Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža Seime įregistravo Ūkininko ūkio įstatymo papildymo projektą. Jei jam būtų pritarta, įstatymas apsaugotų ūkininkus nuo nuskurdimo, o pablogėjus jų finansinei būklei, sudarytų žemdirbiams sąlygas tęsti savo veiklą.
Jurbarke išrinkto Seimo nario B. Paužos iniciatyvai pritaria ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas. Jurbarko ūkininkų atstovas įsitikinęs, kad socialinės garantijos ūkininko turtui ir pajamoms yra būtinos, nes skolų mokėjimo laikotarpiu šeima gali likti visiškai be pajamų. Kaimo žmonėms labai svarbu, kad net ir bankrutavus ūkiui, jų niekas neišvytų iš namų, neatimtų teisės dirbti žemę, o išmokėjus skolas – pradėti viską iš pradžių.
Dabar galiojantys įstatymai leidžia skolas išieškoti iš ūkininko nuosavybės teise turimo turto, todėl jis visas gali būti išparduotas. Tokiu atveju ūkininkas ir jo šeima netektų visų pragyvenimo šaltinių. Teisės aktai šio proceso visai nereguliuoja.
B. Paužos įregistruotoje įstatymo pataisoje numatoma, kad ūkininkas, negalintis grąžinti paskolų, viešai spaudoje paskelbia nemokaus ūkininko ūkio statusą ir raštu praneša visiems kreditoriams. Per 15 darbo dienų po nemokaus ūkininko ūkio statuso paskelbimo skolininkas kartu su kreditoriais parengia ūkininko ūkio mokumo atkūrimo planą ir sudaro skolų grąžinimo grafiką.
Įstatymo pataisose numatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti nemokaus ūkininko minimalius gyvenamojo būsto, pagalbinių patalpų, namų apyvokos daiktų ir nuosavybėje turimos žemės ploto normatyvus, siekiant užtikrinti jo ir jo šeimos buitį bei žemės ūkio veiklos tęstinumą. Šis minimaliai reikalingas turtas atskiriamas ir netraukiamas į bendrą ūkininko nuosavybės teise turimą turtą, į kurį gali būti nukreiptas skolų išieškojimo ieškinys.
Taip pat numatyta, kad nemokiems ūkininkams Vyriausybė nustatys minimalų gaunamų pajamų dydį, reikalingą skolų išieškojimo laikotarpiu ūkininko ir jo šeimos bei jo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, būtiniesiems žemės ūkio, pasėlių, gyvulių priežiūros darbams atlikti. Skolų išieškojimo laikotarpis iš ūkininko nuosavybės teise turimo turto negali tęstis ilgiau kaip 10 metų, po kurių negrąžintos skolos nurašomos. Skolų išieškojimas vykdomas iš to ūkininko nuosavybės teise turimo turto, kurį jis turėjo skolų išieškojimo pradžioje.
„Susitikdamas su rajono ūkininkais, negaliu nepastebėti jų nerimo dėl ateities. Dauguma žemdirbių aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos ir valstybės paramos įsisavinimo programose, skolinosi pinigų bankuose, naudojosi lizingo paslaugomis, pirkdami žemės ūkio techniką, statė naujus gamybinius pastatus. Tačiau dabar, gilėjant ekonominei krizei, jie gali nepakelti prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos, prarasti visą savo turtą ir papildyti bedarbių gretas. Valstybė negali leisti, kad taip atsitiktų”, – įsitikinęs Seimo narys B. Pauža.
Danutė BAKAITYTĖ
