Tiesioginiams seniūnų rinkimams pasakytas tvirtas ne. Konservatorių ir darbo partijos remiamai iniciatyvai nepritarė nei seniūnų, nei savivaldybių asociacijos, o pirmadienį grupės Seimo narių parengtomis Konstitucijos pataisomis suabejojo ir šį klausimą svarsčiusi Vyriausybė.
Vienos didžiausių rajone Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis tiesioginiams seniūnų rinkimams nepritartų ir teigia, kad toks projektas yra gerokai per ankstyvas. „Pagal atliekamas funkcijas seniūnui reikia daug žinių. Darbe vadovaujamės Socialinės paramos įstatymu, Darbo kodeksu, atliekame notarinius veiksmus, tenka taikyti Administracinį kodeksą – tai yra įstatymai, kuriuos privalome išmanyti. Seniūnams pareigos patikimos konkursų būdu, laikome testą, todėl reikia pasirengimo, kompetencijos“, – sakė G. Kasputis. Be to, pasak seniūno, kol kas nėra vieningo modelio, pagal kurį dirbtų seniūnai. Savivaldybėse vieningos sistemos, kuri reglamentuotų seniūnų darbą, kol kas nėra, seniūnijų valdymo modeliai skiriasi, nesutarta, koks seniūno savarankiškumo modelis būtų taikomas.
„Seniūnas dabar yra administracijos darbuotojas, priimamų tarybos sprendimų vykdytojas. Jei seniūnus rinktume tiesiogiai, tada reikėtų atskiro biudžeto, valdymo struktūros, jie jau nebebūtų vykdytojai, o turėtų vadovauti tam tikrai struktūrai, seniūnija taptų maža savivaldybe. Manau, kad kol kas tai yra tik politinis šou, nes tokiam sprendimui nepasiruošta, nėra įstatyminio pamato“, – įsitikinęs Eržvilko seniūnas.
Šiek tiek kitaip iniciatyvą seniūnus rinkti tiesiogiai vertina Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Jo nuomone, tiesioginiai seniūnų rinkimai suteiktų daugiau savarankiškumo, tačiau tiesa ir tai, kad seniūnijos tuomet privalėtų turėti savo biudžetą, ne taip kaip dabar, kurį seniūnas vadina tik simboliniu.
V. Kucinas įsitikinęs, kad didesnis savarankiškumas suteiktų daugiau galimybių padėti žmonėms. Dabar – rankos surištos. Pagal galiojantį rajono seniūnijų modelį jos atlieka viešąsias paslaugas, o labai reikalingų ūkinių darbų nesiima. Seniūnas sako, kad norėdamas pagelbėti močiutei parsivežti malkų jis priverstas prašyti verslininkų ar kitų žmonių pagalbos, nes ši funkcija seniūnijoms nenumatyta, nors žmonės tokios pagalbos tikisi.
„Tauragės r. savivaldybės Mažonų seniūnijoje dirba 38 žmonės, seniūnija turi ūkio tarnybą, statybos inžinierių. Tauragės savivaldybės seniūnai buvo vieningi ir nesutiko su seniūnijų modeliu, kuris buvo pritaikytas Jurbarke, todėl jie be viešųjų paslaugų vykdo ir ūkines funkcijas“, – pasakoja V. Kucinas, patvirtindamas, kad vieningo seniūnijų modelio nėra.
Viešvilės seniūnas įsitikinęs, kad rajono seniūnijų seniūnai rinkimų nebijo. „Būtų įdomu išbandyti, pasižiūrėti, ką žmonės mano, kaip vertina“, – svarstė Viešvilės seniūnas ir atkreipė dėmesį, kad papildomų lėšų prireiktų ne tik demokratiniams rinkimams, bet ir modeliuojamai seniūnijų savivaldai. „Jei tikra savivalda ir norima seniūnijoms patikėti daugiau funkcijų, seniūnas turi jaustis šeimininku, tačiau be pinigų, atskiro seniūnijos biudžeto to nepadarysi“, – įsitikinęs V. Kucinas.
Viešojoje erdvėje pirmadienį pasirodę Vyriausybės vadovo komentarai tiesioginiams seniūnų rinkimams nepalankūs. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad demokratinėje teisinėje valstybėje darant administracinę reformą, ypač susijusią su savivalda, pirmiausia būtina atsižvelgti į kitų institucijų norą, pageidavimus ir pasiūlymus. Seniūnijų ir savivaldybių asociacijos siūlomoms Konstitucijos pataisoms prieštarauja, todėl, Premjero įsitikinimu, iš viršaus nuleisti Konstitucijos ar kitų įstatymų pataisas, kurioms tos organizacijos nepritaria, būtų labai nekorektiška. Atremdamas teiginius, kad pagal gyventojų apklausų duomenis daugiau gyventojų norėtų rinkti seniūnus, Premjeras sakė, kad ir dabar savivaldybių tarybos numato bendruomenių atstovavimą.
„Šiuo metu įstatymai savivaldybių taryboms nedraudžia priimti sprendimų, netgi gali tapti ir biudžetine įstaiga, atskiru savivaldybės padaliniu, bet negalime ignoruoti savivaldos pagrindų įstatymų“, – tvirtino A. Butkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovė Roma Žakaitienė tvirtina, kad tiek Savivaldybių asociacija, tiek ir Seniūnų asociacija pateikė neigiamą išvadą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. LSA laikosi pozicijos, kad nekeičiant savivaldos įstatymo ir nenumatant kitos pakopos savivaldos lygmens, vien Konstitucijos pataisos esmės nepakeis. Jei bus renkami seniūnai, kurie pagal įstatymą atlieka viešojo administravimo paslaugas, nebus aišku, kokie dar keliami reikalavimai, vadovavimo gebėjimai, išsilavinimo cenzas. LSA vadovės R. Žakaitienės nuomone, jeigu būtų renkami seniūnai, turėtų būti renkamos ir nedidelės tarybos, atsirasti pirmo ir antro lygmens savivaldybės.
Tiesioginiam seniūnui rinkimui, kaip skelbia ELTA, nepritaria ir Vidaus reikalų ministerija. Pasak viceministro Elvino Jankevičiaus, tokie rinkimai biudžetui kainuotų labai daug, pinigus reikėtų atimti iš kitų sričių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo ar socialinės apsaugos.
Pagal siūlomas Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketverių metų laikotarpiui. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnijoms ir seniūnams suteiktų konstitucinį statusą, būtų garantuota reali savivalda ir renkamų seniūnų atsakomybė bendruomenėms.
Jurbarko rajone yra dvylika seniūnijų. Ne paslaptis, kad vykstant konkursams seniūno vietai užimti juose dalyvavę kai kurie kandidatai yra sulaukę politikų ar rajono vadovų svarios paramos. Galima tik numanyti, kad siekiant tiesioginių seniūnų rinkimų taip pat labiau sektųsi partiniams kandidatams, kuriuos politinės jėgos norėtų matyti seniūnų postuose.
Jolita Pileckienė
