„Pratinausi pats ir kitus pratinau. Taip pat prie kraujo pratinau, prie žarnų pratinau, prie smarvės pratinau, nes karas yra juodas „brudas“ – baisi smarvė, purvas ir kraujas“, – pasakojo Lietuvos šaulių sąjungai vadovaujantis pulkininkas leitenantas Linas Idzelis. Pašnekovas taip pat kalbėjo apie ambicingus organizacijos planus, ypatingą šaulietišką dvasią ir įtampa Šaltąjį karą pralenkusią geopolitinę situaciją. Jis pabrėžia, kad kiekvienas turėtų atlikti pareigą tėvynei, nesąžininga, kad kol vieni tarnauja ir ruošiasi ginti Lietuvą, kiti „guli lovoje“.
Pastaruoju metu daug kalbama apie naują komendantūrų sistemą, prie kurios prisijungs ne tik parengtojo rezervo kariai bei pilietiški gyventojai, bet ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. LRT.lt kalbintas L. Idzelis pabrėžė, kad į komendantinius ginkluoto pasipriešinimo būrius šauliai jungiasi jau nuo 2021-ųjų.
„Mums čia nieko naujo nėra, turime savo struktūras pasitvirtinę, tie padaliniai yra suformuoti regioniniu principu. Žinoma, pagrindas yra didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, regionuose [narių] mažiau“, – teigė jis.
L. Idzelio teigimu, ne visi LŠS nariai gali tapti komendantiniais šauliais, nes jiems keliami ypač griežti reikalavimai, prie komendantūrų taip pat negali jungtis jėgos struktūrų darbuotojai, civilinio mobilizacinio personalo rezervo atstovai.
„Jeigu kas nors nutiktų, jie turėtų eiti į savo darbovietes, todėl prisijungti prie komendantūrų negali policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, kariuomenės karininkai ir puskarininkiai, dėl to segmentas truputį susitraukia“, – paaiškino jis.
LRT.lt pašnekovo teigimu, Šaulių sąjunga išsiskiria tuo, kad nariams siūlo daugybę veiklų, todėl kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausią – kovinio ar nekovinio – pasipriešinimo kelią.
Komendanto valandos pratybos Viršuliškėse / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Norėtų įsigyti naujų ginklų, įrengti logistikos centrą
Organizacijos vadovas pastebi, kad Rusijai užpuolus Ukrainą daugiau Lietuvos gyventojų susirūpino šalies saugumu, ypač daug norinčių tapti šauliais suplūdo po 2022 metais pradėto plataus masto karo.
„Tada mokymo sistema nebepatempė ir vadovaujančių personalo instruktorių trūkumas yra. Na, tai ir lauki kokius metus eilėje, pavyzdžiui, kad bazinį kursą baigtum. Palauki pusmetį ir nusibosta, buvo ir tokių, kurie savo eilės nesulaukė, bet liko labiausiai motyvuoti“, – paaiškino L. Idzelis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu ne vieną į Lietuvos šaulių sąjungą atvedė užplūdusios emocijos, lūkesčiai buvo aukšti, todėl dalis netrukus pasitraukė.
„Kai Rusija 2014 metais užpuolė Ukrainą tarnavau Šiauliuose. Neturėjome nieko, kariuomenėje buvome tiek nustekenti, kad buvo tušti sandėliai, net uniformų neturėjome. 150 iš karto į eilę stojo Šiauliuose patriotiškų žmonių, nes kilo karas ir žmonės atėjo ginti, o teko pasakyti: dovanokite, negaliu priimti“, – prisiminė LRT.lt pašnekovas, pridūręs, kad tai paskatino kurti šaulių būrius bei ieškoti būdų, kaip situaciją pagerinti, kad kiekvienas norintis ginti tėvynę, tą galėtų padaryti.
Linas Idzelis / E. Kniežausko / LRT nuotr.
Lietuvos šaulių sąjungoje buvo įkurtas mokymų centras, patvirtinta ilgalaikė strategija, o L. Idzelis dėlioja ateities planus, nors ir pabrėžia, kad šios investicijos – ilgalaikės, tad tikruosius rezultatus matysime tik maždaug po 15 metų.
„Dabar antrus metus yra didesnis dėmesys ir finansavimas skiriamas, nes be pinigų nieko nepadarysi. Jeigu nėra finansavimo – nėra prasmės išvis ką nors daryti, nes jokio tvarumo nebus“, – pabrėžė jis.
L. Idzelis pasakojo, kad planuojama įsigyti geresnę ginkluotę, daugiau dėmesio skirti šiuolaikinėms technologijoms, didinti LŠS darbuotojų skaičių.
„Priemonės motyvuos. Kad pritrauktume naujų šaulių nupirksime priemonių, o tada jau ras ginklas savo herojų“, – kalbėjo jis.
Kiek vėliau paklaustas, ko šiuo metu labiausiai trūksta, L. Idzelis sakė: „Kur duri – ten kiaura. Prioritetas – sukurti logistikos centrą sandėliavimui, nes dabar visur skolinamės, nuomojamės, einame vos ne su ištiesta ranka.“
„Liksime iki paskutinio kraujo lašo“
LRT.lt pašnekovas džiaugiasi, kad Šaulių sąjungoje dirba motyvuoti darbuotojai, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu rankų trūksta, dažnai tenka dirbti viršvalandžius.
Linas Idzelis / E. Kniežausko / LRT nuotr.
„Žmonės labai atsidavę susirinkę, kurie viršvalandžių neskaičiuoja. Jau ta Sąjūdžio dvasia buvo ištirpusi, sumaterialėjome, bet čia yra žmonių, kurie dirba papildomą kilometrą. <…> Ta šauliška dvasia yra tokia – atiduok tėvynei, ką privalai. Ne tu iš tėvynės ateini išmaldos prašyti. Tai yra kito tipažo žmonės, mes turėsime likti čia, tėvynėj brangioj, padėsime kažkam evakuotis, o patys liksime iki paskutinio kraujo lašo. Žinome, kad būti Šaulių sąjungos nariu – mirties nuosprendis, nes [Rusijos puolimo atveju] nepasigailės tikrai, Sibire greičiausiai neatsidursime“, – kalbėjo L. Idzelis.
Pašnekovo nestebina tai, kad vieni piliečiai dėl tėvynės laisvės yra pasiryžę paaukoti gyvybę, o kiti kolaboruoja. Tai, paaiškino šia tema besidomintis ir paskaitas skaitantis L. Idzelis, būdinga ir kitoms šalims.
Žinome, kad būti Šaulių sąjungos nariu – mirties nuosprendis, nes nepasigailės tikrai.
L. Idzelis
„Europoje vidutiniškai 3–5 procentai lieka ginti tėvynę, vienas kovoja, o apie dešimt turi remti. Dalis turi būti evakuoti, nes tai ir pagyvenę žmonės ar žmonės su negalia, kiti – šiaip bailūs, kurie tik ir galvoja, kaip Ispanijoje kuo greičiau atsidurti. Tai labai normalus dalykas. Aišku, yra ta žmonių [kolaborantų] kategorija, reikia nepamiršti, kad tai yra posovietinė erdvė, visokių yra žmonių. Ir tarpukario Lietuvoje buvo įvairių žmonių, tikrai ne visi buvo patriotai“, – kalbėjo jis.
Šaulių sąjungos vadovas priminė, kad po Sovietų Sąjungos okupacijos dalis patriotų pasitraukė į miškus, kur tęsė kovą už laisvę, inteligentija ištremta į Sibirą arba išvyko iš Lietuvos, pavyzdžiui, atsidūrė vadinamųjų dipukų (angl. displaced persons – DP, pabėgėliai, perkeltieji asmenys) stovyklose Vokietijoje.
„Jaučiame, kad tikrai būtų tokių, kurie kolaboruotų. <…> Kai kurie žmonės tikrai yra paveikti rusiškos erdvės, propaganda laikui bėgant išplauna smegenis“, – teigė jis.
LŠS vadovas ragina didinti atsparumą Rusijos skleidžiamai propagandai ir kritikuoja į jos spąstus pakliūvančią žiniasklaidą.
„Rusija naudoja refleksinę kontrolę – mums pateikinėja informaciją ir aš matau, kad mūsų žiniasklaidos priemonės reaguoja ir antraštėmis gąsdina Lietuvos žmones. Kažkoks KGB vadovas pasakė tą ar tą, o mes rašome neigimus kažkokius. Čia žaidžia su mumis, o mes nesuvokiame elementarių dalykų, apsigauname tokiais pigiais dalykais“, – kalbėjo L. Idzelis.
Lietuvos šaulių sąjunga / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Dieną prieš šį interviu žiniasklaidoje pasirodė žinia apie Baltarusijos režimo paskleistą melagieną, esą Lietuva ketino surengti dronų ataką prieš objektus Minske.
„Ir mes savo žiniasklaidoje rašome tokias nesąmones, tai yra gėdų gėda“, – pabrėžė pašnekovas.
Nenorite ginti tėvynės – duokite pinigų
L. Idzelis LRT.lt pasakojo, kad Šaulių sąjunga jau antrus metus devintos klasės mokiniams siūlo pilietinės gynybos įgūdžių kursą, dalis jų vėliau išreiškia norą prisijungti prie organizacijos, bet pašnekovas pripažįsta, kad pritraukti patriotišką jaunimą nėra lengva, tenka konkuruoti su kitais populiariais užsiėmimais.
Malonėk skirti biudžetą, o mes liksime ir žūsime už tėvynę.
L. Idzelis
Anot pašnekovo, tarpukario Lietuvoje buvo 88 tūkst. šaulių, o dabar, įskaitant ir jaunuosius, apie 15 tūkst., todėl jis kelia klausimą, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių, paaiškino L. Idzelis, yra ta, kad žmonės mėgsta kalbėti ir girtis, bet veiksmų taip ir nesiima.
Linas Idzelis / E. Kniežausko / LRT nuotr.
„Vedu daug pristatymų, žmonės klausia, ką daryti. Sakau, ateikite į Šaulių sąjungą. Po pusmečio mane pasikviečia ta pati labai garbių, rimtų žmonių bendruomenė. Sakau, pakelkite ranką, kurie įstojote. Nė vienos rankos! Na, tai tada sakau – duokite pinigų. Taip klostosi pasaulis – jeigu nenori eiti ginti tėvynės, duok pinigų, malonėk skirti biudžetą, o mes liksime ir žūsime už tėvynę, nes kas belieka“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Pašnekovo nuomone, lietuviai, priešingai nei slavai, nėra kovotojų tauta.
„Nors yra labai rimtų žmonių, bet kaip tauta kovinį geną esame praradę. Esame nuskurdinta, išdaužyta, išskersta tauta, taip istoriškai susiklostė, kad turime iš tų prisitaikėlių, kolaborantų ir išdavikų, sovietinių laikų „komuniagų“ vėl susiformuoti normalią tautą“, – svarstė pašnekovas.
Naujasis Šaltasis karas: matysime ginklavimosi varžybas tarp gėrio ir blogio
LRT.lt kalbintas pulkininkas leitenantas L. Idzelis pabrėžė, kad Rusijos grėsmės akivaizdoje svarbiausia užtikrinti gynybos biudžetą ir pajėgumus vystyti nuosekliai. Be to, anot jo, būtina stiprinti gynybos pramonę šalies viduje, užsitikrinti, kad patys galėtume pasigaminti šaudmenis, dronus.
„Mes nepavargome, pavargimas dažniausiai susijęs su tuo, kad sandėlyje neturi ką į sunkvežimį įdėti. Gynybos pramonė stagnuoja visoje Europoje, bet po truputį pasileidžia, pavyzdžiui, „Rheinmetall“ plečiasi ir kitos gamyklos, viskas pasileis 2028–2029 metais“, – apie paramą Ukrainai bei gynybos pramonę sakė pašnekovas.
L. Idzelis sutinka, kad krašto apsaugos finansavimo klausimas sudėtingas, nes reikia remti ir už laisvę kovojančią Ukrainą, ir patiems ruoštis bei kaupti atsargas.
Linas Idzelis / E. Kniežausko / LRT nuotr.
„Dabar matysime apčiuopiamus rezultatus ginklavimosi varžybų tarp blogio ir gėrio, čia ne Rusija su Ukraina kariauja, o blogis su gėriu“, – geopolitinę situaciją apibūdino jis.
LRT.lt pašnekovas prisiminė, kad NATO ilgai neįvertino Rusijos grėsmės ir tik po 2022-aisiais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą šį požiūrį pakeitė. Vis dėlto, pasak jo, dar ne visi Vakarų šalių gyventojai suprato, kokia Rusija yra iš tiesų, karas jiems atrodo labai toli. Tai L. Idzelis apibūdino kaip „klasikinį sueuropėjimą“, kai gerai gyvenanti visuomenė užmiršta rūpintis šalies saugumu.
„NATO strateginiuose dokumentuose buvo įrašyta, kad Rusija yra strateginė partnerė. Kai dirbau NATO, darbo grupės vadovas norvegas klausdavo, kodėl mes taip tų rusų nekenčiame, o aš atverčiau rusų karinę doktriną, kur aiškiai parašyta – NATO yra didžiausias priešas. Jie mus laiko priešais, o mes juos draugais? Kaip taip gali būti?“ – kalbėjo L. Idzelis.
LRT.lt pašnekovas svarstė, kad prieš dabartinę geopolitinę įtampą Šaltasis karas nublanksta, juk net tuo metu šiokie tokie santykiai tarp skirtingų blokų buvo palaikomi, o dabar visi ryšiai nutraukiami: „Matau, kad einama į naujojo tipo Šaltąjį karą – tvora ir viso gero. Konfrontacija šiuo metu yra lyg Šaltasis karas kubu, bet čia dar yra tik pati pradžia.“
Pasak jo, savo informacinėje erdvėje Rusija su NATO „kariauja“ jau nuo 2014 metų, tad Rusijos visuomenės žinia apie prasidėjusius karinius veiksmus nenustebintų.
„Įdomumo dėlei pasižiūriu kokią nors rusišką laidą, jie rodo kadrus, kad štai amerikoniškas „Javelin“ ar vokiška, prancūziška haubica ir pan. Jie turi užtektinai vaizdų propagandai, kurią rodo visuomenei, kad jie kariauja su NATO. Propaganda puikiai veikia, jiems peržengus NATO sieną informacinėje erdvėje nereikėtų nieko pakeisti, mums čia būtų šokas ir Vakarų pasauliui reikėtų persikalibruoti“, – teigė Lietuvos šaulių sąjungos vadovas.
Šaulių sąjunga / E. Blažio / LRT nuotr.
Karas yra smarvė, kraujas ir purvas
„Atidarius spintą turi ant tavęs užkristi šoviniai, jeigu šoviniai neužkrito – reiškia, esame nepasiruošę“, – šyptelėjo L. Idzelis.
Juoką jam kelia kalbantys, kad pasipriešinti Rusijai neturime šansų, kad „užtektų paleisti kelias raketas ir Lietuvos neliktų“. Pulkininkas leitenantas situaciją ragina vertinti ramiai, nesigąsdinti, o pasiruošti planą ir žinoti, ką karo atveju daryti. Jis paaiškino, kad pirmosios trys dienos – vadinamojo strateginio šoko laikas, o vėliau, kaip ir COVID-19 pandemijos metu, visuomenė prisitaikytų.
„Kovido atveju pirmomis dienomis atrodė, kad pasaulis sustojo, bet labai greitai prisitaikėme ir gyvenimas tęsėsi. Panašiai būtų ir karo atveju, nors praradimai ir būtų neišvengiami“, – pavyzdį pateikė jis.
Kai kam gali tiesiog kūnas fiziškai atsisakyti.
L. Idzelis
Pats karo baimės L. Idzelis nejaučia, LRT.lt pasakojo, kad ilgus metus ruošėsi, treniravosi, stengėsi išbandyti save sudėtingiausiose situacijose.
Komendanto valandos pratybos Viršuliškėse / E. Blažio / LRT nuotr.
„Pratinausi pats ir kitus pratinau. Taip pat prie kraujo pratinau, prie žarnų pratinau, prie smarvės pratinau, nes karas yra juodas „brudas“ [bjaurastis] – baisi smarvė, purvas ir kraujas. Mačiau, kad vieni žmonės vėmė ir krito, o kiti su malonumu ėjo toliau. Tai specifinis reikalas, ne kiekvienam yra duota, nes kai kam gali tiesiog kūnas fiziškai atsisakyti, gali ruoštis 20 metų, o nukrisi apsivėmęs ir baigsis viskas. Tai yra treniruočių reikalas, bet reikia rimtai ruoštis“, – paaiškino L. Idzelis.
Nesąžininga, kad vieni atlieka karinę tarnybą, o kiti „guli lovoje“
LŠS vadovas sutinka, kad prie šalies gynybos turi prisidėti kiekvienas, tačiau mano, kad visuotinio šaukimo idėja praktiškai yra neįgyvendinama. Pirmiausia, paaiškino, dalis piliečių tarnauti kariuomenėje negali dėl sveikatos problemų, tačiau tai nereiškia, kad pareigos tėvynei nereikia atlikti.
Šaulių sąjunga / BNS nuotr.
„Nuo nepriklausomybės pradžios kalbėjome apie alternatyviąją tarnybą, bet jos nėra. Kai kas galėtų gal ligoninėje trejus metus patarnauti, gal senelių namuose ar Raudonajame Kryžiuje. Dabar situacija tokia, kad nepraeini medicininės komisijos ir viskas. Vienas atlieka pareigą tėvynei, o kitas guli lovoje, tai yra labai nesąžininga. Jeigu norime išugdyti normalią, sveiką visuomenę, kiekvienas žmogus turi prisidėti“, – LRT.lt sakė pulkininkas leitenantas L. Idzelis.
Atlikti pareigą, priminė jis, galima ir Šaulių sąjungos gretose, šį kelią neretai pasirenka tie, kurie šaukimo atlikti karinę tarnybą nesulaukė ar neatitinka nustatytos amžiaus ribos. Pasak L. Idzelio, dažniausiai prisijungia brandaus amžiaus žmonės.
„Tai yra tie Sąjūdžio mitingų žmonės, kurie matė, kas yra sovietai ir kas yra dabar. Tai yra verslininkai, įmonių vadovai, kurie viso to nenori prarasti ar į Sibirą važiuoti [kaip jų tėvai ar seneliai]. O mūsų organizacija nori, kad būtų kuo daugiau veiklų, iniciatyvų, bet vieni visko nepaimsime, turi ir kiti pagalvoti, kaip per savanorystę įtraukti“, – teigė LRT.lt pašnekovas.
