Darbo kodekso reikalavimas riziką sveikatai keliančių specialybių darbuotojams profilaktiškai tikrintis sveikatą kai kuriems darbdaviams tėra formalumas, kurį jie pasistengia įvykdyti su mažiausiomis sąnaudomis. Teigdami, kad taupo laiką ir pinigus, įmonių vadovai iš tiesų rizikuoja ne tik savo darbuotojų, bet ir aplinkinių žmonių sveikata ir gyvybe.
Tragedija nepamokė
Diskusija apie profilaktinius sveikatos tikrinimus išsivystė po pavasarį liūdnai nuskambėjusios autobusėlio avarijos istorijos. Sveikatos problemų turintis vairuotojas, Raudondvaryje nuvažiavęs nuo kelio, sužeidė dešimt žmonių. Kai kurie iki šiol neatgauna sveikatos, o jų artimieji piktinasi gydytojais, neurologinių susirgimų kamuojam vyriškiui išdavusiais vairuoti leidžiančią sveikatos pažymą.
Medikai ginasi, kad vairuotojas pasinaudojo galimybe prisirašyti kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir taip galėjo nuslėpti savo susirgimus nuo jo nepažįstančių gydytojų.
Tačiau atrodo, kad tokia situacija – o gal net tragedija – gali dar ne kartą pasikartoti. Taip gali atsitikti ne dėl nesąžiningų darbuotojų, o dėl pernelyg taupių darbdavių kaltės.
Gegužės pabaigoje įvykusiame savivaldybės tarybos posėdyje profilaktinių sveikatos patikrinimų problemą iškėlė tarybos narė, gydytoja Audronė Kurienė. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius patvirtino, kad įmonė darbuotojų sveikatai tikrinti medikus pasirinko viešųjų pirkimų nustatyta tvarka – pirko pigiausią paslaugą, net nepasiūlę konkurse dalyvauti mūsų rajone veikiančioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms.
Skaičiuoja tik laiką ir pinigus
„Vaikiškos diskusijos. Nemačiau reikalo politikams aiškinti, kodėl taip nusprendėme. Mums buvo svarbiausia, kad medikai paslaugą suteiktų mūsų įstaigoje ir žmonėms nereikėtų gaišti laiko“, – po tarybos posėdžio sakė R. Vaitelavičius.
Naujai įsteigtos Šiaulių klinikos „Tavo sveikatos namai“ medikai pagal tris rizikos kategorijas patikrino 55 UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojų sveikatą, atliko 15 klinikinių kraujo tyrimų, 38 spirogramas ir už tai įmonei pateikė 2242 Lt sąskaitą. Pasak įmonės vadovo, apribojimų dėl sveikatos būklės nustatyta 38 darbuotojams, kai kuriems pasiūlyta kreiptis į medikus.
R. Vaitelavičius teigė, kad įstaiga buvo pasirinkta telefoninės apklausos būdu. Anksčiau UAB „Jurbarko vandenys“ pirko paslaugas iš kitos privačios sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau jai bankrutavus, pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus, nuspręsta tęsti bendradarbiavimą su jau pažįstamais, naujas įstaigas sukūrusiais medikais. „Nežinau, nei kas, nei į kokias įstaigas dar skambino, pats nė vienam mūsų medikui neskambinau, pažiūrėjau, kad suma man tinka, ir viskas“, – paprastai aiškino R. Vaitelavičius.
Pasak direktoriaus, jei Jurbarko sveikatos priežiūros įstaigoms reikėtų pinigų, jų vadovai patys ateitų pas jį ir susitartų. „Mes keltume tik vieną sąlygą – patikra turi vykti mūsų įstaigoje, kad žmonėms nereikėtų eiti į polikliniką“, – sakė bendrovės direktorius.
Išleidę darbuotojus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, darbdaviai turi mokėti vidutinį darbo užmokestį.
UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojų vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 80 Lt. „Išėję tikrintis sveikatos žmonės į darbą nebegrįžta. Prarandu dieną, o atvykę medikai pagal grafiką patikrina sveikatą darbuotojui neatsitraukus nuo gamybos – per pusvalandį ar valandą, o sumokėjome tik 28 Lt. Manau, kad geriau ir pigiau negali būti. Net jei Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras pasiūlytų už tą pačią kainą – atsisakyčiau, jei neteiktų paslaugos vietoje“, – aiškino R. Vaitelavičius.
Įmonės vadovas apgailestavo, kad Jurbarko medikai miega – nesiūlo atlikti profilaktinių patikrinimų pigiau, greičiau ir geriau nei iš kitur atvykstantys medikai. „Dariau ir darysiu taip, kaip man atrodo teisinga – nebent taryba nurodys kitaip“, – sakė UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius.
Tarpuvarčių medicina nereikalinga
Šiemet iš Šiaulių klinikos „Tavo sveikatos namai“ R. Vaitelavičiaus vadovaujama bendrovė pirko ir dar vieną paslaugą – skiepijo savo darbuotojus nuo erkinio encefalito. „Prisirišimas“ prie vienos sveikatos priežiūros įstaigos kelia minčių apie kažkieno suinteresuotumą, juolab kad Jurbarko medikams dalyvauti apklausoje greičiausiai ir vėl nebuvo pasiūlyta.
Įstatymo numatyta galimybė pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą turėtų galioti ir profilaktiniams sveikatos patikrinimams – juk niekas kitas geriau nei nuolatinis šeimos gydytojas negali pastebėti žmogaus sveikatos pokyčių.
Tokios pozicijos laikosi ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius. „Už darbų saugą atsakingas darbuotojas įspėja žmones, kad jiems laikas tikrintis sveikatą ir kiekvienas eina ten, kur yra jo šeimos gydytojas, o mes tik apmokame įstaigos pateiktą sąskaitą. Žmonėms taip patogiau, nes jei reikia gydymo, medikai iškart gali išrašyti vaistų.“
Pasak D. Dragūnavičiaus, dažniausiai iš kitų rajonų sveikatos priežiūros įstaigų jis sulaukia pasiūlymų skiepyti darbuotojus. „Treji metai apmokame skiepus nuo gripo, bet skiepytis mūsų darbuotojai irgi eina pas savo gydytojus – tarpuvarčių medicina mums nereikalinga. Vargu ar galėtume daug sutaupyti – juk ir skiepų, ir profilaktinių patikrinimų kainos visose įstaigose panašios“, – mano D. Dragūnavičius.
Medikai vertina skeptiškai
Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Remigija Mencienė tvirtina pasiūlymų atlikti profilaktines apžiūras darbovietėse negaunanti.
„Bet jei ir siūlytų – tikrai nesutiktume. Vien šeimos gydytojo neužtenka – reikia specialistų komandos, nes įvertinti žmogaus sveikatą galima tik atlikus tyrimus, padarius rentgeno nuotraukas, įvertinus ankstesnius negalavimus. Be tokių dalykų kokybiškos paslaugos neatliksi“, – tvirtina Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė.
Tokios pat nuomonės ir savivaldybės tarybos narė, gydytoja neurologė A. Kurienė. „Sveikatos patikrinimai atliekami siekiant užkirsti kelią prasidedančioms ligoms. Į akis pažiūrėjus nepasakysi, kad žmogus serga epilepsija ir dėl to negali vairuoti ar lipti į šulinį. Darbdaviai turėtų suprasti, kad nereikia laukti, kol atsitiks avarija. Reikia galvoti apie žmogaus sveikatą, saugumą ir darbdavio atsakomybę“, – sakė A. Kurienė.
Pasak medikės, nė vienas save gerbiantis gydytojas nevažiuos į įstaigą ir nedėlios antspaudėlių ant pažymų, nes iš tiesų įvertinti žmogaus sveikatą gali tik gydantis šeimos daktaras. „Šeimos gydytojai turi informaciją iš stacionarų. Ne visi žmonės rūpinasi savo sveikata – kartais dingsta vos jai pagerėjus, todėl tuomet, kai ateina pažymos, būtina atlikti išsamius tyrimus. Juk labai dažnai nuo vieno žmogaus sveikatos būklės priklauso ir kitų darbuotojų sveikata bei saugumas“, – sakė gydytoja.
Pasak tarybos narės, darbdaviai turi suprasti, kad pinigai nėra sveikatos mato vienetas – jei žmonės pajustų, kad įmonės vadovas rūpinasi jų sveikata, tai ir dirbtų kitaip.
Darbo kodeksas reikalauja, kad sveikatą kasmet tikrintųsi visi nepilnamečiai darbuotojai. Periodiškai tikrinama ir profesinės rizikos veiksnių veikiamų darbuotojų maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei naktį ir pamainomis dirbančių darbuotojų sveikata. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, per kurį darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
Daiva BARTKIENĖ
Dar kartą įrodyta, kad viešųjų pirkimų tvarka – nesamonė. Pigiausia prekė dažniausiai kainuoja visiems brangiausiai.