Įdomiausios atostogų dienos – su „Aitvaru“. Taip sako Girdžių pagrindinės mokyklos mokiniai, kuriems teko pabuvoti stovykloje „Aitvaras“. O teko daugeliui, nes Švedijos Kristianstado miesto bendruomenė girdžiškiams įspūdingas vasaros atostogas dovanoja jau gerą dešimtmetį.
Birželį dešimt dienų „Aitvaras“ vėl sklandė Girdžiuose – stovyklavo 40 mokinių, po 5 dienas pradinukai ir vyresnėliai. Geradariai švedai stovyklai šiemet skyrė per 2 tūkst. eurų ir, kaip visada, pasiūlė temą: „Pažinkime savo kraštą. Etnokultūra“.
Švedų pasiūlytos temos visada būna prasmingos, o kad vaikams būtų įdomu ir linksma, pasirūpino mokytojai. „Stovyklauja geriausi mūsų mokiniai, o jiems paprastai viskas būna įdomu, o dirba mokytojai, kurie turi ką vaikams parodyti ir išmokyti – tokių dalykų, ko nemoko pamokose. Jolanta Pocienė stovyklautojus mokė piešti ant šilko ir austi. Ona Patašienė ir Džilda Šneiderienė mokė lietuvių liaudies dainų, šokių ir žaidimų, todėl kai į stovyklos uždarymą atvažiavo Vadžgirio „Šebukai“, mūsiškiai kartu su jais labai drąsiai šoko ir dainavo. Daug gerų idėjų pasiūlė socialinė pedagogė Irena Molčankinienė ir buvo su stovyklautojais visur, kur tik prireikė“, – pasakojo stovyklos vadovė Zita Bilotienė.
Mokytojo Rimanto Kontenio vadovaujami stovyklautojai atnaujino mokyklos stadioną – perdažė sportinę įrangą ir inventorių. Pasak Z. Bilotienės, tokia jau susiklostė tradicija – „Aitvaras“ palieka ne tik galybę įspūdžių, bet ir konkrečių ženklų mokykloje.
Stovyklautojai labiausiai laukia ekskursijų. Šiemet kiekviena grupė turėjo po vieną ir dar vieną bendrą – didžiąją kelionę.
Pradinukus „Aitvaras“ skraidino į vakarinę Jurbarko rajono dalį, į Mažąją Lietuvą. Vaikai pamatė, kokie įdomūs ir gražūs, kitokie negu jų miestelis, yra Smalininkai ir Viešvilė. Gidė stovyklautojus vedė prie vandens matavimo stoties ir ant Nemuno pylimo, į Senovinės technikos muziejų, kuris žinomas ir lankomas ne tik europiečių, o Viešvilėje girdžiškiai krykštavo žuvitakio slėnyje.
Vyresnieji važiavo į Širvintas, kad keramikos gaminių įmonėje „Askovita“ dalyvautų edukacinėje programoje „Lietuviškas molis“. „Nekuo neįspūdingame kaimelyje, buvusių fermų pastate, įsikūrusi keramikos gamykla paruošė labai įspūdingą programą: vaikai pamamatė visą procesą nuo molio krūvos – iki puodynių ir patys tame procese dalyvavo. Jie dažė ir piešė jau nužiestus puodus, paskui, papietavę kartu su puodžiais, patys darė ką tik norėjo iš molio. Rudenį tuos savo darbelius išdegs technologijų mokytojos krosnyje“, – pasakojo Z. Bilotienė.
Švedų remiami Girdžių mokiniai per šitiek metų jau yra apkeliavę kone visą Lietuvą. Šiemet „Aitvaro“ didžiosios kelionės maršrutas nusidriekė į Rumšiškes ir stovyklautojai liaudies buities muziejuje pamatė vėl visą Lietuvą! Jaunimą sužavėjo regionų įvairovė, miela pasirodė senovinė buitis, kai kurie net sakė, kad norėtų gyventi etnografinėse trobose.
Apvaikščioti ir apžiūrėti etnografinę Lietuvą buvo tik dalis stovyklautojų darbo – dar jie visi dalyvavo gintarinių ir žalvario papuošalų darymo užsiėmime. „Buvo nepaprastai įdomu! Patiko ir mokytojams, bet vaikams – dar labiau. Kiekvienas parsivežė po gintarinį pakabutį ir žalvarinį žiedelį – savo pačių pasidarytus, – pasakojo stovyklos vadovė. – Gintaro gabalėlį reikėjo nušlifuoti, paskui pavėrus ant lininio siūlelio jau galėjai kabintis ant kaklo. Žalvarį stovyklautojai patys turėjo nušveisti, nupoliruoti ir sulenkti žiedelį – tokie pasipuošę visi ir grįžo iš Rumšiškių.“
Kaip visada, stovyklautojai rašė dienoraštį. Šiemet jis etnografiškas – iliustruotas malūnais, tautiniais raštais ir kitokiais lietuviškais piešiniais. Ir dar viena graži tradicija – pasibaigus stovyklai vaikai parašo laiškus švedams – kiekvienas papasakoja, ką patyrė, išmoko, sužinojo, kas įspūdingiausia buvo stovykloje. Ir, žinoma, kiekvienas padėkoja tiems nepažįstamiems, bet draugiškiems žmonėms iš Švedijos, Kristianstado – už didžiulę atostogų dovaną.
