Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje rugsėjo 26 d. surengtas seminaras apie valstybės finansuojamą Profesinės reabilitacijos programą, kurios tikslas – padėti ribotą darbingumą turintiems biržos klientams įsilieti į darbo rinką. Informaciją apie programą susirinkusiesiems pateikė ir į klausimus atsakė darbo biržos vyr. specialistė Ligita Gražulevičienė. Seminare dalyvavo ne tik darbo biržos klientai, bet ir rajono neįgaliųjų draugijos vadovai ir atstovai.
Tarpininkauti teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems Darbo birža pradėjo 2005 metais, įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui. „Profesinė reabilitacija – nauja galimybė neįgaliesiems ugdyti ar atkurti darbingumą bei didinti jų įsidarbinimo galimybes. 2010-2012 m. Tauragės teritorinė darbo birža profesinės reabilitacijos paslaugas suteikė 50 asmenų, apie 40 proc. jų sėkmingai įsidarbino. Šių metų rugsėjo 1 d. Tauragės teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 77 bedarbiai, kurie galėtų pasinaudoti Profesinės reabilitacijos programa: Jurbarko skyriuje – 25, Tauragės – 49, Šilalės – 3“, – sakė Jurbarko skyriaus vyr. specialistė L. Gražulevičienė.
Vyr. specialistė seminaro dalyvius supažindino su 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių pakeitimais. Dalyvauti Profesinės reabilitacijos programoje gali asmenys, kurių darbingumo lygis yra nuo 0 iki 45 proc. ir tik darbo biržos klientai, tačiau nebūtinai turintys bedarbio statusą. Iki nustatyto asmens darbingumo lygio termino pabaigos turi būti likę ne mažiau kaip metai. Profesinės reabilitacijos programoje norinčius dalyvauti asmenis Teritorinė darbo birža siunčia į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
Profesinės reabilitacijos programą finansuoja valstybė. Iš valstybės biudžeto finansuojamos mokymo programos, kurios, pasak vyr. specialistės L. Gražulevičienės, yra brangios: kainuoja iki 20 tūkst. litų, nes neįgalieji mokomi individualiai. Taip pat programos dalyviams iki 180 kalendorinių dienų mokama pašalpa (apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu – 85 proc. asmens kompensuojamo uždarbio pašalpa, nedraustiems – dviejų valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio, t. y. 720 Lt) ir pagal nustatytą tvarką kompensuojamos maitinimo, apgyvendinimo ir kelionės išlaidos. Pastarosios kompensacijos jurbarkiečiams itin svarbios, nes Jurbarke profesinės reabilitacijos paslauga neteikiama.
„Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, o arčiausiai Jurbarko – Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras, siūlantis pasirinkti net 13 mokymo programų. Mūsų skyriaus klientai neretai pasirenka Palangos reabilitacijos ligoninę“, – sakė L. Gražulevičienė.
Reabilitacijos įstaigos neįgaliesiems siūlo įvairias sveikatingumo paslaugas ir sudaro galimybę dalyvauti profesiniame mokyme. Kiekvienam programos dalyviui sudaroma individuali profesinės reabilitacijos programa, susidedanti iš 4 ciklų: profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, gebėjimų atkūrimas arba naujos profesijos mokymas ir pagalba įsidarbinant.
Neįgalieji gali pasirinkti vieną iš 332 profesinio mokymo programų. Neretai, pasak L. Gražulevičienės, būna taip, kad reabilitacijos įstaigoje pakonsultuoti specialisto ir atlikę specialų testą programos dalyviai pakeičia savo išankstinį ketinimą ir pasirenka kitą profesiją, labiau atitinkančią jų polinkius ir gebėjimus.
Būtent taip nutiko jurbarkiečiui Antanui Sudeikiui. Į Palangos reabilitacijos ligoninę vyriškis vyko nusprendęs įsigyti vadybininko profesinę kvalifikaciją, bet psichologas jam patarė rinktis ką kita. „Pagal atliktus testus pasirodė, kad aš ne strategas, o vykdytojas. Man patarė mokytis medžio apdirbimo dizaino profesijos. Niekada nebuvau to daręs, bet per aštuonis mėnesius išmokau ir man patinka drožti medį“, – pasakojo seminaro dalyviams A. Sudeikis ir rodė savo medžio dirbinių nuotraukas.
Dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje A. Sudeikis ryžosi galvodamas apie ateitį – jis dirbo statybose, bet dėl sveikatos turėjo rūpintis kitokiu darbu. „Palangos reabilitacijos ligoninėje sąlygos labai geros, visi specialistai puikūs. Medžio apdirbimo mokytis labai patiko, dar pramokau dirbti kompiuteriu, o gydytoja paskyrė sveikatinimo procedūrų. Niekuo nereikėjo rūpintis ir dar mokėjo pinigus!“ – džiaugėsi vyriškis profesine reabilitacija.
Išmokęs naujo amato A. Sudeikis teigė netrukus gavęs ir darbo pasiūlymą, tačiau darbą, nors ne pagal įgytąją profesiją, jau turėjo, todėl pasiūlymo atsisakė. Be to, pasak jurbarkiečio, užsiimti medžio darbais reikia ir įrankių, ir dirbtuvių. Nors kol kas jis tokių sąlygų neturi, nesigaili dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje – mokymasis suteikė naujos patirties, o nauji gebėjimai visada reiškia ir daugiau galimybių.
Baigusiesiems Profesinės reabilitacijos programą susirasti darbą stengiasi padėti ir darbo birža, pavyzdžiui, siūlydama darbdaviams pasinaudoti įdarbinimo rėmimo galimybe. „Darbdaviai vertina neįgaliuosius, nes jie yra pareigingi, lojalūs ir stengiasi išsaugoti savo darbo vietą“, – teigė darbo biržos Jurbarko skyriaus vyr. specialistė L. Gražulevičienė.
Nors profesinė reabilitacija turi daug privalumų, pasak vyr. specialistės, neįgalieji ja naudojasi vangokai: 2012 m. į šią programą Tauragės teritorinė darbo birža nukreipė 20 asmenų, iš jų 3 Jurbarko skyrius. Šiemet reabilitaciją irgi jau baigė trys Jurbarko r. gyventojai, jie įgijo pardavėjo, apskaitininko ir smulkiojo verslo administravimo profesines kvalifikacijas ir visi dirba.
„Dauguma galinčių dalyvauti šioje programoje yra vyresnio amžiaus ir jiems sunku ilgesniam laikui išvykti iš namų. Galbūt todėl nesulaukiame itin daug pageidaujančiųjų dalyvauti profesinėje reabilitacijoje. Tačiau turime ir gražių pavyzdžių, kad įveikę visas kliūtis žmonės išvyko, įgijo profesinių kvalifikacijų ir sėkmingai dirba. Žengus pirmą žingsnį toliau būna lengviau. Pirmasis žingsnis gali būti atėjimas į darbo biržą – čia mūsų specialistai ir patars, ir suteiks visą jums reikalingą informaciją“, – sakė L. Gražulevičienė.
Danutė KAROPČIKIENĖ
