Gruodžio 8 d. savivaldybėje vykusiai konferencijai kaip niekad tiko šventinė nuotaika – pristatytas tarptautinis projektas, pagal kurį Skirsnemunėje pastatyti nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai. Nors darbas baigtas ir, atrodo, būtų galima dėti paskutinį tašką, tačiau rajono vadovai nenuveja nerimo – rangovams savivaldybė liko skolinga per pusę milijono eurų ir sulaukė reikalavimo sumokėti ne tik skolą, bet ir beveik 60 tūkst. eurų delspinigių.
Nemunas bus švaresnis
Statistikos duomenimis 2006-2010 m. Jurbarko r. buvo valoma tik 27,3 proc. nuotekų, o projekto partneris Kaliningrado srities Nemano savivaldybė apskritai jokių skaičių pateikti negalėjo, nes nuotekos ten iš viso nebuvo valomos. Per metus į Nemuną buvo išleidžiama 1,5 mln. kub. m nevalytų nuotekų, kurios tiesiu taikymu plaukė Baltijos jūros link. Tad projektas „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ pagal 2007–2015 m. Lietuvos, Lenkijos, Rusijos EKPP (Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės) bendradarbiavimo per sieną programą yra labai svarbus, skirtas mažinti taršą ir stiprinti dvišalius ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos.
Numatyti darbai Skirsnemunėje prasidėjo 2013 m., po metų čia jau stovėjo valymo įrenginiai, pradėti eksploatuoti 2014-ųjų gruodį.
Analogiški, tik žymiai galingesni įrenginiai statomi ir Nemane. Skirsnemunės valymo įrenginiai per parą pajėgūs apdoroti 240 kub. m nuotekų, statomi Rusijoje išvalys 5000 kub. m užteršto vandens. Nemane darbai turi būti baigti iki gruodžio 25 d.
Pagal projektą Skirsnemunėje pastatyta ne tik valykla, bet ir 5 siurblinės, įrengtas naujas vandens gręžinys, nutiesta 13,11 km naujų nuotekų surinkimo ir 8,33 km vandentiekio tinklų arba atnaujinti senieji, nupirktas specialus automobilis su kranu dumblui vežti ir kitiems būtiniems darbams atlikti. Per šiuos metus jau išvalyta 19 tūkst. kub. m nuotekų. Dar švaresnis Nemunas taps valymo įrenginius įjungus Rusijos partneriams.
Pasak projektą kuravusios Jurbarko r. savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistės Jolantos Mizgerienės, pagal reikalavimus prie naujųjų valymo įrenginių turi būti prijungta ne mažiau kaip 70 proc. galinčių prisijungti namų ūkių. Vasarą buvo nerimo, kad gali būti sunku įvykdyti šiuos reikalavimus, tačiau po susitikimų su gyventojais rezultatas džiugina – iš 244 galimų paslaugos gavėjų ja naudojasi jau 182, arba 76 proc., ir prisijungimo procesas tęsiasi.
Bendra projekto vertė – per 17 mln. eurų. Europos Sąjunga šiam projektui skiria 4,2 mln. Eur, Rusijos Federacija – beveik 4 mln. Eur. Nemano municipalinio rajono finansuojama dalis – 8,6 mln. Eur, o Jurbarko r. savivaldybė, kuri yra projekto pareiškėja ir kuratorė, prisideda tik 450 tūks. eurų.
Geros permainos
Skirsnemunės valymo įrenginius eksploatuoja UAB „Jurbarko vandenys“. Įmonės vyr. inžinierius Jonas Tamulis prižiūrėjo visą projekto eigą, todėl drąsiai teigia, kad Skirsnemunės miestelio gyventojai, prisijungę prie naujos sistemos, gauna švarų geriamąjį vandenį ir neteršia nuotekomis Nemuno. Skirsnemunės valykla ypatinga tuo, kad visi procesai vyksta po stogu – aplinkos nepasiekia jokie nemalonūs kvapai.
UAB „Jurbarko vandenys“ trasas privedė prie kiekvieno sklypo. Atkarpą nuo įvado iki namo gyventojai turėjo įsirengti patys – tai ir tapo didžiausia kliūtimi, nes pasikloti vamzdžius savo sklype nemažai kainavo. Vieni skirsnemuniškiai griovius kasė patys, kiti samdė įmones, tačiau visą priežiūrą ir prijungimą atliko „Jurbarko vandenų“ darbuotojai.
„Dar liko apie 40 namų, kurie turi prisijungti prie sistemos“, – sako vyr. inžinierius. Ne visi gyventojai sugebės tą padaryti, seniems žmonėms ar asocialioms šeimoms savo lėšomis įsirengti vamzdynus sklype nėra jokių galimybių.
Kiti, neskubantys prisijungti, gali greit sulaukti baudų. Niekam ne paslaptis, kad nemažai nuotekų nuleidžiama į gruntą. Todėl sudaryta darbo grupė iš Aplinkos apsaugos agentūros, seniūnijos ir bendrovės „Jurbarko vandenys“ darbuotojų, lankėsi namuose ir domėjosi, kur dedamos nuotekos. Gyventojams įteikti nurodymai, o pasibaigus terminui teks jungtis prie bendros nuotekų sistemos arba įrodyti, kad jų nuotekas tvarko tokiai veiklai licenciją turinti įmonė.
Pasak J. Tamulio, nemokamai prisijungus prie sistemos gyventojams prisidėjo tik nuotekų tvarkymo mokestis – 1,18 Eur už 1 kub. m.
Atėjo civilizacija
Skirsnemunės bendruomenės pirmininkė Edita Lendraitienė ir bibliotekininkė Giedrė Jasinskienė gyvena prie pat naujųjų valymo įrenginių. Moterys tvirtina, kad jokių blogų kvapų neužuodžia ir kitokių nepatogumų dėl jų nepatiria.
„Kai tik vamzdynus paklojo, mes vieni pirmųjų prisijungėme prie naujų tinklų“, – sako G. Jasinskienė. Jai antrina E. Lendraitienė: „Labai laukėme šito projekto. Netikėjome, kad į tokį mažą kaimelį gali ateiti tiek investicijų.“
Moterys pasakoja, kad anksčiau buvo labai daug vargo – kaupti nuotekas, vėliau samdyti darbininkus joms išvežti. Per vasarą trukę darbai žmones kiek išvargino, tačiau darbininkai stengėsi gyventojams sukelti kuo mažiau nepatogumų, nors gruntas kai kur buvo vieni akmenys – nei iškasi, nei išgręši. Nutiesus trasas visos kelio dangos buvo sutvarkytos.
Moterys sako, kad sutvarkius nuotekų ir vandentiekio sistemą kitą vertę įgauna ir nekilnojamasis turtas Skirsnemunėje. Jau dabar į miestelį atsikrausto daug jaunų šeimų su vaikais – čia galima gyventi taip pat patogiai, kaip mieste.
„Pagaliau ir į Skirsnemunę atėjo civilizacija“, – šypsosi E. Lendraitienė ir G. Jasinskienė.
Piniginės bėdos
Gyventojai patenkinti, tačiau didžiulius projekto darbus atlikusios A. Žilinskio ir Ko UAB vadovai ir Jurbarko rajono valdžia turi dėl ko sukti galvas.
Nors rangovas darbus baigė jau seniai ir sąskaitas savivaldybei pateikė dar 2014 m. rugpjūtį, pinigai bendrovės dar nepasiekė. Šiemet savivaldybės administracija iš rangovo gavo beveik 60 tūkst. Eur delspinigių reikalavimą.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, savivaldybė A. Žilinskio ir Ko UAB už darbus turėjo pervesti 774,5 tūkst. eurų. Iš skolintų lėšų įmonei spalio ir gruodžio mėn. buvo sumokėta 200 tūkst Eur. Likusi skola – 574,5 tūkst. Eur.
Daugiau negu pusę milijono eurų savivaldybė privalo pervesti iki gruodžio 30 d. Projekto sąlyga – atsiskaityti su rangovu iki projekto pabaigos. Šios sąlygos neišpildžius Europos Sąjungos paramos lėšos Jurbarko r. savivaldybės nebepasiektų. Tad savivaldybės administracijos užduotis – iki mėnesio pabaigos biudžete rasti pusę milijono eurų.
Iki gruodžio 29 d. iš Lenkijos regionų ministerijos negavus finansavimo projektui – tikėtina, kad taip ir bus – savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė mato vieną kelią skolai padengti – mažinti finansavimą savivaldybės įstaigoms.
Gruodžio 17 d. įvyksiančiame tarybos posėdyje Finansų skyrius tarybos nariams teiks svarstyti 2015 m. biudžeto pajamų ir išlaidų plano tikslinimą, pagal kurį skolai padengti siūloma panaudoti sutaupytus asignavimus socialinės paramos išmokoms ir kompensacijoms mokėti, numatytas skolintis lėšas bei numatytas lėšas biudžetinių įstaigų komunalinėms ir kitoms paslaugoms dengti, prekėms ir paslaugoms pirkti, mokinių ir socialiai remtinų asmenų pavežėjimui vykdyti, seniūnijų komunalinio ūkio išlaidoms dengti ir paskolų palūkanoms mokėti. Tai reiškia, kad metų gale daug biudžetinių įmonių liktų su minimaliu finansavimu.
Rangovui sumokėti pinigai anksčiau ar vėliau savivaldybę iš projekto finansavimo pasieks, tačiau nemenka delspinigių suma nenumatyta jokioje biudžeto eilutėje.
Pasak savivaldybės administracijos direktorės, buvo kalbėta su A. Žilinskio ir Ko UAB vadovu Žilvinu Žilinskiu ir vyr. finansininke, jie pažadėjo atsisakyti reikalaujamų delspinigių, jei savivaldybė padengs skolą. Tik šis pažadas nepatvirtintas jokiais raštiškais įsipareigojimais.
Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad dėl susidariusios situacijos kaltų nėra.
Pasak A. Stoškienės, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojai mokėjimo prašymą agentūrai už 2014 m. vasarą baigtus darbus pateikė tik spalio mėnesį, todėl paramos pinigai niekaip negalėjo Jurbarko r. savivaldybės pasiekti laiku. Darbuotojai teisinasi tuo, kad Rusijos partneriai laiku neatliko darbų ir nebuvo galima pateikti reikiamų dokumentų. Finansų skyriaus vedėjos manymu, situaciją vis tiek reikėjo spręsti anksčiau.
Kaltų neranda ar nenori rasti ir administracijos direktorė V. Rekešienė: „Vadovų nebėra, atsakinga už projektą darbuotoja taip pat nebedirba. Ar dabar reikia politikuoti ir daryti šou?“
Gal ir nereikės ieškoti kaltų, jei verslininkai atsisakys teisėto delspinigių reikalavimo. Tačiau jei tektų sumokėti 60 tūkst. eurų už nieką, rajono gyventojai tikriausiai norėtų sužinoti, kas dėl to kaltas. Pasikeitus rajono vadovams ir išėjus vienai darbuotojai Investicijų ir strateginio planavimo skyrius, kaip ir jo vedėjas, niekur nedingo – tebedirba, todėl pirmiausia ties jų durimis turėtų atsirasti atsakomybės raitomas klaustukas.
Jūratė Stanaitienė
yra Praktikas, gamtos saugotojas Ganusauskas, tegu sprendžia. Tikiuosi turi tam kompetencijos!