Pirmadienis VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ prasidėjo blogai. Ne kartą „reanimuotas“ įstaigos automobilis „Peugeot Boxer“, turė- jęs į hemodializės procedūras atvežti klientus, iš garažo nepajudėjo – jo užvesti nepavyko jokiomis priemonėmis. Tą pačią dieną įstaigos direktorė Audronė Balčiūnienė kreipėsi į Jurbarko r. savivaldybės tarybą dėl leidimo įsigyti naują transporto priemonę.
Sena problema
Apie nuolat gendantį ir bet kada galintį subirti autobusą VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė A. Balčiūnienė Jurbarko r. savivaldybės vadovus informavo jau ne kartą. Dar 2017 m. balandį svarstant, kaip mažinti vykstančiųjų į hemodializes išlaidas ir užtikrinti paslaugos kokybę, direktorė pabrėžė prastą autobuso būklę.
Tada buvo rastas sprendimas, kaip sumažinti vežiojamų ligonių išlaidas, tačiau įstaigai paslauga ir toliau liko nuostolinga. „Tai – socialinė paslauga, reikalinga gyventojams, tačiau nešanti nuostolius įstaigai“, – sako A. Balčiū- nienė. Ji į Jurbarko r. savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių dėl gendančio autobuso kreipėsi ir vasario pradžioje.
Dializuojamus pacientus vežiojantis autobusas pagamintas 2002 m., nuvažiavęs jau 473 tūkst. km. Pasak A. Balčiūnienės, jis buvo nuolat remontuojamas, todėl centras patyrė didelių išlaidų. Atsižvelgiant į visas autobuso eksploatavimo išlaidas – remonto kaštus, kuro sąnaudas, nustatoma ir pavežėjimo paslaugos kaina. Norint prikelti nebevažiuojančią transporto priemonę reikėtų apie 2 tūkst. Eur – reikalingas variklio remontas, kė- bulo virinimas ir dažymas. Ši suma didesnė, nei vertas toks autobusas.
Nuolat gendantis autobusas buvo dar ir labai nepatogus klientams. Autobuso gale būdavo vežami klientai neįgaliųjų vežimėliuose, kuriems žiemą teko šalti. „Senas autobusas buvo prastai apšildomas. Mūsų klientai, ypač pavargę po sudėtingų procedūrų, skundėsi, kad autobuse šalta“, – sako A. Balčiūnienė. Pasak jos, su tokia transporto priemone buvo sudėtinga užtikrinti tinkamą ir ekonomiškai racionalų paslaugų teikimą Jurbarko r. gyventojams, kurias įpareigojo teikti Jurbarko r. savivaldybės taryba.
Be paslaugos nepaliko
VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ ligonius į hemodializės procedūras veža tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tomis dienomis klientai surenkami iš viso rajono ir pakaitomis vežami į ligoninę. Pirmieji ligoniai atvežami jau 7.45 val. „Klientus vežame iš keturių krypčių – Jurbarko, Eržvilko, Veliuonos ir Viešvilės. Kol vieniems atliekama procedūra, vairuotojas važiuoja į kitą rajono kraštą parvežti kitų ligonių, grįžęs veža pacientus po procedūros namo – ir taip kursuoja visą dieną“, – tikina įstaigos direktorė.
Sugedus autobusui pas klietus buvo išsiųsta kita įstaigos transporto priemonė – autobusas „Ford tranzit“. Su šiuo 2006 m. pagamintu ir 270 tūkst. km nuvažiavusiu autobusu į dienos centrą ir iš jo kasdien vežami neįgalieji, teikiamos kitos socialinės paslaugos. Šiuo autobusu išvažiavus parvežti pacientų į hemodializių procedūras, nebegalima užtikrinti kitų paslaugų teikimo. „Įstaigos darbuotojai neįgaliuosius turi vežioti savo transportu. Taip pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, darbuotojai prašomi vykdyti jiems nepriklausančius darbus“, – sako A. Balčiūnienė.
Kol politikai spręs, ar leisti įstaigai įsigyti naują transporto priemonę, socialiniai darbuotojai privalės suktis, kaip išmano. Pernai lapkritį gautą autobusiuką „Mercedes Benz Sprinter“ įstaigai siūlo išnuomoti Jurbarko r. neįgaliųjų draugija. Šiai draugijai transporto priemonė buvo perduota ir todėl, kad buvo numatyta, jog jie nuims dalį krūvio nuo VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ ir teiks pavėžėjimo į hemodializes paslaugą. Deja, prabėgus keliems mėnesiams ši paslauga dar neteikiama, nors šioje situacijoje tai būtų gera išeitis.
„Mes turime parengę projektą dėl pavėžėjimo, aptarėme tai su Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktore, tačiau mums sakė, kad reikia laukti, kol patvirtins biudžetą. Tada pateksime į kažkokią eilutę ir galėsime gauti finansavimą. Mes vežti pasirengę, tik savivaldybė turi padėti, kaip žadėjusi“, – sako neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė. Draugijai savivaldybės vadovai yra pažadėję finansuoti bent 0,5 vairuotojo etato, nes dabar jis dirba tik ketvirčiu etato.
Sprendimų laukia ir A. Balčiūnienė. Neįgaliųjų draugija turėtų perimti klientų iš Viešvilės pavėžėjimą į hemodializės procedūras. Šie žmonės dabar patiria didžiausių nepatogumų, nes po procedūros tenka ilgiau palaukti, kol bus parvežti namo. „Mūsų krūvis tikrai didelis, kenčia klientai, todėl vienos krypties nuėmimas būtų didelė paspirtis“, – sako įstaigos direktorė.
Kreipėsi į tarybą
Pirmadienį A. Balčiūnienės prašymas dėl leidimo įsigyti naują transporto priemonę apsvarstytas Socialinių reikalų komitete ir sulaukė pritarimo. Ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje turės būti priimtas galutinis sprendimas.
VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė prašo savivaldybės 50 proc. finansuoti naujo automobilio įsigijimą. Apklausus keletą tiekėjų aiškėja, kad autobusas gali kainuoti nuo 30 iki 50 tūkst. Eur. „Mes esame savivaldybės įstaiga, ir, kad užtikrintume gyventojams kokybiškas paslaugas, prašome dalinio finansavimo“, – sako A. Balčiūnienė. Ji pageidautų, kad savivaldybė pusę automobiliui reikalingos sumos sumokėtų kaip pradinį įnašą. Vėliau už lizingo būdu perkamą automobilį likusią dalį įstaiga sumokėtų pati.
„Tai – ne administracijai ir direktorei reikalingas automobilis, o teikti paslaugoms. Kiekviena transporto priemonė turi būti įdarbinama maksimaliai. Ir šis automobilis tomis dienomis, kai nereikės vežioti pacientų, bus naudojamas kitoms paslaugoms teikti“, – tikina A. Balčiūnienė.
Tarybai leidus automobilis būtų perkamas per Centrinę pirkimų organizaciją. „Taip pirkdami mes galime nurodyti tik bendruosius techninius reikalavimus, ne automobilio markę. Kaina ir koks tai bus automobilis, priklausys tik nuo pasiūlymų“, – sako įstaigos vadovė.
Įstaiga planuoja pirkti lengvąjį automobilį, pritaikytą vežti neįgaliesiems. „Automobilis būtų be lifto, nes jis labai kelia transporto priemonės kainą, automobilis tampa sunkesnis, didėja kuro sąnaudos. Įkelti vežimėliui naudojame kitokią įrangą. Be to, tokį automobilį vairuoti gali ir kiti socialiniai darbuotojai, todėl bus lengviau jį panaudoti kitoms paslaugoms teikti“, – sako A. Balčiūnienė.
Tarybai pritarus naujo automobilio pirkimui, o kitaip, rodos, būti tikrai negalėtų, bus pradėtos pirkimo procedūros, kurios užtruks mažiausiai mėnesį. Tą mėnesį socialiniams darbuotojams ir jų klientams teks apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti būti supratingiems, jei ne viską pavyks atlikti laiku.
Keista, kai vienos savivaldybės įmonės transporto priemonės praradimas sukelia tiek problemų. O juk to buvo galima išvengti labiau įsiklausius į įstaigos vadovės keliamas problemas, racionaliau paskirsčius pinigus ir jau anksčiau nupirkus naują automobilį, greičiau privertus dirbti biurokratinį aparatą ir suteikus teisę į hemodializės procedūras pacientus vežti kitai organizacijai.
Galų gale tikrai buvo galima rasti būdų neatsisakyti dar rudenį Neįgaliųjų reikalų departamento siūlyto naujo autobuso, tačiau tada administracijos direktorė Vida Rekešienė tikino, kad socialinių paslaugų teikimas gyventojams – užtikrinamas, o dėl siūlomų automobilių reikia jausti saiką ir ribas.
Jūratė Stanaitienė
