Savivaldybės svajonė nutiesti lynų kelią per Nemuną pamažu įgauna kontūrus. Penktadienį UAB „Envitra“ konsultantas Mantas Kaušylas Jurbarko ir Šakių rajonų vadovams pristatė sukonkretintus būsimo lynų kelio parametrus, kainą ir atsipirkimo galimybes. Trečią kartą bendrą projektą aptarti susirinkę kaimyninių savivaldybių atstovai neabejoja, kad lynų kelias mūsų kraštui būtinas, tačiau kartu su juo norėtų įrengti ir visą turistų aptarnavimo infrastruktūrą.
Parengė du variantus
UAB „Envitra“ konsultantas M. Kaušylas parengė du būsimo projekto variantus. Pirmajame numatyta, kad keltuvai lynų keliu vyks nuo Jurbarko pusėje suplanuotos aikštelės iki Gelgaudiškio dvaro prieigų. Pavarų sistema būtų įrengta Šakių pusėje esančio kalno šlaite, įtempimo – Jurbarko pusėje esančiame Nemuno slėnyje. Penkių metrų pločio, beveik 1,5 km ilgio lynų kelią laikytų septynios atramos, kabinos iškiltų į 7 metrų aukštį ir judėtų lynais iki 5 m/sek. greičiu. Per valandą į abi puses galėtų persikelti ne daugiau kaip 100 keleivių. Pasak M. Kaušylo, toks lynų kelias su įlaipinimo ir išlaipinimo garažais bei dviračių ir pėsčiųjų takais iki Panemunės pilies bei Gelgaudiškio dvaro kainuotų 8,5 mln. Lt.
Šakių r. savivaldybės prašymu UAB „Envitra“ parengė ir antrą projekto variantą. Šakiečiai pageidauja, kad lynų kabinos nusileistų ne Nemuno kalno šlaite, o visai greta Gelgaudiškio dvaro, Kaštonų alėjos prieigose. Tokiu atveju lynų kelias pailgėtų iki 1761 m, prireiktų statyti viena atrama daugiau, kabinos turėtų kilti į 20 metrų aukštį, o projektas pabrangtų iki 9 mln. 140 tūkst. Lt.
Didžiausią kainos dalį – 5,6 mln. Lt sudarytų keltuvo įranga, automobilių stovėjimo vietų įrengimas kainuotų 2,7 mln. Lt, vandentiekio ir nuotekų tinklai – 140 tūkst. Lt, o pėsčiųjų ir dviračių takai – iki 343 tūkst. Lt, nes nuo Panemunės pilies iki keltuvo yra 700 m, o iki Gelgaudiškio dvaro (pirmasis variantas) – 400 m.
Prognozės – optimistinės
Keltuvo įrengimo galimybių studiją rengianti UAB „Envitra“ prognozuoja, kad per metus lynų keliu galėtų persikelti iki 32 tūkst. žmonių. Bendrovės prognozės paremtos Panemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro lankytojų skaičiais: teigiama, kad Panemunės pilyje per metus apsilanko iki 37 tūkst., o Gelgaudiškio dvare – iki 13 tūkst. turistų. Žmonių srautas, studijos rengėjų nuomone, galėtų ir dar padidėti, nes tvarkomas Gelgaudiškio dvaro parkas, atnaujinamos sudegusių dvaro rūmų patalpos.
Susitikimo dalyviai susidomėję klausėsi projekto atsipirkimo prognozių. Pasak galimybių studiją rengiančio konsultanto, kelionės lynų keliu kaina ir atsipirkimas priklausys nuo finansavimo šaltinio. Jei projektas būtų įgyvendinamas kartu su privačiais investuotojais, kelionės kaina siektų 34 Lt, o lynų kelias atsipirktų per 25 metus.
Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybėms nusprendus lynų kelią statyti biudžeto lėšomis – imant paskolas iš komercinių bankų, projektas atsipirktų per 12 metų, o kelionės kaina siektų 20 Lt. „Kainų skirtumas susidaro dėl to, kad savivaldybės siektų mažiau pelno nei privatininkai“, – mano M. Kaušylas.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų negrąžinama parama kelionės kainą atpigintų iki 3 Lt, nes savivaldybėms tektų dengti tik lynų kelio eksploatacijos kaštus. Prognozuojama, kad lynų kelias per metus galėtų duoti iki 350 tūkst. Lt pajamų, o jo išlaikymas kainuotų iki 210 tūkst. Lt.
Šakių r. savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas suabejojo, ar prognozės nėra pernelyg optimistinės, o išlaidų skaičiavimus pavadino pesimistiniais. „Negaliu patikėti, kad piko metu per dieną galėtų persikelti lynais iki 1000 žmonių“, – stebėjosi V. Girdauskas.
Pėsti į kalną nelips
Atrodo, kad pats didžiausias lynų kelio entuziastas yra Šakių r. meras Juozas Bertašius, nei savo savivaldybės atstovams, nei kam kitam neleidęs abejoti, kad lynų kelias – nepaprastai gražus ir reikalingas sumanymas. Regioninės plėtros skyriaus vedėjui V. Girdauskui jis iškart pareiškė, kad diskusijas pradeda ne nuo to galo.
„Negali būti net kalbos, kad mums tiktų pirmas projekto variantas – koks durnius kops 400 metrų į kalną? Keltuvas turi nusileisti prie pat dvaro. Geriausia būtų, kad keltų nuo vartų iki vartų, bet jei Jurbarko savivaldybei tinka kitaip – mes neprieštarausime“, – neslėpė entuziazmo J. Bertašius.
Pasak Šakių r. mero, prognozės, kad Kultūros paveldo departamentas neleis įrengti keltuvo sustojimo paveldo teritorijoje – gryni niekai. J. Bertašiui pritarė ir galimybių studiją rengiantis specialistas: „Vienintelis Lietuvoje panašaus lygio keltuvas šiuo metu statomas Druskininkuose – šis miestas taip pat yra kultūros paveldo teritorija, todėl nesakau, kad šakiečių užmojai neįgyvendinami.“
J. Bertašius neslėpė ir kitų antrojo projekto varianto pranašumų: esą kuo aukščiau kils kabinos, tuo gražesnis Nemuno slėnio vaizdas iš jų atsivers, tuo laimingesni bus turistai. Kadangi abejuose pusėse turizmo objektai įdomūs, galima tikėtis, kad keltuvas nestovės be darbo, be to, ir jis pats taps turizmo traukos objektu. Šakiečiai pateikė ir tą patvirtinantį pavyzdį: Siguldos lynų kelias per Gaujos upę ir vaizdingąjį jos slėnį išgarsino ir Krimuldos dvarą.
Šakiečiai patarė kol kas neskaičiuoti bilieto kainos, nors nuo jos ir priklausys lynu persikelti per Nemuną panorusių žmonių skaičius. J. Bertašius įsitikinęs, kad nei Šakių, nei Jurbarko rajono savivaldybė tokio projekto savo biudžeto lėšomis negalėtų įgyvendinti, nes per metus negali skolintis daugiau kaip 6 mln. Lt. „Su tokia suma mes galime pritraukti 50 ar 100 mln. Lt europinių investicijų, o jei nutartume statyti lynų kelią iš biudžeto lėšų, visi kiti darbai sustotų“, – neslėpė J. Bertašius.
Pasigedo būtinos infrastuktūros
Jurbarkas gerokai pralenkė ambicijų neslepiančius šakiečius: savivaldybė ne tik rado keltuvui įrengti reikalingą sklypą, bet ir parengė jo detalųjį planą.
Tačiau išklausęs galimybių studijos rengėjo pranešimą Jurbarko rajono meras Ričardas Juška nebuvo patenkintas. Jo nuomone, galimybių studijoje turi atsispindėti ir infrastruktūros objektai, nes pagal šią studiją bus rengiamas techninis projektas.
„Nuo lynų keltuvo nusileidimo vietos iki Panemunės pilies – 700 metrų. Ne visi važiuos dviračiais, atvyks ir pagyvenusių, ir žmonių su negalia – jiems reikės kitokių susisiekimo priemonių. Turime rinktis, kokiomis oro taršą mažinančiomis susisiekimo priemonėmis – riedžiais, elektromobiliais ar kuo kitu jiems siūlysime keliauti. Keltuvų nusileidimo garaže reikia suplanuoti ne tik tualetus, turi būti vietos ir nuomos punktams, ir kavinei. Pasigendu infrastruktūros išbaigtumo. Kalbėjome, kad projektas kainuos apie 15 mln. Lt. Pinigai jau užsakyti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Prašysime 9 mln. Lt – tiek ir gausime, bet galime gauti daugiau ir įgyvendinti visą projektą“, – mano Jurbarko rajono meras.
R. Juškai pritarė ir Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas, galimybių studijoje pasigedęs planų įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą bei „Medaus slėnį“, vasarą pritraukiantį daugybę keliaujančių ir poilsiaujančių žmonių. „Į mūsų lankytojų centrą autobusais atvykę turistai klausia, kur galėtų dar nuvažiuoti ir ką rekomenduotume pamatyti. Pėsčiomis nueiti iki lynų kelio aikštelės – nedidelė problema, bet reikia jungties, kuri nėra numatyta“, – priminė V. Ganusauskas.
Pasak Panemunių regioninio parko direktoriaus, tokius projektus, kaip Nemuno lynų kelio įrengimas, per Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą finansuoja Europos Sąjunga. Panašų projektą šiemet pradėjo įgyvendinti Anykščių r. savivaldybė, nusprendusi suteikti galimybę Puntuko pažiūrėti atvykstantiems turistams „pasivaikščioti“ Anykščių šilelio medžių lajomis.
Daiva BARTKIENĖ
Kaži kiek kainuos pasivažinėt, bedarbių turim gal daugiausia tai veikt nėr ką, tai galėsim nuo ryto iki vakaro tais šniūrais važinėtis. Virš Nemuno bus gražu. Aš tai labai laukiu kad tik būtų