Šimtmečio minėjimas prasidėjo politikų ginčais (5)

Visa Lietuva – nuo Prezidentūros iki mažiausio kaimo bendruomenės ruošiasi paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jurbarkų seniūnija nusprendė šventę pažymėti ypatingai – gyvenvietės centre esančią aikštę pavadinti Lietuvos 100-mečio vardu. Tačiau šis noras netikėtai sulaukė pasipriešinimo ir sukėlė aršias diskusijas.

Gražus gestas gyventojams

Mintis, kad reikėtų suteikti Ryto g. 1B, Jurbarkuose, esančiai aikštei, vadinamai Aibės aikštė, gražų pavadinimą, kilo Jurbarkų seniūnijoje svarstant, kaip paminėti Lietuvos valstybės jubiliejų. „Man į galvą šovė mintis, kodėl negalėtų vadintis Šimtmečio aikšte. Pasitarėme seniūnijoje, kad mintis – labai graži, ir gyventojai tikrai džiaugtųsi“, – istorijos pradžią prisimena Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis.

Pasak seniūno, aikštė gyvenvietės centre sutvarkyta prieš keletą metų Europos Sąjungos lėšomis: išklotos trinkelės, įrengti takai, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, yra vaikų žaidimo aikštelės, pasodinta spygliuočių ir klevų. Jurbarkų seniūnijoje gyvenantis tautodailininkas Juozas Videika išdrožė skulptūrą, kuri tapo aikštės puošmena. „Mes tą aikštę prižiūrime – ji šienaujama, tvarkoma, žiemą joje puošiame dvikamienę eglę, rengiame Kalėdų senio sutiktuves. Šiltuoju metų laiku ji gyva – žaidžia vaikai, važinėja dviratukais, ant suoliukų sėdi jaunimas ir vyresni žmonės“, – pasakoja Jurbarkų seniūnas.

Seniūnija nusprendė, kad šioje aikštėje turėtų plazdėti ir Lietuvos vėliava. Išbetonavo pagrindą, nupirko 7 m aukščio stovą. „Per valstybines šventes čia kelsime trispalvę, o kasdien kabės istorinė vėliava su Vyčiu. Planavome pirmą kartą vėliavą iškelti Vasario 16-ąją“, – planais dalijasi seniūnas.

Nusprendusi, kad ta pačia proga būtų smagu gyventojams pranešti, jog aikštei suteikiamas Lietuvos 100-mečio vardas, seniūnija kreipėsi į Jurbarkų bendruomenės centro pirmininką Ramūną Siniauską. Šis sumanymui pritarė, patikino, kad bendruomenė bus patenkinta, ir atsiuntė seniūnui rašytinį pritarimą. Šį pritarimą ir seniūnijos prašymą dėl vardo suteikimo aikštei seniūnas A. Kačiušis užregistravo savivaldybėje sausio 11 d. ir tikėjosi, kad sausio 25 d. vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje toks sprendimas bus priimtas.

Problemos iš niekur

Architektė Gražina Gadliauskienė sumanymui pritarė ir ėmė rengti sprendimo projektą, bet seniūnui patarė surinkti ir gyventojų parašus.

„Tikrai maniau, kad užtenka seniūnijos ir bendruomenės pritarimo, tačiau patarimo paklausiau“, – sako A. Kačiušis. Seniūnijos parengtuose parašų rinkimo lapuose pasirašė darbuotojai, su reikalais užsukę gyventojai, seniūnas nuėjo į mokyklą, prekybos įstaigą. „Kur ėjau ir ką kalbinau, visi idėją sutiko su džiaugsmu. Surinkau daugiau kaip 50 parašų ir nunešiau į savivaldybę“, – sako A. Kačiušis.

Oi, kaip klydo seniūnas, manydamas, kad gražiems jo norams tarybos nariai džiugiai pritars! Sprendimo projektas ėmė klimpti jau komitetų posėdžiuose. Pirmiausia kilo diskusija dėl pavadinimo – savivaldybės kalbos tvarkytoja Aldona Pauliukaitienė iš pradžių lyg sutiko su pavadinimu Lietuvos 100-mečio aikštė, tačiau vėliau persigalvojo ir pateikė nuomonę, kad vis tik teisingai pavadinimas turėtų skambėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio aikštė. Atsirado ir daugiau variantų. „Kai išgirdau, kokia diskusija kilo, supratau, kad lengva nebus. Mes norėjome, kad pavadinimas būtų kuo trumpesnis ir prigytų tarp žmonių, tačiau, jei kalbininkai tvirtina kitaip, tai jokio skirtumo, kaip ją pavadinti – esmė išlieka“, – įsitikinęs Jurbarkų seniūnas.

Jei dėl pavadinimo būtų galima susitarti, dėl objekto svorio rasti bendrą nuomonę – daug sunkiau. Tarybos nariai ėmė svarstyti, ar suteikiant tokį reikšmingą pavadinimą nebūtų sumenkinta jo reikšmė, ar ši aikštė verta Šimtmečio pavadinimo. „Ar nenuvertinsime Šimtmečio? Gal aikštei reikėtų ieškoti kokio žymaus žmogaus vardo? Kuo ši aikštė išskirtinė, kad būtų Šimtmečio?“ – komitetuose tarybos narius diskusijai kvietė meras Skirmantas Mockevičius. Jo nuomone, klausimas dėl aikštės pavadinimo buvo per mažai paviešintas, ne visi Jurbarkų gyventojai jam pritarė ir žino apie seniūnijos ketinimus, todėl būtų tikslinga viską nukelti ir surengti gyventojų apklausą.

Tarybos nariai svarstė, ką reikės daryti, jei tokių aikščių užsimanys ir kitos seniūnijos. „Jei leisime Jurbarkams, ką atsakysime kitoms seniūnijoms, jei jos paprašys. Ar nesupaprastinsime reikšmingo 100-mečio vardo?“ – svarstė vicemeras Saulius Lapėnas.

Vieno komiteto posėdyje netgi kilo diskusija, ar parašai nesuklastoti. Labiausiai buvo linkstama sprendimo projektą pristabdyti. „Kam mums skubėti? Visi metai – šimtmečio. Apklauskime gyventojus, pasitarkime, tada ir nuspręsim. Nebūtina sprendimą priimti iki vasario 16-osios“, – sakė meras.

Buvo ir tokių tarybos narių, kurie siūlė palaikyti gyventojų iniciatyvą. „Jei jie nori, kodėl mes turime drausti? Gyventojai rodo iniciatyvą, o mes norime leteną uždėti“, – sakė Petras Vainauskas. Jam pritarė ir Donatas Jackis, nežlugdyti iniciatyvos ragino ir Daivaras Rybakovas. Po ilgų diskusijų sprendimo projektui pritarė du komitetai, o Socialinių klausimų komiteto nariai nusprendė siūlyti klausimą atidėti.

Rajono taryba taip ir padarė – pavadinimo nesuteikė, o pavedė Jurbarkų seniūnijai paviešinti savo planus ir sužinoti gyventojų nuomonę.

Nuomonės įvairios

„Nesupratau, kodėl mes neįtikom su savo prašymu. Gal per maži esam, gal kad kaimas?“ – svarsto A. Kačiušis. Gal aiškiau būtų, jei komitetų posėdžiuose būtų išdėstęs savo argumentus? Pasak seniūno, mielai būtų tai padaręs ir tiesiai prieštaraujančių paklausęs, kodėl neįtiko su savo prašymu, jei būtų ten kviestas. „Meras pasirašė kvietimą man į komitetų posėdžius ir įpareigojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoją, dabar jau buvusią, Rasidą Kalinauskienę man persiųsti, tačiau aš to rašto negavau. Sutikta savivaldybėje R. Kalinauskienė negalėjo paaiškinti, kodėl raštas manęs nepasiekė. Sakė, gal nepaspaudė kokio klavišo“, – sako A. Kačiušis.

Seniūnas būtų paaiškinęs, kad visi jo apklausti žmonės aikštės pavadinimui pritarė, kad patvirtindami sprendimą tarybos nariai būtų padarę didelę šventę Jurbarkų gyventojams, o aikštei gavus pavadinimą būtų ieškoma rėmėjų ir pastatytas ženklas.

Po tarybos sprendimo A. Kačiušis pakabino skelbimus, kviečiančius ateiti ir pasirašyti už arba prieš aikštės pavadinimą. Dabar lauksime, kad iki vasario 12 d. žmonės pareikštų savo nuomonę. Surinksiu parašus, nunešiu į savivaldybę, bet nelabai tikiu, kad bus priimatas palankus sprendimas“, – mano seniūnas.

Kilęs ažiotažas atrodo juokingas Jurbarkų bendruomenės centro pirmininkui R. Siniauskui. „Gal ir suklydau, kad patvirtinimą pasirašiau kaip bendruomenės centro pirmininkas, reikėjo pasirašyti asmeniškai, nors su bendruomenės aktyvu kalbėjome, kad tai – geras sumanymas. Jei seniūnija pradėjo, reikia palaikyti. Esam jauni, aktyvūs žmonės bendruomenėje ir net įtarti negalėjome, kad kils toks politikų žodžių mūšis, neįžvelgėm nieko blogo“, – sako jis. R. Siniauskas dar nenusprendė, ar kvies bendruomenę pasitarti dėl aikštės pavadinimo, ar visai nebesikiš. „Kodėl negali būti toks pavadinimas? Kaip nuspręs, taip ir bus, nematau bėdos. Yra didesnių problemų savivaldybėje“, – sako R. Siniauskas.

Visai priešingą nuomonę turi tarybos narys, Jurbarkų gyventojas Kasparas Jurevičius. „Aš beveik tos aikštės gyventojas. Ir aš manau, ir su kaimynais pasikalbam, kad Šimtmečio pavadinimas šiai aikštei – nei prie ko. Raskime seną aikštę, kurioje vyko kažkuo su Lietuvos valstybės šimtmečiu susiję įvykiai, ir jai suteikim garbingą vardą. Išsišoko čia su tuo pavadinimu“, – griežtai nukerta K. Jurevičius. Pasak jo, tokiam pavadinimui nepritaria ir Jurbarkuose gyvenantys įmonės UAB „Dainiai“ darbuotojai.

Kiti kalbinti Jurbarkų gyventojai mano kitaip. Daugiau nei 20 metų Jurbarkuose gyvenanti Aušra Razumnovienė apie ginčus nieko negirdėjo, tačiau seniūnijos sumanymui pritartų. „Lai skamba Lietuvos šimtmečio vardas kuo plačiau. Kad vaikai girdėtų, žinotų šalies istoriją. Primintų, kad čia – Lietuva. Ar gali būti to priminimo per daug?“ – klausia moteris.

Pasak Jurbarkų gyventojos, aikštė graži, sutvarkyta, o kad kaime, tai tikrai nėra pretekstas nesuteikti Šimtmečio vardo. „Kodėl mažiukai neverti šio vardo? Man jis labai tinka. Minėkim Lietuvą, kad likę neišsivaikščiotų, o išvykę grįžtų“, – taikiai sako A. Razumnovienė.

Jai pritaria ir Jurbarkų gyventojas, bendrovės „Jovaro langai“ savininkas Algimantas Kuzminskas. „Skambus vardas. Gal populiaresni pasidarytume tokią aikštę turėdami? Aš tokiam pavadinimui pritarčiau. Žinoma, jis dar labiau įpareigos šia aikšte rūpintis, gražinti, gal paminklą kokį įrengti“, – argumentų „prieš“ neranda verslininkas.

UAB „Jurbarkų mėsa“ savininkas Vytautas Giedraitis dar griežtesnis. „Kodėl neleisti tokio pavadinimo? Jei apačioje sugalvojo, kaimas, tai jau negerai? Jei Jurbarko valdžia nieko nedaro, tai žmonės juda. 50 metų čia gyvenu ir manau, kad toks pavadinimas Jurbarkuose tinka. Jei yra iniciatyva iš apačios, taip ir reikia daryti“, – sako V. Giedraitis.

Pasak A. Kačiušio, vasarį viskas paaiškės. „Nunešiu parašus į savivaldybę, o jei sprendimas bus neigiamas, daugiau nieko ir nedarysiu. Keturiolika metų dirbu šį darbą, jau pripratau prie niuansų. Jei dirbčiau neseniai, gal labiau įsiskaudinčiau. Bet ir dabar skaudu. Koks bebūtų sprendimas, aikštėje vėliava plevėsuos“, – tikina seniūnas.

Sprendimą priims politikai, o keturiolika metų dirbantis seniūnas turėtų žinoti, kad norint „pramušti“ idėją, reikia dažniau lankytis savivaldybėje, pakalbėti su reikiamais žmonėmis.

Nors vis tik gal teisūs žmonės, galvodami, kad Jurbarkų seniūnija su savo prašymu iššoko aukščiau bambos – Šimtmečio vardas numatytas tiltui, ir joks kaimas negali savintis to vardo anksčiau. Kaimuose turi vykti tik savivaldybės parengtame Šimtmečio minėjimo plane numatyti renginiai. Bet ar Sekminės ir Šv. Baltramiejaus atlaidai kažkaip labiau susiję su Šimtmečiu nei Jurbarkų aikštė?

Jūratė STANAITIENĖ