų deginimo prevencija“, per kurią vykdys reidus ir ypatingą dėmesį skirs tam, kaip tvarkomos žaliosios atliekos.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vyriausiasis specialistas Arnoldas Pocius sako, kad bet koks gale daržo sukurtas atliekų lauželis yra neleistinas. Gyventojai nesusimąsto, kad taip kenkia savo aplinkai, kelia grėsmę savo turtui, sveikatai ir net gyvybei. Būna atvejų, kai, rodos, nedidelis lauželis tampa nevaldoma ugnies stichija – supleška pastatai, žūva žmonės.

Pasak A. Pociaus, aplinkosaugininkai nuolat informuoja žmones apie žalą, kurią patiria gamta, kai atliekų atsikratoma deginant, gyventojams bandoma išaiškinti, kad šis būdas netinkamas ir draudžiamas įstatymų, tačiau tenka susidurti su žmonių nesąmoningumu.

„Pagautas pažeidėjas dažniausiai pasiaiškina nieko nežinojęs apie draudimus arba pareiškia, kad degino iki šiol – deginsiąs ir toliau“, – sako Jurbarko rajono agentūros vyriausiasis specialistas.

Tuomet belieka pildyti baudos protokolą. Baudos dydį nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Gyventojai už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų atmosferos apsaugos reikalavimų gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų baudomis. Už sausos žolės, nendrių, lapų, šiaudų bei kitų laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą galima užsitraukti baudą nuo 28 iki 231 euro. Jei žmogus degina nenupjautas, nesugrėbtas žoles, ražienas, nendres, javus ar kitas žemės ūkio kultūras, bauda gali siekti nuo 57 iki 289 eurų.

Be administracinės nuobaudos už deginimą, skiriama mažiausiai 100 eurų bauda už žalą aplinkai bei apskaičiuojama žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, gresia didesnė kaip 1100 eurų bauda.

A. Pocius pabrėžia, kad už priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi atsakingi žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurie už priešgaisrinių priemonių nesiėmimą, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą gali būti nubausti nuo 28 iki 173 eurų bauda.

Apie pažeidimus aplinkosaugininkus informuoja gyventojai, seniūnijų darbuotojai, gaunami pranešimai iš priešgaisrinės tarnybos pareigūnų, bendrojo pagalbos telefono operatorių. Aplinkosaugininkai budi visą parą, tad gavę pranešimą reaguoja iš karto. Akcijos metu Aplinkosaugos biuro darbuotojai dažniau rengs reidus mieste, miesteliuose, kaimuose, stebės aplinką bei skubiai reaguos į pranešimus.

Pasak A. Pociaus pernai už šiuos pažeidimus buvo surašyti 4 protokolai Skirsnemunės, Smalininkų, Žukaičių ir Lybiškių kaimų gyventojams, o šiais metais jau trys – du Jurbarko miesto ir vienas rajono gyventojams.

Kad nereikėtų mokėti baudų, specialistas primena galimus šių atliekų tvarkymo būdus: stambias žaliąsias atliekas, nupjautas šakas reikėtų priduoti į Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, kuri dirba nuo antradienio iki šeštadienio, arba kreiptis pagalbos į seniūniją. Kiekvieno privataus namo savininkas turi konteinerį, skirtą žaliosioms atliekoms. Biologiškai skaidžias atliekas gyventojai gali kompostuoti patys. Tai ypač lengva daryti kaimų gyventojams, turintiems žemės. O ir miesto gyventojai, įsirengę kompostavimo dėžes bei pateikę deklaraciją Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, gauna 20 proc. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokesčio nuolaidą.

Aplinkosauginės akcijos, kuri vyks iki rugsėjo 30 d., tikslas – mažinti aplinkos oro taršą ir skatinti tinkamai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas. A. Pocius tvirtina, kad aplinkosaugininkai dėmesį deginamoms atliekoms skiria nuolat, ir ne tik lauke, nes žmonės įsigudrina krosnyse pleškinti senus batus, tepalus ir kitokias kenksmingas medžiagas. Tokiems pažeidimams nustatyti pavasarį vykdoma akcija „Kaminukas“.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuolat vykdo įvairias akcijas. Šiuo metu griežtesniu žvilgsniu stebimi automobilininkai, nes vyksta akcija „Automobilį statyk atsakingai“. Tikrinama, ar nepažeidžiamas reikalavimas nestatyti automobilių vandens telkinių apsaugos juostoje, tai yra 25 metrai iki telkinio. Daugiausia pažeidėjų nustatoma prie Nemuno ir Greičių karjero. Aplinkosaugininkai nuolat kontroliuoja ir žvejus bei medžiotojus.

Jurbarko rajono agentūroje dirba trys pareigūnai, tad darbo krūvis didelis. Vieniems išėjus atostogauti specialistai džiaugiasi neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalba. Aktyviai veikiančių neetatinių inspektorių Jurbarko rajone yra penki – tai apmokyti, egzaminus išlaikę bei pažymėjimus gavę žmonės. Jie atlieka beveik visas funkcijas, kaip ir agentūros darbuotojai.

Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas A. Pocius ragina gyventojus konsultuotis, skambinti, klausti ir, svarbiausia, laikytis taisyklių, kad neištuštėtų kišenės.

Jūratė Stanaitienė