Ekonomikos specialistai teigia, kad sunkmetis – ne tas laikas, kai reikia slėptis krūmuose. Vadovaudamosi šia taisykle pavasarį Jurbarko verslo informacijos centro darbuotojos nusprendė rizikuoti – nepaisydamos valdžios spaudimo taupyti, surengė tradicinę miesto šventę „Verslo dienos 2009″. Rajono biudžetui šventė nekainavo nė vieno lito, užtat verslininkai gavo neįkainojamos informacijos apie ekonomikos valdymą sunkmečiu, o miestiečiai – gerą progą smagiai praleisti laiką.
Paskutinį balandžio penktadienį Jurbarko verslo informacijos centre į tradicinę konferenciją susirinkę verslininkai, finansų specialistai ir ekonomika besidomintys jurbarkiečiai buvo maloniai nustebinti, nes pranešimų skaityti atvyko geriausi ekonomikos žinovai. Nustebęs atrodė ir rajono meras Ričardas Juška, klausęsis ekonomistų pranešimų kartu su Seimo nariu Bronium Pauža. „Nesitikėjau, kad konferencijoje sulauksime tiek daug kompetentingų svečių. Pasirodo, ne viskas matuojama pinigais”, – pripažino meras.
Pradėdama konferenciją „Efektyvus pokyčių valdymas”, šventės šeimininkė – Verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė prašė į Jurbarką atvykusių pranešėjų kuo rečiau sakyti žodį „krizė”, nes jis baugina žmones ir verčia gūžtis verslininkus. Deja, daugelyje pranešimų šio žodžio išvengti nepavyko – juk konferencijoje kalbama buvo apie sunkmetį, išgąsdinusį ne tik Lietuvą, bet ir galingąją JAV bei daugelį Europos Sąjungos šalių. Tačiau SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė įsitikinusi, kad nuogąstauti nėra dėl ko – Lietuva matė ir kur kas blogesnių laikų, bet šalies ekonomika sugebėjo atsigauti.
„Krizė – geras dalykas, nes sunaikina viską, kas iki šiol buvo daroma ne taip. Tai persitvarkymo ir perėjimo į kitą ekonominį laikotarpį metas, nes per krizę galima rasti daugiau galimybių nei perpildytoje augančioje rinkoje”, – tikino jurbarkiečius makroekonomikos specialistė.
Pasak V. Tauraitės, Lietuvos ekonomikai sunkiausi bus šie metai. Daugelis finansų analitikų tikisi, kad JAV ir ES rinkos pradės atsigauti jau šių metų pabaigoje – tada ir Lietuva galės daugiau gaminti ir daugiau eksportuoti, todėl verslas pradės atsigauti. Analitikė prognozuoja, kad ateinančiais metais tokio didelio ekonomikos blogėjimo greičiausiai nebejausime.
Tokias prognozes SEB banko vyriausioji analitikė daro remdamasi pasaulio ekonomikos tendencijomis. Konferencijoje ji teigė, kad iki vasario mėnesio iš pasaulio į Lietuvą ateidavo tik blogos žinios, o pirmoji gera žinia atėjo kovo mėnesį – pradėjo atsigauti JAV būsto rinka, nuo kurios ir prasidėjo krizė. Kitas džiugus ženklas – atsigauna akcijų rinka. Nuo kovo 22 d. visame pasaulyje akcijos brangsta per mėnesį maždaug po 3 proc., o Lietuvoje – 6 proc. Labai svarbu, pasak analitikės, kad ir žmonės jau pradeda atsigauti iš pradinio šoko.
V. Tauraitė mano, kad Lietuvai reikėtų kuo greičiau atidaryti Tarptautinio valiutos fondo kredito liniją. Ją jau turi 14 valstybių, nors ir ne visos naudoja. „Tai būtų labai naudinga. Pirmiausia dėl to, kad pigu: Latvija pasiskolino už 3,5 proc. Paskola nekeltų jokios grėsmės Lietuvai, dargi atvirkščiai – pagerėtų mūsų šalies įvaizdis, padidėtų vertybinių popierių patrauklumas”, – įsitikinusi SEB banko vyriausioji analitikė.
JAV valdžia, laukusi antrosios didžiosios depresijos, varginusios šalį prieš 80 metų, krizei pažaboti griebėsi labai aktyvios iždo politikos – verslui skatinti skyrė 700 mlrd. dolerių, dėl to tikimasi, kad ekonomikos nuosmukis bent jau šioje šalyje ilgai neužsitęs. Didžiosios depresijos laikais JAV bankai labai spaudė verslą ir kėlė paskolų palūkanas, dabar – atvirkščiai: jie tapo dar aktyvesni ir plačiau nei kada nors anksčiau atveria refinansavimo langą, drąsiai mažina palūkanas net iki nulio. Skolinimosi sąlygas lengvina ir Europos centrinis bakas, sumažinęs palūkanas iki 1 proc. Lietuvoje, atrodo, valdžia elgiasi visiškai priešingai. Valstybė taiko verslui investicijų bado režimą, dėl to nuo investicijų susilaiko ir įmonės.
Pasak V. Tauraitės, 2003-2007 metais Lietuvos ekonomika klestėjo naudodama vidaus išteklius: kilo nekilnojamojo turto kainos, dėl to brango statybos, didėjo namų ūkio vartojimas. Nukritus kainoms ekonomikos kilimas sustojo. Jei nebūtų ištikusi pasaulinė ekonominė krizė, dėl natūralaus ekonomikos ciklų pokyčių šalis būtų nukentėjusi mažiau.
Pratęsdamas V. Tauraitės mintį, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas konferencijoje sakė, kad nesitardama su verslu dabartinė šalies valdžia nesupranta, jog pajamos į biudžetą gaunamos iš ekonomikos, o ne iš ministerijose sėdinčių klerkų.
„Valdžia verslui iškrėtė piktą pokštą – per labai trumpą laiką pakeitė 106 mokesčių įstatymus ir per patį sunkmetį labai padidino mokestinę naštą”, – konstatavo V. Žukauskas.
Dukart per metus apklausdami sėkmingai veikiančias įmones, Laisvosios rinkos instituto ekspertai aiškinasi, ką mano verslininkai. Šiemet jie prognozuoja, kad valstybė surinks maždaug 87 proc. nacionalinio biudžeto ir apie 84 proc. „Sodros” biudžeto. Dėl ekonominės veiklos susitraukimo 66 proc. verslininkų kaltina krizę, 26 – valdžios sprendimus. Tačiau kad ir ką valdžia bedarytų, verslas prisitaikys, įsitikinęs ekspertas. Apklausa rodo, kad į šešėlį šiemet pasitrauks kone ketvirtadalis Lietuvos ekonomikos – tokio didelio šuolio per visą apklausų istoriją verslininkai dar nėra prognozavę.
„Jau dabar matome, kad žmonių noras užsiimti verslu sumenko – per sausio ir vasario mėnesius Lietuvoje verslo liudijimų išpirkta trečdaliu mažiau nei pernai. Manoma, kad didžioji dalis smulkiųjų verslininkų pasitraukė į šešėlį. Valdžia pateko į uždarą ratą: kuo daugiau kelia mokesčius, tuo mažiau pajamų surenka į biudžetą. Kokia ateitis laukia valstybės? Verslas gali pasitraukti į šešėlį, valstybė – niekada to padaryti negalės”, – sakė V. Žukauskas.
Ekonomistas kritikavo Ūkio ministerijos siekį palengvinti verslui sąlygas skolintis, nes ekonominę krizę sukėlė ne pinigų stygius. „Neperspektyvaus verslo pinigais neišjudinsi. Vienintelė išeitis – reikia gerinti verslo aplinką, padėti jam sukurti pridėtinę vertę, atsisakyti daugelio neperspektyvių valstybės reguliavimo sričių”, – įsitikinęs Laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Tačiau Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys su ekspertu apie pinigus nediskutavo – lyg žirnius konferencijos dalyviams pabėrė savo pranešimą apie verslo kreditavimu pagrįstą šalies ekonomikos gelbėjimo planą. Pasak ministerijos sekretoriaus, vienintelė atsigavimo sąlyga yra eksporto didinimas, todėl dabar svarbiausia protingai ir kuo greičiau panaudoti Europos struktūrinių fondų skirtus 40 mlrd. Lt. G. Rainys apgailestavo, kad verslininkai neskuba naudoti verslui gaivinti skirtų milijonų, tačiau dėl kokių priežasčių įmonės atsisako paramos – nesigilino. Konferencijoje dalyvavusius jurbarkiečius greičiau išgąsdino nei pradžiugino žinia, kad Vyriausybei siūloma net keliasdešimt Darbo kodekso pakeitimų, palengvinsiančių darbo rinkos reguliavimą. Nors šiems pasiūlymams nepritaria profesinės sąjungos ir prie Vyriausybės veikianti Trišalė komisija, G. Rainys tikino, kad sunkmečiu būtina suteikti darbdaviams daugiau laisvės santykiuose su darbuotojais.
Po tokio nieko gero nežadančio Ūkio ministerijos atstovo pranešimo konferencijos dalyvių nuotaiką praskaidrinti bandė Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Artūras Jakubavičius, pareiškęs, kad nėra blogų įstatymų, tik mes esame ne toje pusėje, kam jie geri. Į viską, net ir į verslą, reikia žiūrėti neformaliai ir iš filosofinių pozicijų.
„Neseniai vienas verslininkas sakė: „Kad ir ką valdžia bedarytų, verslas klestės, nes verslininkai ras būdų prisitaikyti prie pokyčių.” Blogiausia, kad valdžia sąlygas verslui keičia labai dažnai – net kelis kartus per metus, dėl to pritrūksta laiko prisitaikyti”, – tikino A. Jakubavičius.
Pasak Lietuvos inovacijų centro atstovo, vienintelė galimybė išlikti ir išplėsti verslą yra inovacijos – naujų žinių pritaikymas naudai gauti. Žinių ekonomika, kurią daugelis verslininkų vadina keiksmažodžiu, yra ne kas kita, kaip „verslo darymas galva”. Tiems, kurie turi pakankamai žinių ir naujų idėjų, krizė ne visada kenkia, nes iš jos galima gauti nemažos naudos.
Daugelis A. Jakubavičiaus minčių konferencijos dalyviams atrodė mažų mažiausiai ereziškos. Teigdamas, kad rizika yra natūralus dalykas, pranešėjas sakė, jog nereikia ieškoti blogosios pusės: nuolat judantiems į priekį, o ne plaukiantiems pasroviui nėra didelio skirtumo, kas trukdo – valdžia ar konkurentai, nes kliūtis vis vien reikia įveikti.
„Daugelis klausia, ką reikia daryti per krizę. Visiems aišku, kad statyti naujų gamyklų neapsimoka. Reikia prisiminti, ką anksčiau darydavo žmonės sunkmečiu. Sėdėdavo namuose, skaitydavo knygas ir mylėdavosi – negražiai sakant, „darydavo vaikus”. Ir dabar turime daryti tą patį: ieškoti žinių, investuoti į ateitį, sėti grūdą, kuris sudygs tuomet, kai krizė baigsis”, – įsitikinęs A. Jakubavičius.
Pranešėjas siūlė verslininkams ne dejuoti, kad valdžia nieko nedaro, o ieškoti įstatymų, kurie jiems būtų palankūs. Pasak Inovacijų centro atstovo, daugelis verslininkų net nemėgina pasinaudoti ES siūloma parama, nes netiki savo galimybėmis. „Ekonomikos ciklai keičiasi natūraliai: jei yra vasara, bus ir žiema. Reikia jai ruoštis”, – elementarias ekonomikos žinias verslininkams dėstė A. Jakubavičius.
Nieko paguodžiančio mūsų rajono verslininkams negalėjo pasakyti ir Mykolo Riomerio universiteto profesorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimvydas Jasinavičius. Iš karto įspėjęs, kad žodžio „krizė” išvengti savo pranešime negalės, profesorius teigė, kad reikia baimintis ne šio termino, o savo reakcijos į jį.
Ilgus metus gyvendami skolon, dėl krizės, pasak profesoriaus, esame kalti mes visi, nes pasiskolintas lėšas naudojome ne tam, kad jos atneštų finansinę sėkmę. „Jei tu uždirbtus pinigus panaudoji kaip finansinę sėklą, pavyzdžiui, investuoji – viskas gerai. Jei tu juos tik pravalgai, anksčiau ar vėliau prieisi prie krizės”, – aiškino profesorius. Pasak R. Jasinavičiaus, papildomas skolinimasis ir pinigų siūlymas verslui yra tik bandymas nukelti krizę į ateitį ir sukelti naują ekonomikos nuosmukį.
Profesorius jurbarkiečiams sakė, kad krizę, kaip ir žiemą, išgyvena du verslininkų tipai – tie, kurie sukaupia atsargų, arba tie, kurie moka susirasti maisto. Viskas priklauso nuo lyderio veiksmų. Nepanikuoti, neišsisukinėti nuo situacijos ar problemos sprendimo, įkvėpti visus kovoti, įvykdyti visus veiksmus iki galo, pasitelkti visus papildomus išteklius, išspausti rezultatą ir neprarasti to, ką turi – tik taip elgiantis galima įveikti krizę. Tačiau kai kurie įmonių vadovai elgiasi taip, kaip žentas, norėdamas sustabdyti uošvės kraujavimą suveržęs jai kaklo arteriją. „Jeigu neturime sukaupę atsargų, privalome sustabdyti nukraujavimą – atsisakyti per didelių atsargų ir dalykų, kurie nesukuria pridėtinės vertės”, – sakė R. Jasinavičius.
Tačiau svarbiausia, pasak profesoriaus, kad krizės metu vyktų pokyčiai – jei jų nebus, verslas sąstingio neįveiks. R. Jasinavičius priminė, kad verslo sėkmę nulemia trys esminiai dalykai: darbo įrankiai, darbuotojai ir intelektinis kapitalas. Krizė priverčia verslininkus panaudoti visą sukauptą intelektinį kapitalą ir ryžtis daryti tai, kas nebuvo daroma iki krizės, nes tai, ką darei vakar, rytoj neatneš jokios naudos.
Kiek pranešėjų mintys duos naudos Jurbarko verslininkams, priklausys nuo jų pačių. Ryžtis pokyčiams gali tik stiprūs, nuolat į naujoves besižvalgantys, mokytis ir tobulėti laiko randantys verslininkai. Tarp konferencijos dalyvių jų, atrodo, buvo mažuma. Gal bent pasklidusios žinios padės įmonių vadovams iš šono žvilgtelėti į savo įmonių veiklą, paanalizuoti, dėl kokių priežasčių vienaip ar kitaip jas palietė krizė, pasvarstyti, kokių reikėtų permainų, kad verslas atsigautų.
Kas nerizikuoja, negeria šampano – šią taisyklę patvirtino ir Jurbarko verslo informacijos centro sprendimas šiemet pakeisti šventės vietą. Ir mugės dalyviai, ir gausybė į šventę susirinkusių jurbarkiečių džiaugėsi, kad Kauno gatvėje, kur nuo seno šurmuliuodavo prekybininkai, jiems daug jaukiau ir smagiau. Geriau čia jautėsi ir koncertuoti iš viso rajono susirinkę saviveiklininkai. Gal tik įmonėms buvo šiek tiek ankšta – jos tarsi ištirpo tarp mugėje prekiaujančių amatininkų. Bet tai irgi gera pamoka ateičiai, nes tie, kam rūpi pristatyti ir parduoti savo produkciją, privalės išmokti ir ją patraukliai reklamuoti. Išmonė – vienas iš sėkmės garantų ir, greičiausiai, ne paskutinis.
Daiva BARTKIENĖ
