Šeštus metus skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investitors´ forum“ Lietuvoje rengiama akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ atkeliavo į Jurbarką. Praėjusią savaitę jurbarkiečius prisijungti prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamos iniciatyvos ir susitikti pokalbiui pakvietė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Ženklas skaidriems
„Už šešėlinės ekonomikos slepiasi korupcija ir žmonių apiplėšinėjimas. Tai reiškia, kad šalis vystosi lėčiau, gyventojai uždirba mažiau ir valstybė gali suteikti mažiau paslaugų savo piliečiams. Kova su korupcija, šešėlio mažinimas yra ir verslo atsakomybė. Lietuva jau pribrendo skaidriam ir atsakingam verslui,“ – yra sakiusi LR Prezidentė D. Grybauskaitė.
Viena iš kovos su šešėliu priemonių – iniciatyvos „Baltoji banga“ platinamas skaidraus verslo ženklas. Nuo 2007 m. šis ženklas jau suteiktas 60 įmonių ir tapo atpažįstamas.
„Norinčios naudoti mūsų ženklą įmonės įsipareigoja sąžiningai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, laikytis įstatymų ir mokėti mokesčius, skaidriai atsiskaityti su darbuotojais“, – reikalavimus vardijo iniciatyvos „Baltoji banga“ koordinatorė Ieva Lapeikienė.
Vis dažniau pirkėjai renkasi skaidrias įmones. „Pirkėjas yra pagrindinis motyvatorius, skatinantis verslą elgtis skaidriai“, – sakė I. Lapeikienė.
Šiemet akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ rengėjai per savaitę aplankė per 80 miestų ir miestelių. Akcijos partneriais tapo Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos kontroliuojančios institucijos.
„52 proc. gyventojų mano, kad verslas yra skaidrus. Ar tai gerai? Juk kita pusė mano, kad versle slepiasi šešėlis“, – diskusijai kvietė iniciatyvos koordinatorė.
Neuždirba minimumo
Kasmetine akcija norima priminti, kad šešėlyje nusėdantys pinigai – nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą – tai piliečiams nesuteiktos kokybiškesnės viešosios paslaugos, neišplėtota infrastruktūra ir mažesnė socialinė gerovė.
Mokėdamas mokesčius nuo savo atlyginimo žmogus ne tik užsitikrina socialinę apsaugą ligos, motinystės atveju, valstybės išmokas senatvėje, bet ir kaupia stažą, nuo kurio taip pat priklauso senatvės pensijos dydis. Pernai Lietuvoje daugiau nei 140 tūkst. žmonių per metus nesukaupė 12 mėnesių darbo stažo, nes jų pajamos buvo mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių algų (MMA).
„Visiems šiems žmonėms „Sodra“ išsiuntė vyšninius vokus su informacija, kiek jie gavo pajamų, sumokėjo mokesčių, sukaupė stažo, ir patarimais, kaip elgtis, kad nenuskriaustų savęs ir artimųjų“, – sakė „Sodros“ valdybos komunikacijos skyriaus patarėjas Donatas Jankauskas. Pernai net septyniose savivaldybėse per 20 proc. dirbančiųjų neuždirbo minimalios algos, Jurbarke tokių buvo 20,2 proc.
Prisidėdama prie šių metų akcijos „Sodra“ visiems jiems išsiųs informaciją apie prognozuojamą jų senatvės pensiją, kuri, daugeliu atvejų, numatoma gerokai mažesnė nei galėtų būti dirbant oficialiai. „Turguje stovintis kasos aparatas, kavinėje paduotas čekis rodo, kad verslininkai moka mokesčius, o didesnės algos darbuotojams – kad verslas yra skaidrus. Skaidrus verslas – sąžininga konkurencija. Į tai didelį dėmesį kreipia užsienio investuotojai“, – tikino D. Jankauskas.
Pasak „Sodros“ Šilalės klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo Žydrūno Valančiaus, šiemet Jurbarko rajone vidutinės pajamos buvo 573 eurai. Nors pernai tuo pačiu laiku gyventojai uždirbo 46 eurais mažiau, palyginus su kitų rajonų ir visos šalies vidutinėmis darbo pajamomis, Jurbarko r. atrodo nelabai gerai. Šiais metais Tauragės r. vidutinis darbo užmokestis siekė 609, Šilalės r. – 623, o Lietuvos vidurkis buvo 813 eurų.
Žinant, kad 70 proc. „Sodros“ pajamų atitenka senatvės pensininkams, nereikia stebėtis mažomis pensijomis. Vidutinė šalies pensija siekia 274 Eur, o Jurbarko r. – 249 Eur. Mūsų savivaldybėje senatvės pensiją gauna 6 tūkst. asmenų. Dirbančiųjų skaičius nesikeičia jau visus metus ir yra 9,2 tūkst.
Ž. Valančius pažymėjo, kad 160 tūkst. privataus sektoriaus darbuotojų negauna minimalios mėnesinės algos, vidutinis jų darbo užmokestis vos 200 eurų. Iš šių asmenų net 10 tūkst. – įmonių savininkai. Akivaizdu, kad tikrieji atlyginimai slepiami.
„Sodra“ drauge su kitomis institucijomis stengiasi ištraukti pinigus iš šešėlio – pernai tokių pinigų buvo 68 mln. darbo užmokesčio. Tam įtakos turėjo ir 2015 m. sudarytas 40 tūkst. įmonių sąrašas, kuriose buvo mokama mažiau nei MMA. Pernai Šilalės skyriaus darbuotojai tikrino 66 įmones, kuriose mažas algas gavo 441 darbuotojas, 14 jų buvo Jurbarko r. Šiemet mūsų savivaldybėje analizuojami 8 įmonių duomenys.
Tikrina nekviesti
„Dažniausiai šiuo metu būnu miškuose, statybose, fermose, kur galima aptikti nelegalaus darbo“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Tadas Povilaitis. Inspektoriai, gavę anoniminį pranešimą ar turėdami įtarimų, gali bet kada apsilankyti įmonėje ir ją tikrinti. „Mums nereikia kvietimo ir kratos orderio“, – tikino inspektorius.
Klasikinis pažeidimas – darbdavys su darbuotoju nesudaro darbo sutarties, klasikinis ir pasiteisinimas – darbuotojas priimtas pabandyti. „Terminuotas darbas dabar gali būti įforminamas iki 3 mėn. laikotarpiui, tai yra net 5 darbo dienoms“, – priminė T. Povilaitis. Darbdaviai neteisingai apskaito viršvalandžius ar darbą savaitgaliais, sukčiauja sudarydami tabelius.
Baudos už nelegalų darbą – nuo tūkstančio iki 5 tūkst. eurų. Baudos skiriamos darbdaviams, nors kartais nerodyti viso uždarbio patogu ir darbuotojams, kai jie gauna socialines pašalpas ar nori išvengti antstolio sankcijų.
Pranešti – ne skundimas
Pranešti apie neskaidrų verslą – ne skundimas, o rūpestis savo artimu. Tam kvietė Klaipėdos AVMI, kuriai priklauso ir Jurbarko savivaldybės teritorija, Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.
Lietuvoje registruoti 2745145 mokesčių mokėtojai, kurie skirstomi pagal dydį. Jurbarko r. yra 1 didysis mokesčių mokėtojas – UAB „Manvesta“, 13 vidutinio dydžio, 1115 mažų ir 23987 fiziniai asmenys, daugiausia mokantys žemės mokestį, ūkininkai.
Jurbarko r. registruoti 1129 juridiniai asmenys: 315 AB ir UAB, 310 individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, 301 ne pelno organizacija. Jurbarko r. savivaldybės verslo objektai sudaro 3 proc. visų Klaipėdos regiono, kuriam priklauso 15 rajonų, objektų.
Per pirmuosius 4 mėn. Jurbarko r. mokesčių mokėtojai į nacionalinį biudžetą sumokėjo 7987,5 tūkst. eurų. Tai beveik 40 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. 2016 m. sumokėta 17,2 mln. Eur mokesčių.
Pasak L. Mačernienės, nors mokesčių surenkama daugiau, didelė jų dalis lieka šešėlyje. 2016 m. VMI nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių – už tokią sumą būtų galima pastatyti 12 tarptautinius standartus atitinkančių baseinų arba 49 modernius darželius, arba kiekvienam pensininkui prie jo gaunamos pensijos pridėti po 300 eurų.
Iš šešėlio verslą traukia nauji reikalavimai internetinėje erdvėje pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrus ar važtaraščius – tai leidžia VMI darbuotojams atlikti greitesnę kontrolę. „Ar jūs, eidami pas korepetitorius, paprašote jų už paslaugas išrašyti kvitą? Nuo rudens tokie kvitai galės dalyvauti nacionalinėje loterijoje“, – į diskusijoje dalyvavusius moksleivius kreipėsi L. Mačernienė.
Rado privalumų
Kad skaidriai dirbantys verslininkai gali laisviau leisti uždirbtus pinigus ir juos panaudoti investicijoms, darbuotojams skatinti, įrodinėjo keletas Jurbarko r. darbdavių.
„Netoleruojame neskaidraus verslo. Tą teigiame ir savo darbuotojams. Todėl esame surinkę jauną, šaunią komandą, kuri nori dirbti šiuolaikiškai ir nesupranta mūsų tėvų noro slėpti pajamas ir nemokėti mokesčių“, – tikino A. Žilinskio ir ko UAB Vidaus audito ir kokybės koordinatorė Toma Barauskaitė.
Įmonėje dirba 350 specialistų ir profesionalų komanda, darbuotojai nuolat skatinami tobulėti, rengiami kursai, mokymai, rūpinamasi jų laisvalaikiu, tarp darbdavio ir darbuotojų palaikomas partneriškas ryšys. Už pasitikėjimą ir galimybę tobulėti darbuotojai atsilygina sąžiningu darbu. „Šešėliui mūsų kompanijoje vietos tikrai nėra. O geras pavyzdys – užkrečiamas“, – sakė T. Barauskaitė.
L. Šulinskienės dantų protezų gamybos įmonei skaidrus ir sąžiningas verslas suteikia galimybę skatinti savo darbuotojus. „27 metus vadovauju įmonei, 8 metus dirbau Odontologų rūmuose ir siekiau, kad sąžininga konkurencija būtų visoje Lietuvoje. Tačiau dar ne visi dirba sąžiningai“, – sakė įmonės vadovė Laimutė Šulinskienė.
Įmonės savininkė uždirbtą pelną investuoja į įrangą, darbuotojų studijas, perkvalifikavimą, todėl gali suteikti geras paslaugas pacientams. Sąžiningai mokami mokesčiai ir rodoma apyvarta grįžta pacientų gausėjimo dividendais. Geras sąlygas turintys darbuotojai kuriasi Jurbarke ir tampa mokiais vartotojais.
AB „Swedbank“ Tauragės, Jurbarko ir Šilalės klientų aptarnavimo centro vadovė Džioneta Slavinskienė tikino, kad bankas prie skaidresnio verslo prisideda diegdamas šiuolaikines technologijas, el. paslaugas. Banko pasiūlytus išmaniuosius kortelių skaitytuvus noriai įsigyja prekiaujantieji turguose, išvežiojamojoje prekyboje, net tatuiruočių salone. Mažesnis grynųjų pinigų naudojimas sąlygoja ir mažesnį šešėlinį verslą. „Pradėkime nuo savęs – atsiskaitykime kortelėmis, prašykime čekių, ir judėsime į priekį“, – sakė D. Slavinskienė.
Skaidresnis verslas labiau priimtinas jauniems žmonėms, nes jie to mokomi mokyklose, universitetuose. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokiniai ne pirmus metus kuria imitacinę bendrovę „Aitvaras“, kurioje planuoja ir įgyvendina skaidraus verslo projektus.
Pinigus uždirba verslas
Pranešti apie nesąžiningą verslą kontroliuojančioms institucijoms skirti nemokami telefono numeriai, išmaniosios programėlės.„Jei nemoki mokesčių, reiškia – vagi“, – tiesiai šviesiai sakė meras S. Mockevičius, prieš tapdamas politiku dirbęs valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šiek tiek kitokį požiūrį išsakė verslininkė, savivaldybės tarybos narė ir mokytoja – vadinasi, atstovaujanti įvairioms visuomenės pusėms, Liudmila Norkaitienė. „Ne tik versle yra šešėlis ir korupcija. Jie yra visur. Dabar formuojama nuomonė, kad visi verslininkai vagys ir sukčiai – labai neteisinga. Prisiminkime, kad visus pinigus į biudžetą suneša tik verslas“, – sakė L. Norkaitienė. Jai pritarė ir renginio organizatorė I. Lapeikienė: „Politikai žada kurti darbo vietas, bet iš tikrųjų tai daro verslas. Jis išlaiko visas biudžetines įstaigas, pensininkus ir socialiai remiamus žmones.“
Savo nuomonę turi ir vicemeras Saulius Lapėnas. Pasak jo, visos institucijos kovoja su pasekmėmis – nesumokėtais mokesčiais, tačiau pirmiausia reikia suprasti, kodėl jų verslas nemoka. Mūsų PVM – didžiausias Europoje, darbo santykiai apmokestinami aukščiausiu lygiu. Valstybė, kurioje biudžetas formuojamas nuo vartojimo lygio, niekada nesuves galo su galu“, – tikino vicemeras.
Teisus jis sakydamas, kad lengviausia kontroliuoti registruotus mokesčių mokėtojus, o kurių nėra jokiuose sąrašuose – remontuojančių butus, slaugančių ligonius, padedančių buityje – yra tūkstančiai.
„Imdamas vokelį pagalvok apie senelį“, – kviečia „Sodros“ plakatai. Šviesdami, rengdami akcijas, kontroliuodami iš šešėlio sugebėsime ištraukti dalį pinigų, tačiau, ko gero, mažai verslininkų pajamas slepia vejami godumo. Didžiulė mokestinė našta dažnam neleidžia net išgyventi, nekalbant apie investicijas ar algų kėlimą. Užduotis valstybei – užuot rengus akcijas, parengti verslą skatinančius įstatymus.
Jūratė Stanaitienė
