Rugsėjo 17 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pristatytas Jaunimo problemų sprendimo 2013-2018 m. plano projektas. Renginyje dalyvavo problemų sprendimu suinteresuotų ir planą vykdysiančių institucijų atstovai.
Jaunimo problemų sprendimo planas parengtas Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinant projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“. Jaunimo problemų šalies savivaldybėse tyrimus atliko ir problemų sprendimo planų projektus parengė Nacionalinės plėtros instituto specialistai. Į Jurbarką pristatyti plano projektą atvyko šio instituto projektų ekspertas Žydrūnas Šipka.
„Lyginant su kitomis savivaldybėmis, Jurbarko rajono jaunimo padėtis daugelyje sričių yra geresnė – čia aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, gerai išvystyta informacijos sklaida, o įgyvendinti savo projektams jaunimas turi puikų partnerį – vietos veiklos grupę „Nemunas“, – teigė jaunimo problemas dvylikoje savivaldybių tyręs Ž. Šipka. – Iš dvylikos savivaldybių Jurbarkas patenka į pirmą trejetuką.“
Pagal Statistikos departamento duomenis, iš rajone gyvenančių 32442 gyventojų 24,23 proc. sudaro jaunimas – 7862. Daugiau kaip pusė jaunimo kategorijai priskiriamų (šiai kategorijai priskiriami 14-29 metų amžiaus asmenys) žmonių yra bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
Pristatydamas jaunimo problemų sprendimo plano projektą Ž. Šipka kreipėsi į susirinkusiuosius, sakydamas, kad labai svarbu išgirsti jų pasiūlymus, nes rajono vadovams ir valdininkams teks įgyvendinti didžiąją dalį to plano punktų.
Jaunimui atstovavo Jurbarko gimnazistas Dominykas Mazur, tačiau, pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Audronės Balčiūnienės, jaunimas net keletą kartų aktyviai dalyvavo surengtose diskusijose ir išsakė savo problemas.
Problemų sprendimo planas – didžiulis apie 60 puslapių dokumentas, norintieji su juo susipažinti gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę, o čia paminėsime tik vieną kitą subjektyvų pastebėjimą dokumente ir jam pristatyti skirtame renginyje.
Atliekant jaunimo problemų tyrimą akcentuota, kad labai nedaug jaunimo dalyvauja NVO veikloje, o savanoriška veikla skatinama nepakankamai. Renginyje pasigirdo minčių, kad apie savanorystę trūksta informacijos, o mokyklinis jaunimas apskritai nesupranta savanoriškos veiklos. Be to, mūsų jaunimas susikoncentravęs į materialinius dalykus, o savanoriavimą galbūt lemia gyvenimo gerovė. Vyresnio amžiaus žmonės, studentai labiau linkę savanoriauti, nes jų intelektas didesnis, o akiratis platesnis.
Jaunimo nuomone, rajono kaimo mokyklose mokymosi kokybė prastesnė, nes daug pensinio amžiaus mokytojų, taip pat – labai trūksta jaunų socialinių pedagogų.
Kaip svarbiausioji jaunimo problemų sprendimo kryptis plane įrašyta jaunimo užimtumo, verslumo, profesinio ugdymo bei švietimo skatinimas. Atliekant problemų tyrimą pastebėta, kad jaunimas savo studijų nesieja su darbu ir tik maždaug kas antras dirba pagal specialybę. O įsidarbinimui, pagal to paties tyrimo duomenis, didžiausią įtaką turėjo asmeninės pažintys.
Antroji prioritetinė kryptis – didinti jaunimo laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros pasiūlą bei prieinamumą. Aktyvi jaunimo aktyvumo ir lyderystės problema. Lyderiai mokyklose išugdomi ir išvažiuoja studijuoti, o baigę mokslus retas besugrįžta į gimtinę. Nors gerų poslinkių yra – savivaldybėje atgaivinta iniciatyva jauniems specialistams, norintiems gyventi ir dirbti Jurbarko rajone.
Po diskusijos rajono savivaldybėje Jaunimo problemų sprendimo 2013-2018 m. planas bus papildytas ir pataisytas ir, kaip teigė A. Balčiūnienė, lapkričio mėnesį pateiktas svarstyti savivaldybės tarybai.
