Kelinti metai sklandęs gandas apie rajono vadovų norą atsikratyti dviejų neparankių viešųjų įstaigų direktorių tampa realybe.
Praradimų neskaičiavo
Ketverius metus rajoną valdantys liberalai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai ir Darbo partija įveikė Tvarkos ir teisingumo bastionu vadinto Jurbarko socialinių paslaugų centro, vadovaujamo šios partijos Jurbarko skyriaus primininko Algirdo Gudaičio žmonos Genės Gudaitienės, ir tai pačiai partijai priklausiusios Reginos Andriuškienės vadovaujamo Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro pasipriešinimą. Savivaldybės taryba spalio 30 d. nusprendė abu centrus sujungti į viešąją įstaigą Jurbarko socialinės paslaugos. Naujosios įstaigos direktorius bus parinktas konkursu.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos parengtą sprendimo projektą politikams komentavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva teigė, kad reorganizacijos tikslas – taupyti savivaldybės lėšas, o uždavinys – išlaikyti paslaugų gavėjų grupes, tenkinti jų poreikius ir teikti kokybiškas socialines paslaugas.
Kaip tą bus galima užtikrinti smarkiai sumažinus paslaugas teikiančių darbuotojų skaičių, politikai iškart suabejojo. Proto balsu šį kartą prabilo tarybos narys Darius Babilius: „Kai man pasako, kad pagerės paslaugos, prisimenu sveikatos apsaugą – ten viskas daroma, kad pagerėtų paslaugų prieinamumas ir kokybė, bet, kaip sakė Černomyrdinas, norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada.“
Tarybos nariams pateiktame sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad viešosios įstaigos Jurbarko socialinės paslaugos būstinė bus Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro patalpose, o Socialinių paslaugų centro patalpas savivaldybė išnuomos. Skalbimo ir dušo paslaugas siūloma teikti Nakvynės namuose, masažo – Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre.
Per metus Socialinių paslaugų centras uždirbdavo vidutiniškai 306,1 tūkst. Lt, įstaigos išlaikymui savivaldybė šiemet skyrė 918 tūkst. Lt. Centras naudojo 58,65 etato, 111 asmenų teikė pagalbos į namus paslaugas ir 34 neįgaliesiems dienos socialinę globą. Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko filiale ilgalaikė globa teikiama 16 gyventojų, vienas žmogus gyvena moterų krizių centre. Nakvynės namuose spalį glaudėsi keturi benamiai.
Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre ilgalaikės globos paslaugos teikiamos 11, o dienos socialinės globos paslaugos – 16 jaunuolių su protine ir fizine negalia. Tam šiemet iš rajono biudžeto skirta 369,5 tūkst. Lt. Per metus iš paslaugų gavėjų centras vidutiniškai surenka apie 140 tūkst. Lt. Įstaigoje yra 19 etatų.
Sprendimą rengusios komisijos skaičiavimais, sumažinus 2 administracijos, 3 – personalo ir ūkio bei 0,5 etato darbuotojo darbui su rizikos šeimomis, planuojama sutaupyti 116,3 tūkst. Lt. Dar daugiau bus sutaupyta panaikinus apie 10 – 15 socialinio darbuotojo padėjėjų etatų – net iki 244 tūkst. Lt.
Tačiau kiek ir iš kokių šaltinių savivaldybė turės išmokėti išeitinių kompensacijų, Socialinių reikalų komiteto nariams administracijos direktorius atsakyti negalėjo. Pasak P. Vainausko, tai ne šiandienos klausimas. „Kai bus nutarta, kad reikia sujungti, tada ir žiūrėsime. Bet koks sujungimas su lapelių įteikimu be nuostolių neapsieina. Kiek reikės pinigų, negalime pasakyti, nes nežinome, kiek žmonių pajudės. Tikiuosi, kad dauguma kaip dirbo savo darbą, taip dirbs“, – aiškino savivaldybės administracijos vadovas.
Prieš traukinį nepašokinėsi
Socialinių reikalų komiteto posėdyje tarybos narė Audronė Kurienė klausė administracijos direktoriaus, ar jis buvo nuvykęs pasikalbėti su įstaigų vadovėmis, ir išgirdo patvirtinimą, kad visi klausimai buvo aptarti prieš porą savaičių.
Tačiau Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė G. Gudaitienė pokalbiu su rajono vadovu, atrodo, nebuvo patenkinta. „Gerbiamas direktoriau, jūs tikrai penktadienį pas mane atvykote ir porą valandų kalbėjomės. Bet ne apie reorganizaciją. Kalbėjom, kaip jūs šiaip taip seniūną vieną išmetėt, kaip dar kažkas atsitiko – pasigedome konkretaus pokalbio, nes nieko nebuvo aptarta. Nei dėl patalpų, nei dėl kitų dalykų. Kodėl daroma taip slaptai? Vyksta kažkas gėdingo, ko neturėtų būti – ir tai tikrai neprideda jums garbės“, – iš peties rėžė G. Gudaitienė.
Tiksliausiai reorganizacijos pasekmes apibūdino R. Andriuškienė, suabejojusi, ar iš likimo nuskriaustų žmonių savivaldybė turi teisę atimti namus ir ramybę. Pasak R. Andriuškienės, Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro patalpos įrengtos ne rajono biudžeto, o Pasaulio banko lėšomis, gyvenimo namams įkurti, automobiliui nupirkti ir garažui pastatyti lėšų skyrė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“.
„Netiesą sakote, kad sujungus įstaigas nieko neatsitiks, atseit, jos dirbs kaip dirbusios. Patvirtinus naujus įstatus, mūsų gražusis centras jau bus skirtas ne proto negalią turintiems žmonėms. Kas bus, kai visus suvarysite į vieną krūvą – mūsų koridoriais vaikščios bomžai, asocialios šeimos, latrai. Tuo pačiu kilimu, kur vaikai ir jaunuoliai atėję batus pasideda, pašaliniai žmonės eis masažo paslaugų. Ar jūs norite iš sutrikusio intelekto žmonių padaryti pajuokos objektą?“ – klausė R. Andriuškienė.
Įrodinėti, kad Jurbarko socialinių paslaugų centras įrengtas ne iš rajono biudžeto lėšų, o gavus finansavimą parengtam projektui, bandė ir G. Gudaitienė. Tarybos nariams direktorė aiškino, kad visus projektus rengė pati, nesamdė jokių konsultantų, o biudžeto pinigus naudojo kiek įmanoma racionaliau. Šiemet, atsisakydami pavadavimų, sutaupys net 132 tūkst. Lt, ateinančiais metais darbo užmokesčio fondą galėtų pasipildyti 27 tūkst. Lt.
G. Gudaitienė tvirtino, kad įrengti nakvynės namuose skalbyklą ir dušą nepavyks – per mažos patalpos, Visuomenės sveikatos centras tam tikrai neduos leidimo. Nenumatytos patalpos ir kompensacinei technikai laikyti, nes Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras neturi rūsių. „Turėtumėte dar prisiminti, kaip atrodė lovomis užversti savivaldybės koridoriai. Kai dabar jau yra taip, kaip turėtų būti, kažkodėl vėl prasideda griovimas“, – stebėjosi G. Gudaitienė.
Kolegė R. Andriuškienė jai patarė: „Nevark, Genute, su šakute prieš traukinį nepašokinėsi. Yra, kaip yra. Nežinia, kur dar susitiksime.“
Nėrė į krūmus
Nors abiejų įstaigų vadovės tikėjosi, kad dar galės pasisakyti ir savivaldybės tarybos posėdyje, emocijų užteko ir be jų. Rajono merui Ričardui Juškai paskelbus, koks klausimas bus nagrinėjamas, dalis tarybos narių pakilo nuo kėdžių. Iš salės išėjo ne tik dėl viešųjų ir privačių interesų turėjęs nusišalinti A. Gudaitis, bet ir valdančiosios koalicijos nariai – valstietis liaudininkas Jonas Aleksiejus, socialdemokratai Antanina Tunaitienė ir Darius Virvilas.
Tarstelėjęs, kad šioje nesąmonėje nedalyvaus, pro kolegas prasispraudė darbietis Robertas Išganaitis, o paskui jį posėdžių salės duris uždarė Vilma Karaliūnaitė ir į Darbo partijos frakciją perėjęs Saulius Lapėnas. Pastarasis vėliau apsigalvojo ir grįžęs salėn pareiškė, kad „tai pats bjauriausias pavyzdys, kaip rengiami ir stumiami projektai ir kaip buldozerio principu bandoma priimti tokius sprendimus.“
Keisčiausiai atrodė Socialinių reikalų komiteto pirmininkės, darbo grupės, svarsčiusios abiejų įstaigų audito išvadas ir siūliusios reorganizuoti centrus, narės A. Tunaitienės demaršas. Išėjusi iš salės politikė neslėpė, kad nenori balsuoti už būsimą sprendimą: „Klausimas dar neparuoštas, yra daug neaiškių dalykų. Šiandien vidurdienį pas rajono merą išsakėme motyvus“.
Kad valdančiosios koalicijos posėdyje dėl socialinių įstaigų reorganizavimo nuomonės išsiskyrė, patvirtino ir D. Virvilas. Politikas nepaneigė prielaidos, kad socialdemokratus nerti į krūmus privertė artėjantys rinkimai.
Dalijosi VBS informacija
Nors nedalyvauti balsavime žadėjo ir tarybos mažumos atstovas Gintaris Stoškus, nebijojo pasakyti ir priežasčių, verčiančių jį prieštarauti reorganizacijai. „Skaitėm ataskaitos santrauką, ten nėra išvados, kad reikia reorganizuoti įstaigas, o nurodyti trūkumai nėra esminiai. Tikslas visai kitas – reikia išmesti direktores, kad per rinkimus nedarytų įtakos savo darbuotojams. Ne be reikalo mieste sklando tokia prielaida. Ir visai nesvarbu, nei kiek tai kainuos, nei kokios bus pasekmės, nei kokias paslaugas gaus žmonės. Ką reiškia noras sumažinti 10–15 etatų? Ar tai reiškia, kad įstaigoje viskas blogai? Tvirtindavome ataskaitas, matydavome, kad paslaugos kokybiškos, aptarnaujamų žmonių skaičius didėja. Vedėja kaskart teigdavo, kad nepajėgia suteikti paslaugų visiems norintiems. Tokie politizuoti sprendimai tegul lieka jūsų sąžinei“, – sakė tarybos narys.
Zita Sorokienė siūlė palikti reorganizaciją būsimai savivaldybės tarybai – esą gal ji imtųsi pertvarkyti ir visą savivaldybės valdymo struktūrą. „Meras jau prieš tris mėnesius man siūlė pasikalbėti su Gintariu, kad bus rengiamas sprendimas ir kad būtinai reikia, jog to centro ir ponios Gudaitienės neliktų. Tokie dalykai nėra sąžiningi. Ar tiesa, kad po komitetų posėdžių sukvietėte daugumą ir pasakėte, kad būtina už šį sprendimą balsuoti? Klausiu žmoniškai, kaip mero – jei turit drąsos atsakyti – atsakykit, mes atsakymą žinom“, – karščiavosi tarybos mažumos narė.
R. Juška paneigė, kad po komiteto posėdžių pas jį buvo tarybos nariai. „O jei pratęsti VBS (viena boba sakė? – red. pastaba) informaciją, kad pokalbyje prieš 3 mėnesius buvo pasakyta, kad jūs darykit, o mes su Gintariu 100 proc. būsim už. Jums reikia turėt sąžinės kalbant apie politinius pokalbius“, – piktinosi rajono meras.
Įsiklausyti į visuomenės nuomonę, atsižvelgti į tai, kad gyvenimas negerėja ir socialinės paslaugos reikalingos, politikams siūlė ir konservatorius Jonas Bučinskas. Konservatorių frakcijos vadovė A. Kurienė sutiko, kad problemų yra ir permainų reikia, bet kai daroma reforma buldozerio principu – negerai. „Ir dar vienas esminis dalykas: kokios lėšos realiai bus sutaupytos, kiek išeitinių reikės sumokėti – nėra paskaičiavimų. Tai kiek mums ši reforma kainuos?“ – klausė tarybos narė.
Tai pačiai frakcijai priklausantis Antanas Kazakevičius piktinosi, kad niekas nenori pripažinti komisijos nuveikto darbo ir pasiūlyto sprendimo. „Kaip Etikos komisijos pirmininkui man atrodo, kad pradedam nespręsti klausimų, o grynai politikuojame, kaip kas sugebėdami tvirčiau įsikabint ir įkąst vienas kitam. Tai aš irgi kažkaip esu pasimetęs. Lyg tai komisija susirinko, pusė jos pabėgo, atleiskit, išsigandę savo nuomonę pasakyt, nors pasirašė, o mes čia sėdim ant durniaus. Pinigų mums trūksta ir mes turim galvot, kaip juos sutaupyt. Jei, kaip sako kiti, nieko nekeisti, tai kodėl mes turim tas komisijas ir kodėl mes dirbam tose komisijose – nieko mes nesprendžiam ir nieko nenuspręsim“, – piktinosi visoms valdžios iniciatyvoms pritariantis konservatorius A. Kazakevičius.
Jam padedant valdančiajai daugumai pavyko priimti ir sprendimą dėl socialinių įstaigų sujungimo. Už reorganizaciją balsavo 11 tarybos narių, prieš – šeši. Jei šeši išėję iš salės ir nedalyvavę balsavime būtų nepabijoję išreikšti savo poziciją, valdžios buldozerį būtų buvę galima sustabdyti. Bet gal nerdami į krūmus socialdemokratai, darbiečiai ir valstiečiai siekė ne pakeisti sprendimą, o tik netrukdyti rajono vadovams jį priimti?
Daiva BARTKIENĖ
Seniai laikas uzleisti vieta jaunesniems darbuotojams…