Europos Sąjungos parama smulkiajam ir vidutiniam verslui 2007 – 2013 metais pasinaudojo vos kelios rajono įmonės. Dauguma verslininkų įsitikinę, kad nedidelėms įmonėms sunku įveikti biurokratines kliūtis, todėl net nebando rengti projektų ir teikti paraiškų. Penktadienį su Jurbarko verslininkais bendravęs Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Artūras Jakubavičius bandė įrodyti, kad toks išankstinis nusistatymas yra neteisingas, ir kvietė mūsų rajono verslininkus kuo greičiau ruoštis įgyvendinti savo idėjas.
A. Jakubavičius tikina, kad nedrąsūs buvo ne tik Jurbarko verslininkai – panaši padėtis susidarė visuose šalies rajonuose. „Verslininkams pritrūko ryžto eiti toliau, stimulo priimti iššūkius. Išgirdę, kad rengiant projektus yra nemažai reikalavimų, jie numojo ranka: „Čia ne man“. Priežastis yra tik viena: smulkusis verslas neišmoko ES nustatytų žaidimo taisyklių, dėl to paramą susižėrė aktyvesni ir drąsesni didesnių miestų verslininkai“, – įsitikinęs A. Jakubavičius.
Konsultantas džiaugėsi, kad Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras labai laiku pradėjo raginti verslininkus galvoti apie įmonių plėtrą ir galimybes gauti tam ES paramą. Jau šių metų pabaigoje arba ateinančiųjų pradžioje bus pradedamos rinkti paraiškos paramai gauti, todėl pats laikas atlikti namų darbus: tvarkyti žemės ir pastatų nuosavybės dokumentus, nes tam reikia daug laiko, o paskelbus paraiškų surinkimą delsti nėra kada.
2014–2020 metais Lietuva gaus 47 mlrd. Lt paramos. Smulkiosios ir vidutinės įmonės galės gauti paramą inovatyviai įrangai įsigyti, naujoviškiems verslo sprendimams ir kokybės valdymo sistemoms, pasauliniams standartams diegti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, elektroniniam verslui vystyti, produkcijai užsienio parodose pristatyti.
Susitikęs su verslininkais, brandinančiais naujas idėjas ir galvojančiais apie paramą joms įgyvendinti, projektų vadovas padrąsinančiai priminė, kad siekiant tikslo reikia būti lansktiems. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad daugelis idėjų negalėtų pritraukti valstybės paramos, diskutuojant apie įmonių galimybes ir tikslus buvo rasta galimybių prisiderinti prie, kaip A. Jakubavičius sakė, žaidimo taisyklių.
„Kai žmogus ateina ir sako, kad jo įmonei reikia naujo traktoriaus, tai gali iškart pasakyti, kad valstybė jam traktoriaus nenupirks. O ir kodėl turėtų tą daryti? Traktorius – įmonės problema, bet jei įmonė turi idėją, kuriai įgyvendinti reikalinga nauja, galingesnė, geresnė technika – tada valstybė gali paremti naujas paslaugas ar produktus kurti nusiteikusią įmonę. Reikia idėjos, tikslo, kuris būtų svarbus ne tik verslininkui, bet ir valstybei“, – aiškino verslininkams A. Jakubavičius.
Pasak projektų vadovo, nei ES, nei Lietuva už dyka pinigų nedalija. Stojimo sutartis draudžia remti privatų sektorių, nes tai gali iškreipti konkurenciją. Išimtys taikomos toms sritims, kuriose kurdamos darbo vietas, diegdamos inovacijas, mokydamos darbuotojus įmonės patiria didesnę riziką arba valstybė turi kitų tikslų – pavyzdžiui, ekonomiškai atsilikusiuose regionuose sumažinti nedarbo lygį.
Konsultantas aiškino verslininkams, kad parama ne duodama – atvirkščiai, verslui suteikiama galimybė ja pasinaudoti, kai jis investuoja į didesnę riziką keliančias sritis. „Jei pats nieko neturi ir nedarai – valstybė jokios paramos neduos. Ji tik gali kompensuoti dalį išlaidų, sumažinti riziką. Bet tik tada, kai verslininkai ją prisiima“, – tvirtino A. Jakubavičius.
Pasak konsultanto, kiekvienas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau nuo jos sėkmė priklauso tik 5 proc. Antra vertus, be idėjos nebūtų daigo, kuris anksčiau ar vėliau užauga ir subrandina derlių. Gaila, kad mažos įmonės gali įgyvendinti tik mažas idėjas – didelių jos tiesiog neįstengtų aprėpti. A. Jakubavičius siūlė Jurbarko verslininkams pagalvoti apie pajėgų sujungimą. Jei susijungtų visos turizmo srityje veikiančios arba baldus gaminančios įmonės, kartu jos galėtų įgyvendinti didesnius projektus ir gauti didesnę paramą.
Toks pasiūlymas mūsų verslininkus iš pradžių smarkiai nustebino, tačiau pagalvoję jie pripažino, kad mintis verta diskusijų.
„Kai žmonės pradeda galvoti, tai jau neblogai. Bent jau atsisako išankstinio nusistatymo, kad parama jiems neprieinama. Lietuvoje 97 proc. įmonių – smulkios ir vidutinės. Jurbarke paramą galėtų gauti ne viena ar dvi, o keliolika įmonių. Valstybei nėra skirtumo, ar baldų gamybos cechas veikia Jurbarke ar kur nors Panevėžyje – kai kuriais atvejais Jurbarkas vertinant paraiškas gautų daugiau balų, nes čia didesnis nedarbo lygis, mažesnis verslumas. Žinoma, ne visos įmonės gali pretenduoti į paramą. Jei dirba du žmonės ir jų metinė apyvarta tik 10 tūkst. Lt, reikia orientuotis į mažesnius paramos fondus, užsiauginti raumenis ir tik tada brandinti dideles idėjas“, – pripažino Lietuvos inovacijų centro konsultantas.
Pasak A. Jakubavičiaus, Jurbarko verslininkai per šiuos metus turi smarkiai pasukti galvas, ką norės veikti po penkerių metų, ir pabandyti įsivaizduoti, kaip jų įmonės tuomet atrodys. Jei jie turi idėjų plėtoti verslą, turėtų pabandyti jau dabar išskirti problemas, kurios atsiras tuos planus įgyvendinant, ir galvoti, kaip valstybė galėtų sumažinti būsimą riziką.
Kokias problemas gali padėti išspręsti valstybė, geriausiai gali pasakyti Turizmo ir verslo informacijos centre ar kitose įstaigose dirbantys konsultantai, todėl galvojantiems apie paramą pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su jais. „Nepamirškite, kad ne šventieji puodus lipdo – norint viską galima padaryti, tik reikia turėti idėją ir atkakliai siekti tikslo“, – išvykdamas mūsų verslininkams sakė Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas A. Jakubavičius.
Daiva BARTKIENĖ
