Praėjusią savaitę Jurbarke lankėsi Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė atvyko skaityti paskaitą Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojams, bet prieš tai savivaldybėje susitiko su rajono vadovais.
Kasdien rinkimai
Savo kabinete su gėlių puokšte sutikdamas viešnią rajono meras Skirmantas Mockevičius džiaugėsi daug patirties socialinėje srityje turinčios politikės vizitu, galimybe išgirsti kompetentingą nuomonę ir vertingų patarimų. Susitikime su europarlamentare dalyvavo ir savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva, taip pat Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža.
„Ši savaitė Europos Parlamento nariams yra vadinamoji žalioji, kuomet nevyksta posėdžiai, o mes dirbame ten, kur mus išrinko. Seniai derinome susitikimą su Jurbarko Trečiojo amžiaus universitetu, nuo pernai rudens“, – sakė europarlamentarė.
Jau antrą kadenciją dirbanti Europos Parlamente, esanti Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vicepirmininkė, Piliečių teisių, vidaus reikalų ir teisingumo komiteto narė teigė dirbanti taip, kaip dirbo būdama socialinės apsaugos ministre. „Kai tik galiu, parvažiuoju į Lietuvą ir susitinku su žmonėmis. Kiekvienam politikui svarbus bendravimas su žmonėmis, ir ne tik prieš rinkimus. Jeigu esi politikas, rinkimai yra kiekvieną dieną“, – pareiškė V. Blinkevičiūtė.
Klausėsi ir klausinėjo
Padėtį Lietuvoje europarlamentarė sakė vertinanti pagal tai, kaip jaučiasi žmogus: ar saugiai, ar nuolatinėse revoliucijose. „Nuo revoliucijų žmonės jau pavargę. Ir dar – nevartokime žodžio reforma, jį išgirdęs žmogus susinervina, nes nuo kiekvienos reformos jis nukenčia“, – patarė politikė.
Kalbai pasisukus apie socialinę paramą, V. Blinkevičiūtė sveikino, kad pašalpoms skirtas lėšas dabar administruoja savivaldybės. „Girdėjau, kad daug sutaupyta – apie 20 mln. Eur per visą Lietuvą. O kam jos naudojamos? – klausė viešnia ir priminė panašią situaciją prieš 15-16 metų. – Kai dar dirbau ministre, savivaldybės sutaupė, kaip dabar atsimenu, 156 mln. litų – tai buvo milžiniški pinigai! Pasidomėjau, kur tos lėšos buvo panaudotos. Ir, didžiam liūdesiui, turiu pranešti, kad jos nepasiekė tų žmonių, kuriems labiausiai reikia. Kažkas iš administracijos darbuotojų nusipirko automobilį, kažkas susiremontavo patalpas. Ir tada sakėme ir priėmėme įstatymo pakeitimą, kad taip neturi būti, lėšos turi būti skirtos socialinei sričiai.“
Tačiau V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad „reikia ieškoti balanso, nes mes jau pasiekėm to, kad žmogus nebenori dirbti, nes gauna pašalpas“. Viena nenoro dirbti priežasčių – maži atlyginimai, o kai skurdo lygis aukštas, ypač vaikų – apie 30 proc. vaikų skursta, į pašalpų skyrimą reikia žiūrėti individualiai. Remdami šeimas, pasak politikės, turime būti solidarūs, nes šeimai visada reikia daugiau negu viengungiui.
Europarlamentarė klausė apie socialinę paramą Jurbarko rajono savivaldybėje. Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Zabalujeva sakė, kad pašalpų skaičius sumažėjo, bet „mes drastiškai netaupome, vadovaujamasi EK nurodymais naudoti lėšas tikslingai, o iš sutaupytų lėšų nereikėtų pamiršti ir socialinių darbuotojų.“
Apie socialinius darbuotojus pakalbėti V. Blinkevičiūtė irgi, sakė, buvo užsirašiusi. „Turim jų nepakankamai. Vienam dirbti su keturiolika šeimų – neįmanoma. Ar galima dirbti kokybiškai?“ – klausė viešnia. Jai antrino Socialinės paramos skyriaus vedėja: dėl vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, socialiniams darbuotojams kyla reikalavimai, bet norimo rezultato – nėra… „Per maži atlyginimai?“, – užbaigė europarlamentarė vedėjos pastebėjimus ir klausė, ar, padidinus atlyginimus, Jurbarko rajone, kaip kai kuriose kitose savivaldybėse, socialiniams darbuotojams „nenuėmė priedų“. A. Zabalujeva atsakė, kad ne.
Socialinės paramos skyriaus vedėjai rūpėjo išsiaiškinti socialinės globos reformos klausimus. „Nežinome, nei kiek lėšų bus skirta, nei kaip tvarkytis. Pereinama nuo institucinės globos į bendruomeninę. Bet bendruomenės nėra pasiruošusios ir nepajėgios dirbti, pavyzdžiui, su globos reikalingais neįgaliais žmonėmis. Į ką kreiptis, kas galėtų paaiškinti?“ – klausė A. Zabalujeva.
Meras S. Mockevičius sakė, kad iš deklaruojamų pertvarkai skirti didžiulių lėšų savivaldybė dar negavo nė cento. „O savo lėšų jau turėjome įdėti nemažai, kai buvo nuomojami butai vaikų globos namams. Sąlygos vaikams pagerėjo, nes buvo išnuomotas namas Smalininkuose ir butas Jurbarke – ten gyvena 8 ir 4 vaikai. Bet butų išlaikymo kaina padidėja savivaldybės nenaudai“, – sakė meras.
O viešnia, su jumoru priminusi, kad jau nebėra socialinės apsaugos ministrė, pažadėjo raštu išdėstyti ministerijai jurbarkiečių klausimus ir priekaištus. „Socialinės globos nėra procesas, kurį galima padaryti greitai. Matyt, kad ir ministerija nėra dar tam pasiruošusi, nes negali atsakyti į visus jūsų klausimus“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Vis dėlto susitikimas savivaldybėje baigėsi optimistine gaida. Europarlamentarė pareiškė matanti Lietuvoje pragiedrulių ir klausė mero, kas gero Jurbarke. S. Mockevičius pasidžiaugė gražia aplinka, gerais žmonėmis ir sakė manęs, kad tai gali pritraukti kol kas trūkstamų investuotojų.
Apie Europos Parlamentą – iš pirmų lūpų
Susitikimą Trečiojo amžiaus universitete EP narė V. Blinkevičiūtė pradėjo įteikdama padėką rektorei Dianai Straukienei, o pabaigė pažadu pakviesti keletą klausytojų ekskursijon į Briuselį.
Tai, ką viešnia papasakojo apie Europos Parlamentą, galima perskaityti internete, bet gyvas bendravimas nepakeis virtualaus, juolab žmonėms, kurie tokį vertina, neabejotinai ir dėl jo renkasi studijas TAU.
EP dirba 28 valstybių atstovai, o Lietuva yra paskutinė pagal moterų skaičių – tarp 11 mūsų šalies europarlamentarų V. Blinkevičiūtė yra vienintelė. Ji priklauso vienai didžiausių – socialdemokratų frakcijai, kurioje yra 191 narys iš visų ES valstybių narių.
EP būstinėje Briuselyje vartojamos 24 kalbos. „Meluočiau, jei sakyčiau, kad nereikia mokėti bent vienos iš užsienio kalbų – anglų arba prancūzų. Bet posėdžiuose visada pasisakau lietuviškai – juk mane išrinko Lietuvos žmonės“, – sakė V. Blinkevičiūtė, laisvai kalbanti anglų kalba.
Antrą kadenciją dirbanti EP socialdemokratė teigė dar kartą įsitikinusi, kad politika yra kompromisų menas, išmokusi politinės kultūros ir pakantumo kitokiai nuomonei. „Jokie įžeidinėjimai negalimi, jokie cirkai netoleruojami, jokių balsavimų už kitą. Bet šios kadencijos Europos Parlamente tai jau atsitiko“, – pasakojo viešnia ir sakė, kad daug sumaišties į EP darbą įnešė euroskeptikai ir nacionalistiškai nusiteikę nariai.
TAU klausytojams V. Blinkevičiūtė pasakojo ir apie EP sprendimus, svarbius kiekvienam lietuviui. Įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas ir didesnės ES biudžeto lėšos, ateisiančios į Lietuvą, padės mažinti nedarbą, daugiau lėšų skirta jaunimo užimtumui ir skurdo mažinimui.
Tačiau politikė pabrėžė ir tai, kad „per daug toleruojame nelegalų darbą – tam reikia pasakyti „ne“, nepriklausomai nuo partijų ir politinių pažiūrų.“ Apie atlyginimus sakė, kad jie per maži: „20 proc. gauna minimumą. Minimali alga mokama už nekvalifikuotą darbą – pas mus nėra tiek daug nekvalifikuotų.“
Lietuvos atstovė buvo viena iš iniciatorių sukurti Vaikų garantijų įstatymą ir dabar europarlamentarai dirba ties šiuo projektu. „Šeši milijonai vaikų Europoje skursta. Turime užtikrinti vaikams būstą, maistą, sveikatos priežiūrą ir galimybę mokytis. Europa sensta, ir jeigu neinvestuosime į vaikus, gali baigtis blogai“, – sakė jurbarkiečiams V. Blinkevičiūtė.
Kalbėta ir apie šio laiko aktualiją – pabėgėlius. „Tiems, kam reikia, privalome padėti, nes nežinome, ar mums nereikės pagalbos“, – savo žmogiškąją poziciją dėstė politikė, tačiau sakė, kad dėl migrantų iškilo grėsmė visai ES, valstybės narės neapsaugo savo sienų ir kai vėl bus įvestos patikros, „sudiev laisvam judėjimui – vienai svarbiausių žmogaus laisvių“.
Ir jau, žinoma, neapeita pensijų tema. Juolab kad ir senjorams norėjosi išgiežti apmaudą dėl sumažintų ir negrąžintų pinigų.
Pagal pensijų dydį Lietuva ES yra trečia nuo galo – mažesnes gauna tik rumunai ir bulgarai. Europarlamentarė minėjo mūsų valstybės klaidas – ir mažinant pensijas, ir skolinantis iš komercinių bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo.
Tačiau šiemet senatvės pensijos padidintos vidutiniškai 8 eurais. Seimo narys B. Pauža pastebėjo, kad nuo to laiko, kai socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbo V. Blinkevičiūtė, pensijos nebuvo didintos. Viešnia ta proga prisiminė graudoką situaciją, kad pridėjus prie pensijos 4 litus sulaukė didelės kritikos – kodėl tik keturis?
Pasak europarlamentarės, istorija kartojasi – bazinė pensija šiemet padidinta vėl keturiais, tik dabar eurais, ir vėl – nepasitenkinimo lavina.
Abu susitikimai Jurbarke buvo ne tik informatyvūs, bet ir nuotaikingi. Kiekvienas politikas turi turėti ir jumoro jausmą – sakė viešnia, pati jo tikrai nestokojanti.
Danutė Karopčikienė
