Švaraus vandens miestiečiams teks palaukti (11)

Šią savaitę rajono taryba svarstė savivaldybės valdomos UAB „Jurbarko vandenys“ 2013 m. veiklos ataskaitą. Nors didžiojoje dalyje rajono vandenviečių geriamojo vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų, politikai įmonės vadovo ilgai neklausinėjo. Klausk neklausęs – ir taip aišku, kad 4 mln. Lt metinę apyvartą vykdanti įmonė investicijoms į vandens gerinimą pinigų neturi, o skolų smaugiama savivaldybė laukia 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos.

Vanduo žmonėms svarbiausias

Prieš tris savaites išspausdinę publikaciją apie miesto vandentiekio tinklais tiekiamą geriamąjį vandenį, kuriame geležies junginių norma viršijama kone 50 kartų, sulaukėme daugybės jurbarkiečių atsiliepimų. Žmonės piktinosi, kad ir jų butuose bėga toks pat vanduo, o norint jį nuleisti neužtenka kelių valandų. Naujamiestyje gyvenanti medikė piktinosi, kad dėl to nuolat genda buitinė technika, nepataisomai sugadinami skalbyklėje plaunami balti chalatai.

Skaitytojai prisiminė, kad prieš 2011 m. savivaldybių rinkimus Liberalų ir centro sąjunga, kuriai priklausė ir rajono meras Ričardas Juška, žadėjo pagerinti geriamojo vandens kokybę.

Pasak pašnekovų, jei savivaldybė, kaip sako rajono meras R. Juška, tikrai įgyvendina projektų už kelias dešimtis milijonų, ir tuos pinigus naudoja takeliams paupiais tiesti, tai politikams turėtų būti gėda kalbėti, kad nėra pinigų vandens gerinimo įrenginiams statyti. „Dirbantiems nėra laiko vaikščioti tais takeliais, o vandenį gerti turime visi. Kiek galime jį pirkti iš parduotuvės?“ – piktinosi skaitytoja, įsitikinusi, jog būtent vandens kokybė savivaldybei turėtų tapti pačiu svarbiausiu projektu, nes įtakoja ne tik gyvenimo kokybę, bet ir kiekvieno mūsų sveikatą.

Trasų išvalyti neįmanoma

Nors savivaldybei pateiktoje UAB „Jurbarko vandenys“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad mieste nei bakteriologinės, nei cheminės vandens taršos pernai nebuvo užfiksuota, šią savaitę savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose dalyvavęs UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius klausimų apie vandens kokybę neišvengė.

Politikai domėjosi, kodėl kalbama, kad geriamajame vandenyje rasta augalinių liekanų, kokią įtaką vandeniui daro užpelkėjęs karjeras ir užteršti Mituvos upės vandenys, kiek vandentiekio trasų mieste jau yra renovuota ir kaip būtų galima išvalyti trasose susikaupusias nuosėdas bei nešvarumus.

„Neturiu ką pridurti. Visose trasose dumblo yra – tuo įsitikinome renovuodami Dariaus ir Girėno gavės vandentiekio trasą. Iš senojo vamzdžio išslinko 4 metrų ilgio dumblo dešra, o srutos bėgo visą valandą. Tai situacija, kuriai nepadės vandens gerinimo įrenginiai. Net ir idealiai geras vanduo praras kokybę tekėdamas užterštomis trasomis“, – patvirtino R. Vaitelavičius.

Įmonės vadovas tikino, kad vandens tiekėjai bejėgiai pakeisti padėtį. Plaunant trasas vandens vartojimo sustabdyti neįmanoma, dėl to pusė nešvarumų nubėga į kitas linijas ir tarsi medžių šakomis pasklinda vartotojams. Nešvarumus paskleidžia kiekvienas gedimas ar hidranto atsukimas. „Jei žmonės skundžiasi, vandenį nuskaidriname nuleisdami jį 3–4 valandas. Taip didiname savo nuostolius“, – pripažino direktorius.

Laukia ES paramos

R. Vaitelavičius ir metiniame pranešime, ir politikams pateiktame jo trumpajame variante pažymėjo, kad įmonė laukia savivaldybės sprendimų dėl miesto vandenvietės geriamojo vandens kokybės gerinimo. Pernai buvo atlikta geriamojo vandens kokybės studija, nustatyta, kad vandens skonį ir kvapą keičia didėjanti mangano koncentracija požeminiame vandenyje. Mokslininkai pasiūlė diegti biologinę mangano šalinimo technologiją, kurios įrenginiai kainuotų daugiau kaip 4 mln. Lt. „Laukiame akcininkų apsisprendimo šiuo klausimu“, – rašoma savivaldybės tarybai pateiktoje R. Vaitelavičius ataskaitoje.

Kalbėdamasis su Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto nariais antradienį R. Vaitelavičius užsiminė, kad labai norėdama savivaldybė jau galėjo išvalyti karjerą, tačiau priminė, jog mokslininkai neguldo galvos, kad karjero užpelkėjimas daro įtaką geriamojo vandens kokybei. „Studijoje yra vienas sakinys, kad priežastis gali būti vietiniai vandenvietės dariniai“, – sakė UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius.

R. Vaitelavičius geriau už bet kurį politiką žino, kad už geriamojo vandens kokybę tiesiogiai atsakinga savivaldybė, todėl sprendimai priklauso nuo įmonės akcijas valdančių tarybos narių.

Paklaustas, kodėl gyventojams tiekiamas nekokybiškas nei maistui, nei buičiai netinkamas rudas vanduo, Jurbarko rajono meras ramių ramiausiai paaiškino: „Gedimų buvo, yra ir bus.“

Pasak R. Juškos, vandens kokybės prastėjimo priežastys nustatytos, ką daryti, savivaldybė jau žino, maždaug aišku, ir kiek kainuos projektas. Tereikia sulaukti Europos Sąjungos finansavimo.

„Tikriausiai visi supranta, kad savivaldybė tokių pinigų taip pat neturi. Netiesa, kad nieko nedarome. Projektas parengtas, netgi nelaukiame, kol gausime finansavimo aprašus – jau dabar UAB „Jurbarko vandenys“ ruošiasi skelbti viešuosius pirkimus vandens gerinimo įrenginių projektavimui ir statybai. Jei viskas pasiseks, kitas į paramą pretenduojančias savivaldybes būsime aplenkę vienais ar net pusantrų metų“, – tvirtino R. Juška.

Tektų atsisakyti sužiedijimo

Mero nuomone, vandens gerinimo įrenginiai Jurbarke galėtų atsirasti jau 2016 metais.

Tačiau ir jie vandens kokybės nepakeistų – tektų galvoti apie trasų renovaciją arba išvalymą.

Mero nuomone, galbūt net reikėtų atsisakyti trasų sužiedijimo, kad vanduo netekėtų visomis kryptimis ir nesukeltų nuosėdų. „Tokiu atveju atsitikus avarijai dalis miesto neturėtų vandens. Mažėjant gyventojų ir vandens vartojimui turėtume apsispręsti, kas svarbiau – noras gerti švarų vandenį ar trumpalaikiai nepatogumai kurį laiką verčiantis be centralizuotai tiekiamo vandens, kaip būdavo anksčiau“, – svarstė R. Juška.

Kol dėl trasų renovacijos ir vandens tiekimo sistemos pertvarkymo neapsispręsta, mero įsitikinimu, gyventojams teks pakentėti. „Turime taikytis prie susidariusios padėties. Apie vandentiekio tinklais atitekantį užterštą vandenį žmonės turi pranešti įmonės avarinei tarnybai – atvykę specialistai išplaus vamzdyną. Neturiu nė vieno skundo, kuriame būtų teigiama, kad įmonė nesureagavo į signalą, todėl negaliu sakyti, kad padėtis nekontroliuojama“, – aiškino meras.

Dėl karjero – abejonės

Į UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus R. Vaitelavičiaus pastabą, kad norėdama savivaldybė jau galėjo išvalyti uždumblėjusį karjerą, posėdyje dalyvavęs meras nesureagavo, tačiau paklaustas paaiškino, kad direktorius greičiausiai pasakė neįsigilinęs. Struktūriniai fondai neteikė paramos dirbtiniams vandens telkiniams išvalyti, tačiau baigiantis finansavimo laikotarpiui taisyklės buvo pakeistos ir kai kurios savivaldybės gavo tam lėšų. Deja, Tauragės regiono plėtros taryba visas paramos lėšas jau buvo išskirsčiusi.

Tačiau net jei lėšų ir būtų užtekę, R. Juška abejoja, ar karjero valymas taptų prioritetiniu projektu.

„Vandens kokybės studiją rengę mokslininkai nepasakė, kad kokybė blogėja dėl karjero uždumblėjimo, tai tik mūsų pačių nuojauta, kurią patvirtina sausomis vasaromis nuslūgus Mituvos upei pasikeitęs vandens kvapas ir skonis. Ar karjero išvalymas padėtų, turėtų dar kartą svarstyti mokslininkai, tik kažin, ar šalyje yra specialistų, galinčių tai pasakyti. Atvirkščiai, kai kurie didelę patirtį turintys mokslininkai pataria nekišti nagų, nes sujudinus dumblą galima užteršti požeminius vandenis ir padėtis dar pablogėtų“, – sakė meras.

R. Juška tikina dar negirdėjęs nė vieno gero atsiliepimo iš savivaldybių, kuriose buvo tokie tvenkiniai valomi. Visi kaip vienas tikina, kad naikintos žolės dar greičiau ir vešliau atauga.

Meras sutinka, kad jei neatsiras naujų dumblo valymo technologijų ir mokslininkai nesukurs alternatyvių metodų, karjerą galime prarasti.

„Sutinku, kad pelkė prie pat miesto negražu, bet dėti didelius pinigus žinant, kad nendrynai vėl gali ataugti, ekonomiškai netikslinga“, – įsitikinęs rajono vadovas.

Tačiau, pasak R. Juškos, jei atsirastų tam lėšų, valyti ar nevalyti karjerą turėtų apsispręsti savivaldybės taryba.

Daiva BARTKIENĖ