Kai papučia rudeninis šiaurys ir per rūbus kiaurai smelkiasi drėgmė, šniurkščiojantys nosimis ir kosintys bendradarbiai nieko nestebina. Kaip niekada anksti šiemet prasidėjusios virusų atakos reto bent dienai kitai nepaguldė į lovą, o daugeliui jau teko apsilankyti ir pas gydytojus. Ar galima išvengti virusinių peršalimo ligų ir kaip saugotis komplikacijų, klausėme Jurbarko ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojos otolaringologės Jovitos Karanauskienės.
Nors Jurbarko ligoninės konsultacinėje poliklinikoje patekti pas specialistą nėra problemų, prie nosies, ausų ir gerklės ligų gydytojo kabineto nuolat lūkuriuoja ligoniai. Dažniausiai maži, šiltai aprištomis gerklytėmis ir skaudančiomis ausytėmis. Gydytoja J. Karanauskienė pripažįsta, kad ruduo jai – tikras darbymetis, nes tiek daug virusinių ir bakterinių uždegimų nė vienu kitu metų laiku nebūna. Ypač dažnai gydytojo konsultacijos prireikia vaikams, nes dideliuose kolektyvuose jie vienas kitam greitai perduoda virusus.
Nuo virusų, pasak gydytojos, reikėtų gelbėtis pirmiausia liaudiškomis priemonėmis. Puikiausiai padeda inhaliacijos, karšta vonelė kojoms, žolelių arbatos. „Ir aš taip gydausi – inhaliacijos su eukalipto eteriniu aliejumi, palengvina kvėpavimą. Įrodyta, kad eteriniai aliejai uždegimą mažina. Užtenka pakvėpuoti eukalipto garais 5–7 minutes ir peršalimo simptomai iškart palengvėja“, – tvirtino gydytoja.
Pasak medikės, sodos ar druskų inhaliacijos neveiksmingos – šios medžiagos negaruoja, todėl veikia tik šiluma ir drėgmė. Bet jei nieko kito po ranka nėra, sveika ir šildanti virtų bulvių garų inhaliacija. Pasigavus virusą gydytoja rekomenduotų keletą dienų pagulėti, leisti pačiam organizmui susitvarkyti su liga, nes čiaudulys ir kosulys yra apsauginės organizmo reakcijos, skirtos atsikratyti infekcijos.
„Reikėtų pakentėti keletą dienų bėgančią nosį ir peršinčią gerklę – juk visi žinome, kad ir negydoma sloga praeina per savaitę. Bet žmonės dabar nori greitai pasveikti, įsivaizduoja, kad yra stebuklingų tablečių, kurios iškart pagydo. Deja, visos madingos tabletės tik palengvina simptomus, bet negydo“, – tikina gydytoja.
Kai kurios liaudiškos gydymosi priemonės, užuot padėjusios, gali pakenkti. Pavyzdžiui, nereikėtų į nosį kišti česnako, geriau sutrintą jį uostyti iš delno. Ar padeda paleistuve vadinamos gėlės lapų sultys, gydytoja nesiėmė spręsti. Aišku tik tiek, kad jos sukelia smarkų čiaudulį, kuris nieko bloga greičiausiai nedaro.
J. Karanauskienė įspėjo, kad peršalimo ligų negalima gydyti antibiotikais, nes jie virusų neveikia. Be reikalo geriant antibiotikus organizmas įgauna jiems atsparumą, tuomet gali nepavykti jais įveikti ir bakterijų.
Pasak gydytojos, nėra sunku atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinio. Jei čiaudi, bėga nosis, peršti gerklę – greičiausiai atakuoja virusas, tuomet ir temperatūra yra tik organizmo apsauginė reakcija. Bet jei tik skauda gerklę ir kyla aukšta temperatūra, galima numanyti, kad prasidėjo bakterinis gerklės uždegimas. Kokiais vaistais gydyti šią ligą, gali nuspręsti tik gydytojas. Antibiotikų prireikia ir tuomet, kai organizmui nesėkmingai kovojant su virusu prasideda komplikacijos – ausų, sinusų, tonzilių uždegimas.
Angina vadinamas tonzilių uždegimas dažniausiai pasireiškia vaikams. Nustatyta, kad mažyliams iki ketverių metų tonzilių uždegimą dažniausiai sukelia virusai, o ūgtelėjusiems – bakterijos. Ar tonzilių uždegimas pavojingas, priklauso nuo sukėlėjo. Pavojingiausias yra A grupės Beta hemolizinis streptokokas, išprovokuojantis reumatines sąnarių, inkstų, širdies ligas.
„Jei angina vaiką kamuoja 3–4 kartus per metus, patariu tėveliams tonziles išoperuoti. Tokios operacijos daromos vyresniems nei 6 metų vaikams, kai jau būna susiformavęs imunitetas“, – sakė gydytoja.
Ilgą laiką Jurbarke tonzilės nebuvo operuojamos, tačiau rugsėjį pradėjus dirbti gydytojai J. Karanauskienei atsirado galimybė pasiūlyti jurbarkiečiams ir šią paslaugą. J. Karanauskienė tonzilių ir adenoidų operacijas Šakiuose atlieka jau 12 metų, tad turi sukaupusi didžiulę operavimo patirtį. Operacijos atliekamos taikant visišką nejautrą, todėl nekelia streso tėvams ir nereikia bijoti mažiesiems pacientams.
„Dažnai tėvai, išvarginti vaiko ligų ir patys prašo išoperuoti ligoniukui tonziles. Ne visada to reikia, nes priežastis yra adenoidai, todėl tėvelių pirmiausia klausiu, ar vaikas dažniau sloguoja ar serga angina“, – sakė gydytoja.
Adenoidų uždegimai mažyliams prasideda pirmųjų metų pabaigoje ir tęsiasi iki brendimo. Peršalus adenoiduose aktyvuojasi bakterijos, kurioms nuslinkus kvėpavimo takais žemyn gali prasidėti ne tik tonzilių uždegimas, bet ir bronchitas, pneumonija.
„Virusai ir bakterijos mūsų organizmą pirmiausia atakuoja per adenoidus, kurie nosyje yra tarsi trečioji tonzilė. Išoperavus adenoidus nelieka bakterijų židinio ir vaikas serga daug rečiau“, – tikina J. Karanauskienė.
Adenoidų operacija nėra sunki, taikant visišką nejautrą trunka tik apie valandą. Jau tą pačią dieną vaiką galima iš ligoninės vežtis namo, o komplikacijų beveik nepasitaiko. Jei tėvai reikalauja, operaciją galima daryti ir naudojant vietinę nejautrą.
Adenoidų operacijų, pasak gydytojos otolaringologės, daroma labai daug, o štai tonzilių operuoti neskubama – lėtinė angina kaip priežastis operacijai yra tik šeštoje vietoje. Tonzilės žmogaus organizme atlieka svarbią funkciją – tai vartai infekcijoms, patenkančioms kvėpuojant sulaikyti.
Tačiau pastaruoju metu vis dažniau tonziles rekomenduojama operuotis suaugusiesiems, norintiems atsikratyti naktinio knarkimo. Jei tonzilės didelės ir labai sumažina kvėpavimo plyšį, žmogus naktimis knarkia – o tai reiškia, kad neišsimiega, nuolat jaučia nuovargį.
„Gyvenimo kokybė yra labai svarbus dalykas, todėl šių dienų otolaringologija smarkiai gilinasi į šią sritį ir randa vis naujų galimybių padėti knarkiantiems žmonėms“, – sakė gydytoja, dėl knarkimo besikreipiančius ligonius dažniausiai siunčianti konsultuotis į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigas. Tonzilių operacija, vaikams dažniausiai nesukelianti jokių komplikacijų, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lėtinių širdies bei kraujagyslių ligų, gali sukelti nemažų komplikacijų.
Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys patvirtino, kad adenoidų ir tonzilių operacijos vaikams ligoninėje bus atliekamos – jau nupirkta speciali chirurginė įranga ir instrumentai.
„Tačiau svarbiausia, kad turime aukštos kvalifikacijos gydytoją Jovitą Karanauskienę. Net keista, kad Jurbarke gyvenanti gydytoja 15 metų dirbo Šakiuose, kur yra labai vertinama ir gerbiama, dėl to vis dar tebevažinėja konsultuoti. Pastebėjau, jog nemažai pacientų apsidžiaugė sutikę šią gydytoją mūsų ligoninėje“, – sakė Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Šlekys.
Daiva BARTKIENĖ
valio, pagaliau turėsime bent vieną normalią gydytoją. Pagarba ligoninės vadovams.