Praėjusį šeštadienį Jurbarko kultūros centras duris atvėrė ūkininkams – kasmetinė „Metų ūkio“ šventė sukvietė pieno krizių ir Rusijos embargų neišgąsdintus, darbštumu ir atkaklumu visas kliūtis įveikiančius rajono žemdirbius. Tradicija pagerbti sėkmingiausiai ūkininkaujančius gyvuoja jau trečią dešimtmetį.
Svarus jurbarkiečių indėlis
Lietuvos ūkininkų sąjungos iniciatyvą rinkti geriausius metų ūkius nuo 1994 m. mūsų rajone puoselėja Jurbarko rajono ūkininkų sąjunga, savivaldybės administracija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono biuro darbuotojai. Kasmetinė šventė tapo gera proga pabendrauti ne tik retai būrin sueinantiems žemdirbiams – į renginį atvyksta daugybė svečių ir ūkininkų verslo partnerių, todėl vaišių stalai lūžta nuo gėrybių, o prie scenos susidaro netrumpa sveikintojų eilutė.
Šventę pradėjęs Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas šįkart buvo itin konkretus: linkėjo kolegoms smagiai pašvęsti ir kuo greičiau sulaukti didesnių kainų. Jo mintį pratęsęs rajono meras Ričardas Juška pripažino, kad ne žemė maitina Lietuvą, o ją dirbantys žmonės, atiduodantys žemei visą savo širdį, jėgas ir laiką.
Kasmet žemdirbių pagerbti atvykstantis Jurbarke išrinktas Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža džiaugėsi, kad šiemet žemė buvo tikrai dosni: užaugino bene 5 mln. tonų grūdų, iš jų – 3 mln. tonų kviečių, derlingumas perkopė 5 t/ha. Yra teigiamų poslinkių ir gyvulininkystėje: 5 proc. išaugo galvijų skaičius, beveik 3 proc. padaugėjo karvių, o pieno gamyba išaugo 8 proc.
„Gamybos augimą įtakojo ir Jurbarko rajono ūkininkai – nuoširdžiai jums už tai dėkoju. Tikiu, kad nepaisant visų kliūčių ir sunkumų, mūsų bendros pastangos duos rezultatų. Per dvidešimt metų atlaikėte daug negandų, tikiu, kad atlaikysite ir tas, kurios dabar sunkina jūsų gyvenimą“, – sakė Seimo narys.
Nėra lygybės ir solidarumo
Bene ilgiausiai su ūkininkais nuo scenos bendravo vos prieš porą savaičių žemės ūkio viceministro kėdę užėmęs šilališkis Albinas Ežerskis. Viceministras džiaugėsi, kad važiuodamas iš Skaudvilės matė gražiai sužaliavusius žiemkenčių laukus, lygiai suvagotus rudeninius arimus – tai rodo, kad ūkininkų nuotaika gera, jie jau galvoja apie ateinančių metų derlių.
„O pieno kainos, žinoma, turėtų kilti. Neramu dėl to, kad žemdirbių ir perdirbėjų partnerystė nelygiavertė – pastarieji žaidžia į vienus vartus, dėl to savo interesų niekaip negali apginti smulkūs ūkiai. Perdirbėjai skaičiuoja savo nuostolius taip, kad atrodo, jog žemdirbiai pieną semia iš šulinio – kaip vandenį. Kviečiu Seimo kaimo reikalų komitetą bendrom pastangom tuos santykius sureguliuoti, kad žemdirbys galėtų jaustis bent kiek saugesnis, nebūtų gąsdinamas, jog kainos dar nežinia kiek bus mažinamos. Mums svarbu, kad senelių ir tėvų tradicijas tęsiantys Lietuvos ūkininkai, šiandien žemdirbystei naudojantys pažangiausias pasaulio technologijas, galėtų būti orūs ir lygiaverčiai mūsų valstybės piliečiai, kad jiems nereiktų ant savo kupros tempti krizių sukeltos naštos, o ją dalintųsi valstybė, perdirbėjai ir prekybininkai, iš žemdirbių darbo gaunantys daugiausia naudos“, – sakė A. Ežerskis.
Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės padėkos raštus už modernaus ūkio plėtrą, jaunosios žemdirbiškos kartos ugdymą ir aktyvią bendruomeninę veiklą viceministras įteikė Girdžių seniūnijos ūkininkams Laimutei ir Algirdui Liorencams, Skirsnemunės seniūnijos ūkininkams Zinaidai ir Broniui Dumčaičiams bei Jurbarkų seniūnijos ūkininkams Ramutei ir Vidučiui Razmams.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas džiugių naujienų neatvežė – dalydamasis įspūdžiais iš Europos žemdirbių kongreso neslėpė, kad Europos ūkininkų vienybę žudo interesai: nors visi supranta, kad nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo Baltijos šalių žemdirbiai, ispanai pirmieji paprieštaravo, kad nuostoliams kompensuoti būtų naudojamos krizių valdymo fondo lėšos, nes nukentės jų krašto ūkininkai.
„Akivaizdu, kad tuomet, kai reikėtų solidarizuotis, gelbėtojai neria į krūmus ir siūlo žiūrėti į nacionalinį biudžetą. O jame, kaip žinome, daug galimybių nėra“, – Europos šalių požiūrį į mūsų problemas ūkininkams dėstė J. Talmantas, linkėjęs Jurbarko ūkininkams kantrybės, ištvermės, vienas kito palaikymo ir susiklausymo. Išskirtinę padėką už ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą ir pažangių technologijų taikymą Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas įteikė jaunajam ūkininkui Rapolui Liorencui.
Komisiją sužavėjo vaikai
Šiemet dalyvauti „Metų ūkio“ konkurse seniūnijos pasiūlė 44 ūkius, juos aplankė, apžiūrėjo ir įvertino savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, konsultantai, „Metų ūkio“ vardą pelniusių ūkių atstovai įsitikino, kad rajone yra ne tik pripažintų, ne kartą jau apdovanotų šio verslo lyderių, bet ir darbščių, sumaniai savo ūkius tvarkančių, žemę mylinčių ir ją branginančių jaunų ūkininkų.
Pirmą kartą komisijos įsteigta nominacija „Metų atradimas“ atiteko ūkininkaičiui iš Stakių Aironui Kačiukui – jaunuoliui, kuris, komisijos tvirtinimu, žino, kad visus darbus reikia pradėti dirbti anksti, ne tik moka visų traktorių pavadinimus, bet ir ant tėtės kelių sėdėdamas pats bando vairuoti žemės ūkio techniką.
Kad mažasis Aironas bus darbštus ūkininkas, neabejoja ir jo tėvai – Rolandas ir Gitana Kačiukai, konkurse „Metų ūkis 2014“ užėmę antrą vietą. Ūkininkauti jauni žmonės pradėjo prieš dešimt metų, šiemet jų valdos išsiplėtė iki 131 ha. Kačiukai triūsia ir laukuose, ir fermose: turi 38 melžiamas karves, 13 kitų galvijų, augina javus. Ūkininkai investavo į žemės ūkio techniką ir naudojosi Lietuvos kaimo plėtros programos skirta parama.
Trečioji vieta skirta Aurelijos ir Rolando Gedminų augalininkystės ūkiui. Jauni ūkininkai Skirsnemunės seniūnijoje šiemet deklaravo 323 ha pasėlių – kviečių, miežių, žirnių. Jų ūkis taip pat netrukus švęs dešimtmetį. Per tą laiką savo valdas jauni žmonės išplėtė kelis kartus, atnaujino visą žemės dirbimo techniką. Nors Gedminai samdo pagalbininkų, Aurelija sukasi lyg vijurkas: pati aria, sėja, purškia ir tręšia laukus, veža grūdus supirkėjams. Paulių kaimo bendruomenė džiaugiasi turėdama tokią aktyvią lyderę – jos pastangų ir siekio suburti kaimo žmones dėka apleistas vaikų darželio pastatas tapo jaukiais bendruomenės namais, rengiamos smagios šventės.
Ūkių vertintojus ypač pradžiugino žinia, kad abi Aurelijos ir Rolando dukros nuo mažų dienų pratinamos dirbti ūkyje: kartu su tėvais važiuoja į laukus, tvarko sandėlius.
Danguolės ir Rimanto Galbuogių, tapusių konkurso „Metų ūkis 2014“ nugalėtojais, vaikai Sigutė ir Žilvinas jau užaugo, sukūrė šeimas ir patys tapo ūkininkais, tačiau tėvų patarimų ir pagalbos neatsisako. Šiemet visų jų pastangomis duris atvėrė kaimo turizmo sodyba „Dvaras Bebirva“.
D. Galbuogienė – drąsi ūkininkė, ji pirmoji pasinaudojo SAPARD parama ūkiui modernizuoti, įgyvendino ne vieną ūkio plėtros programą. Dabar Galbuogių šeima kartu su vaikais dirba 700 ha žemės, melžia per pusšimtį karvių, laiko avių bandą. Jų ūkyje triūsia aštuoni samdomi darbininkai.
Konkurso „Metų ūkis 2014“ vertinimo komisija atkreipė dėmesį, kad Galbuogių šeima yra ypatingo darbštumo, susitelkimo, organizuotumo ir atkaklumo pavyzdys. Atsiimti apdovanojimų į šventę atvyko jaunoji Galbuogių karta.
Pagerbė ūkininkavimo pradininką
Išrinkti geriausius metų ūkius kasmet vis sunkiau, todėl komisija padėkomis įvertina ūkininkus, puoselėjančius kaimo tradicijas, darbščius ir ištikimus senolių žemei, gražiai tvarkančius ne tik savo sodybas, bet ir gamybinius pastatus, technikos parką ir ūkio aplinką. Komisija nusprendė, kad šiemet nominacijos verti ūkininkai Dalia ir Arvydas Bakanai, Vilma ir Edvardas Karosai, Virginija ir Romaldas Butkai bei Jolanta ir Rimantas Šukiai.
Seimo narys B. Pauža prizą atvežė klausutiškiams Nijolei ir Arvydui Karosevičiams, valdantiems 200 ha augalininkystės ūkį. Pasak Seimo nario, šeima galėtų būti darbštumo ir tvarkingumo pavyzdžiu kiekvienam ūkiui – Arvydas pirmasis atlieka visus pasėlių priežiūros darbus, o žiemą neskaičiuodamas valandų tvarko sandėlius, gamybines dirbtuves, po varžtelį atnaujina visą žemės ūkio techniką. „Ir be europinės paramos jų ūkis modernus“, – linkėdamas, kad ūkininkams laikas eitų lėčiau, tvirtino Seimo narys.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis apdovanojo geriausius rajono artojus – Tadą Marcinkų, Tadą Meškauską ir Aureliją Gedminienę bei konkurso „Geriausia melžėja“ nugalėtojus Rasą Dubinskienę, Editą Andriulaitienę ir Žilviną Oberauską.
Žemdirbius sveikino ir reta viešnia – Žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Regina Dapšytė, atvežusi prizą ilgametei ir visų gerbiamai žemdirbių profsąjungų pirmininkei Agnutei Jasaitienei, o ją pakeitusi Antanina Tunaitienė į sceną kvietė pirmąjį rajono ūkininką Kazimierą Sodeiką, visų sutiktą pagarbiais plojimais.
Brangina verslo partnerius
Tradiciškai su vokeliais ir dovanomis į sceną padėkoti verslo partneriais tapusiems ūkininkams lipo įmonių vadovai. UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius džiaugėsi, kad vis didesnę žemės ūkio gamybos dalį užima moterų valdomi ūkiai – nors grūdus bendrovei dažniau atveža vyrai, bet pinigų atsiimti beveik visada atvyksta moterys.
K. Jurevičius ir šiemet dovanų vokelius atvežė daugiausia grūdų įmonei pardavusiems ūkininkams. UAB „Dainiai“ vadovas tvirtino, kad šiemet jurbarkiečiai pagaliau aplenkė visada daugiau grūdų „Dainiams“ pardavusius šakiečius. Įmonė į sandėlius jau supylė 14 tūkst. tonų šiųmečio derliaus, planuoja nupirkti dar 4–6 tūkst. tonų grūdų. O daugiausia – net 1200 tonų „Dainiams“ atvežė parduoti kaimynai – Jurbarkų seniūnijos ūkininkai R. ir V. Razmai. Inga ir Sigitas Andriukaičiai iš Būtrimų kaimo Girdžių seniūnijoje, įmonei pardavė 830 tonų grūdų, o Raimondas Mitrauskas – 400 tonų.
UAB „Naftrus“ direktorius Rasius Juškys neslėpė pasididžiavimo, kad dauguma sėdinčiųjų salėje – įmonės klientai. „Džiaugiamės matydami žmones, kurie su mumis bendradarbiauja jau 20 metų. Tai reiškia, kad jūs esate patenkinti mūsų paslaugomis, o didelis derlius patvirtina, kad jūsų ūkiai stambėja ir modernėja“, – sakė savo klientams dovanų negailėjęs Raseiniuose veikiančios įmonės vadovas.
„Vilkyškių pieninės“ sūrių svorio neišlaikė scenoje stovėjęs stalas – jų paragauti Rimantas Jancevičius kvietė daugiausia pieno parduodančius ūkininkus.
Kam neužteko dovanų, šventėje tikrai netrūko geros nuotaikos, kurią dovanojo Kauno rajono choras „Božolė“ ir Aleksandras Ivanauskas-Fara.
Daiva BARTKIENĖ
