Rugsėjo 1-osios „dovana“ – sunykusios mokyklos (balsavimas) (10)

Dar pavasarį, tęsiant Jurbarko r. švietimo įstaigų tinklo pertvarką, buvo nuspręsta Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinę mokyklą kaip skyrių prijungti prie Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos paliekant joje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupes, o Girdžių pagrindinė mokykla turėjo tapti Naujamiesčio pagrindinės mokyklos skyriumi. Likus porai dienų iki rugsėjo 1-osios paaiškėjo, kad Gausantiškiuose nesimokys niekas, o Girdžių mokykla tampa pradine.

Nerimavo dėl skaičiaus

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pasiruošimo naujiesiems mokslo metams rūpesčiais gyvena visų mokyklų bendruomenės. Ypač daug darbų tenka atlikti į reorganizacijos gniaužtus patekusių švietimo įstaigų vadovams.

Veliuonos gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė perimti Gausantiškių pagrindinės mokyklos iš buvusio direktoriaus Gedimino Klangausko drauge su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialiste Genovaite Grigucevičiene vyko rugpjūčio 30 d. Tačiau jau iki tol direktorei nerimą kėlė būsimų pradinukų skaičius – naujus mokslo metus planavo pradėti 2 antrokai, vienas trečiokas ir 3 ketvirtokai.

Pasak V. Greičiūtės, dar rugpjūčio 25 d. Gausantiškių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės pedagogė Irena Mockevičienė ir pradinio ugdymo mokytoja Raimonda Andrikienė teiravosi, kuriame pastate joms ruoštis dirbti, nes buvo kalbama, kad elektra šildomą ikimokyklinio ugdymo pastatą brangu išlaikyti.

Veliuonos gimnazijos direktorė paskambino kuratorei G. Grigucevičienei ir gavo patvirtinimą, kad mokytojos turėtų keltis į pagrindinį mokyklos pastatą.

„Tada G. Grigucevičienei pasakiau, kad likę tik 6 vaikai, ir man neramu“, – sako V. Greičiūtė. Direktorė puikiai žinojo, kiek vaikų reikia formuojant klases. Nerimui neslūgstant, kitą dieną V. Greičiūtė apie esamą padėtį papasakojo ir savivaldybės administracijos direktorei Vidai Rekešienei, o rugpjūčio 29 d. vykusiame švietimo įstaigų vadovų pasitarime – ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovams, tačiau konkretaus atsako nesulaukė, todėl antradienį vyko perimti mokyklos su mintimi, kad skyrius tikrai dirbs.

Nuvykus į Gausantiškių mokyklą buvęs direktorius G. Klangauskas patvirtino, kad pradinukų bus tik šeši, todėl vėl teko paskambinti skyriaus vedėjui Antanui Gvildžiui, po pokalbio paskelbusiam verdiktą: „Pradinio ugdymo klasės nebus!“ Šis sprendimas nedelsiant turėjo būti perduotas ir naujiems mokslo metams besiruošusioms pedagogėms.

Ruošėsi mokslo metams

„Mes buvome šoke. Savaitę dirbome išsijuosusios, karučiu vežėme daiktus iš senųjų patalpų, įsikūrėme naujose. Buvome įsitikinusios, kad dirbsime“, – sako ikimokyklinio ugdymo pedagogė I. Mockevičienė. Moteris tikina, kad apie tai, jog bus tik šeši pradinukai, seniai visi žinojo: „Mes nieko neslėpėme. Jau liepos mėnesį sakėme, kad bus 6 pradinukai ir 10 ikimokyklinukų.“

Pedagogei pritarė ir šios mokyklos mokytojai Kazimieras Šimkus, Marytė Stankaitytė ir Ona Bajorinienė. „Iš pradžių žadėjo palikti pagrindinio ugdymo klases, vėliau sakė, kad leis čia mokslus pabaigti dešimtokams, paskui beliko mažiausieji, o dabar – neliko nieko. O mokytojus iš viso išdrėbė į šiukšlinę, nuspyrė kaip šliures“, – nuoskaudos neslepia be darbo likę pedagogai. Pasak jų, bent 10 mokytojų tapo bedarbiais, tačiau skaudžiausia, kad nei su jais, nei su mokinių tėvais niekas nešneka ir viskas daroma iš pasalų.

Buvęs mokyklos direktorius G. Klangauskas apgailestauja, kad nebeliko mokyklos. Jis puikiai žino balandžio mėnesio Jurbarko r. tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta, kad „bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2016 m. balandžio 1 d. sumažėjus sprendimo priede planuotam mokinių skaičiui iki 7 mokinių 2016 m. rugsėjo 1 d. atskira klasė nekomplektuojama“, tačiau pokalbiuose su rajono ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovais galimybė formuoti mažesnę klasę visada sklandė.

„Sprendimus priima ne mokykla. Mums trūko vieno mokinio. Nelikus kitų klasių, mokiniams išvažiavus į kitas mokyklas jaunesnieji broliai ir sesės išvažiavo taip pat“, – paskutinę darbo dieną tvarkydamas mokyklos reikalus sakė G. Klangauskas.

„Ne pirmą kartą būtų padaryta išimtis išlaikant mažesnę klasę. Apie pradinukų skaičių jau seniai visi žinojo ir nieko nesakė. Švietimo skyriaus vedėjas – melagių melagis, jei sako kitaip“, – pyksta politikos užkulisius puikiai išmanantis ne tik mokytojas, bet ir rajono tarybos narys K. Šimkus.

Kad A. Gvildys prašė palikti į trečią klasę eisiančią dukrą Gausantiškių mokykloje dėl to, kad būtų surinkti šeši vaikai, tvirtina ir Loreta Zarembienė. „Palikau savo trečiokę šioje mokykloje, nors vyresnysis vaikas mokosi kitur. Nupirkau pratybas, suruošiau, ir štai rugsėjo 1-osios išvakarėse – žinia, kad turime ieškoti kitos mokyklos. O ten gal vėl kitas pratybas teks pirkti“, – nusivylimo neslepia moteris. Jos dukra keliaus į Šimkaičių mokyklą.

Šią mokyklą pasirinko ir Jūratė Galbuogienė, kurios vaikai turėjo lankyti priešmokyklinę ir ketvirtą klasę. Iki paskutinės minutės į kitą mokyklą nesikreipusi moteris vis dar tikėjosi, kad galės juos leisti į Gausantiškių mokyklą. „Kaip galima tokią naujieną pasakyti likus porai dienų iki naujų mokslo metų? Žinodami anksčiau būtume priėmę kitokius sprendimus, gal galvoję apie miesto mokyklas. Jaučiuosi nuvilta“, – sakė J. Galbuogienė.

Išdraskytas šviesos židinys

„Mes suprantame, kad jau nieko nepakeisime, tačiau norime pasakyti, kad taip su žmonėmis elgtis negalima. Tegul kitos mokyklos, kurioms grės pertvarka, žino, kad juos gali apgauti, ir būna atsargūs“, – tvirtina Gausantiškių mokyklos pedagogai.

Mokykla byrėti pradėjo nuo planų prijungti ją prie gimnazijos. Tėvai buvo agituojami vaikus leisti į vieną ar kitą mokyklą. Kai tapo aišku, kad mokykla ilgai neišliks, tėvai taip ir padarė. Nelikus vyresniųjų klasių, paskui brolius ir seses iškeliavo mažieji.

Dešimtokai, norėję pabaigti savo mokyklą, to padaryti taip pat nebegalėjo. Vasarą nuspręsta, kad neliks ir dešimtos klasės. Mokytoja Ona Bajorinienė nebeišlydėjo savo auklėtinių – iš devynių šeši nuėjo į Veliuonos gimnaziją, kiti greičiausiai pasirinko profesines mokyklas.

Skaudžiausia, kad galimybės ugdytis neteko 10 ikimokyklinukų. Praradus pradines klases neteko prasmės išlaikyti ir šią grupę. Labiausiai šokiruotos buvo darželinukų mamos, kurios su vaikais ruošėsi rugsėjį grįžti į mokyklą, pirko priemones. Kaip pasakyti vaikui, kad jo darželio nebeliko?

„Švietimo ministerija pabrėžia, kad būtina vaikus pradėti ugdyti kuo anksčiau, o mūsų rajone viskas daroma atvirkščiai – darželiai naikinami“, – sako K. Šimkus.

Ikimokyklinukų grupėje spalį turėjo atsirasti ir daugiau vaikų, tačiau dabar tėvai turės ieškoti galimybių prižiūrėti ir ugdyti juos namuose.

Rėmėsi sprendimu

Kad sprendimas nekomplektuoti pradinių klasių Gausantiškių pagrindinėje mokykloje buvo netikėtas, kategoriškai nesutinka už švietimo reikalus atsakingas A. Gvildys. „Pagal Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos teikimą, yra patvirtinta, kad 2016 m. rugsėjo 1-ąją mokykloje I-IV klasėse turėjo mokytis 14 mokinių (vidurkis 7 mokiniai jungtinėje klasėje), o ikimokyklinėje-priešmokyklinėje ugdymo grupėje buvo planuojama ugdyti 8 ugdytinius. Jeigu įstaigos jungtinėje klasėje yra 7 mokiniai, o grupėje – 8 ugdytiniai, viskas tvarkoje – dirbama, o jeigu ne – vadovaujamasi savivaldybės tarybos sprendimu“, – teigia skyriaus vedėjas. A. Gvildys turi galvoje jau minėtą balandžio mėnesio tarybos sprendimą.

Jokie nauji sprendimai, pasak valdininko, priimti nebuvo, tik paisoma seniai patvirtintų. Apie šį sprendimą jau pavasarį privalėjo žinoti mokyklos mokytojai ir tėvai. Jei nežinojo, pačių tėvų arba mokytojų, kurie nesuteikė informacijos, reikalas.

„Mes ne kartą ir tėvų, ir mokytojų prašėme, kad išlaikytų vaikus Tamošiuose. Būčiau labai laimingas, jei ši mokykla galėtų dirbti. Tačiau jei tėvai savo vaikus išvežė kitur, mes nieko padaryti negalime“, – apgailestauja A. Gvildys.

Vedėjas teigia, kad pats buvo nustebintas ne mažiau negu mokytojai ir tėvai, kad mokykloje neliko vaikų. Apie tai, kad vietoj planuotų 14 mokinių liko tik šeši A. Gvildys sužinojęs tik rugpjūčio 30 d. ryte.

Šioje istorijoje tiesa kažkur paklydo – mokytojai ir tėvai teigia, kad apie šešis vaikus kalbėta jau nuo vasaros vidurio, o vedėjas sako apie tai sužinojęs prieš pat naujų mokslo metų pradžią, mokyklos bendruomenė tikina apie tarybos sprendimą nieko nežinojusi, vedėjas gi teigia, kad visų susitikimų metu susirinkusieji buvo informuoti būtinai turėti alternatyvų variantą, jeigu nesusirinks į mokyklą reikiamas mokinių skaičius.

Tapo pradine

Tamošiuose nepasitenkinimą lieja ir tėvai, ir pedagogai, o Girdžių mokykloje, kuri nuo šių metų tapo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos skyriumi, Rugsėjo 1-ąją buvo girdėti tik tylūs apgailestavimai ir prisiminimai, kai šventinį rytą mokykla skambėjo nuo vaikų juoko. „Reikia kelti juodas vėliavas, o ne švęsti“, – dūsavo mamos.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis paaiškėjo, kad ir šioje mokykloje nebelieka pagrindinio ugdymo klasių – vasarą jau buvo aišku, kad išsivaikščiojo devintokai, o po jų į kitas rajono mokyklas patraukė ir jaunesnieji. Girdžiai netoli nuo Jurbarko, tad tėvai rinkosi miesto mokyklas.

Pasak A. Gvildžio, skaudu, kad pirmoji rajono pagrindinė mokykla, vienu metu buvusi ir vidurine, tapo pradine. Naujus mokslo metus dviejose jungtinėse pradinėse klasėse, priešmokyklinėje ir ikimokyklinėje grupėje pradėjo tik per 20 vaikų. Trys pirmokai išdidžiai rankose spaudė jiems dovanotas knygeles ir prisijungė prie mokytojos Virginijos Pinaitienės antrokų.

Iš buvusios mokyklos direktorės Janės Pocienė perėmusi simbolinį mokyklos raktą direktorė Alma Uznė džiaugėsi ir tais negausiais mokinukais, kurie liko Girdžiuose. „Vakar į Naujamiesčio mokyklą pradėjo eiti mokiniai iš Girdžių, bet ne visose klasėse turime vietos“, – susidariusia padėtimi nesidžiaugė A. Uznė.

Mokyklos iškilmėse dalyvavęs A. Gvildys sakė, kad gyvenimas vystosi sparčiau nei tikėtasi, ir tai, kas buvo planuota pavasarį ar vasarą, pasikeitė paskutinėmis dienomis. „Tėvai sprendžia dėl vaikų ateities. Jie supranta, kad didelėse mokyklose galima tikėtis kokybiškesnio ugdymo. Mokytojams, likusiems su pora savaitinių pamokų, taip pat neapsimoka važinėti į Girdžius. Viską sudėjus ir gaunasi tokia situacija“, – sako Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. Moksleiviai išėjo į miesto mokyklas, tačiau be darbo liko apie 10 pedagogų, kuriems dabar itin nepalankus laikas ieškoti naujo darbo.

Gausantiškiuose žmonės liko nusivylę valdžios netesėtais pažadais, Girdžiuose – nepatikėjo, kad jų vaikai galės ir toliau čia mokytis, ir išleido juos į miestą. Galbūt priimant svarbius sprendimus, jei jie neišvengiami, reikėtų nepabijoti atsakomybės ir nesistengti atrodyti gerais visiems – juk buvo aišku, kad šios mokyklos vis tiek sunyks. Kodėl reikia suteikti žmonėms vilčių, užuot iš karto paaiškinus neišvengiamą baigtį? Jei Gausantiškių mokyklą būtų nuspręsta uždaryti dar pavasarį, per vasarą mokytojai būtų ieškoję darbo, tėvai ramiai išrinkę naują mokyklą vaikams, galbūt pastatuose būtų atsiradę naujų veiklų.

A. Gvildys neslepia, kad pritartų tam, kad vykdant švietimo tinklo reorganizaciją reikėtų priimti ryžtingus, nors ir skaudžius sprendimus. Jiems priimti, pasak A. Gvildžio, reikalingas savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, tarybos politikų vieningas požiūris. Tačiau, kai mokykloje yra 50 mokinių, klases palikti reikalauja tėvai, o mokytojai stengiasi dar bent metus išlaikyti savo darbo vietą, daug kas pasiduoda spaudimui.

Jūratė Stanaitienė