Tarp pastangų ir rezultatų – atotrūkis (2)

Birželio pabaigoje Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba išklausė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ataskaitą apie 2014 metų veiklą.

Ypatingų pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje neatnešę praėjusieji metai išryškino keletą vyraujančių tendencijų, o šie metai prasidėjo didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusiomis bylomis bei tyrimais, kurie kirto skaudų smūgį visai sistemai, diskreditavo vaikų globos namų bei vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės, laikinai paskirtos nukentėjusių vaikų įstatymine atstove Viešvilės vaikų globos namų pedofilijos byloje, po tokių įvykių labai sunku dirbti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir socialiniai darbuotojai, tiesiogiai susiduriantys su socialinės rizikos šeimose gyvenančiais vaikais, jaučia neigiamą visuomenės požiūrį į savo darbą. Kilus skandalui į Viešvilės vaikų globos namus išimties tvarka patalpinta tik viena mergaitė. Rekomenduojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apgyvendinimas valstybiniuose vaikų globos namuose iš esmės sustabdytas, išskyrus išimtinius atvejus.

Kitas vykdomas tyrimas – dėl psichologinio smurto prieš vaikus Veliuonos darželyje. Vedėjos nuomone, kad tokie faktai iškeliami į viešumą ir žmonės ieško pagalbos, parodo, kaip keičiasi visuomenės požiūris į vaiko teisių apsaugą. Anksčiau vaiko teises žmonės priimdavo gana primityviai – bėda, jei tėvas primušė vaiką, bet, jei buvo blaivus, vadinasi – auklėjo.

Apskaitoje per 100 šeimų

Jurbarko r. savivaldybėje socialinės rizikos šeimų ir juose augančių vaikų skaičius kinta nežymiai, nors bendras vaikų skaičius kasmet mažėja. Išlieka tendencija, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų procentas vis didėja. Praėjusiais metais net 5 iš 100 vaikų augo tokiose šeimose. Šiose šeimose gimsta daugiau vaikų, o tvarkingos šeimos Jurbarką palieka. 2014 m. socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 111 šeimų ir 244 vaikai. Net 93 tokios šeimos gyveno kaime. Pasak L. Gardauskienės, kaimiškose vietovėse vyraujantis nedarbas, gyvenimo būdo pasirinkimas, skurdas, nuošalumas sąlygoja tokį pasiskirstymą. Šiuo atžvilgiu ypatingi Šimkaičiai, kuriuose visada gyvena daugiau nei 20 socialinės rizikos šeimų. Šis pavyzdys išryškina dar vieną tendenciją – šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą patenka iš kartos į kartą.

Praėjusiais metais į socialinės rizikos šeimų apskaitą naujai įrašyta 18 šeimų, kuriose augo 43 vaikai, o 25 šeimos buvo išbrauktos. „Už nieką į apskaitą šeimų tikrai neįtraukiame, nors kartais šeimos galva bando teigti priešingai. Į šią apskaitą kelią tiesia girtavimas, socialinių įgūdžių stoka. Mamos net nesupranta, ko mes iš jų norime – joms atrodo normalu, kai vaikas laksto purvinas ir nešvariais rūbais, kad lovose juoduoja patalynė, o naminiu maistu namai niekada nekvepia“, – sako L. Gardauskienė.

Su tokiomis šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, psichologai. Vienas būdų tramdyti šių šeimų išlaidavimą netinkamiems dalykams – socialinių išmokų skyrimas ne pinigine išraiška. Ne paslaptis, kad socialinės rizikos šeimos gyvena iš valstybės skiriamų pašalpų ir tik vienas kitas papildomai užsidirba iš atsitiktinių darbų. Todėl gaunamų pinigų jiems reikia anaiptol ne vaikų poreikiams tenkinti. Socialiniai darbuotojai kartu su šeima planuoja išlaidas, nuperka maisto produktų, pasirūpina, kad vaikai galėtų lankyti būrelius, išvažiuoti į ekskursijas.

Kartais darbas su šiomis šeimomis apvainikuojamas sėkme – kai šeimos priima pagalbą, stengiasi ir metus laiko nefiksuojami jokie pažeidimai, jos iš sąrašo išbraukiamos. Net 65 šeimos apskaitoje yra įrašytos ilgiau negu trejus metus. Taikomos priemonės ir darbas nepadeda pasiekti norimų rezultatų. Iš apskaitos dingsta ir tos šeimos, kurios su savo bėdomis persikelia į kitą rajoną.

Globoti neskatinama

2014 m. pabaigoje skyriaus apskaitoje buvo 87 vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) – 80 buvo nustatyta nuolatinė globa teismo sprendimu, o septyniems – laikinoji globa administracine tvarka su tikslu vaiką grąžinti į biologinę šeimą. Du vaikai globojami Kauno r. šeimynose, nes Jurbarko rajone nėra nė vienos šeimynos, 29 – socialinės globos įstaigose, iš jų 23 – Viešvilės vaikų globos namuose, o 56 vaikai auga šeimose.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, vaiką išlaikyti šeimoje ne visada pavyksta. „Sulaukiame ir priekaištų, kad per ilgai vaiko tėvams neapribojamos teisės, tačiau kas gali pasakyti, kas geriau vaikui? Kad ir kaip supykęs vaikas būna ant savo tėvų, tačiau kraujo ryšys yra be galo stiprus, ir vaikas atleidžia tėvams. Todėl prieš paimdami net paties mažiausio, bet galinčio išreikšti savo nuomonę, klausiame, kur jis norėtų būti, su kuo gyventi“, – teigia vedėja.

Dažnai vaiką globoti paima giminaičiai, svetimi tai daro kur kas rečiau. Būsimas globėjas turi baigti mokymus Vaikų gerovės centre „Pastogė“ Kaune. Ten mokoma priimti vaiką, įvertinama globėjo asmenybė. Kartais globėjas turi nepamatuotų lūkesčių ir svajonių. Reikia padėti būsimiems globėjams suprasti, kad šie vaikai yra pažeidžiami, gyvenime patyrę daug streso. Būta atvejų, kai tenka atsisakyti globėjo paslaugų dėl blogai vykdomų įsipareigojimų globotiniui.

„Nors ne pinigai turi būti pagrindinė globos motyvacija, globėjui turi būti atlyginama, kad jis galėtų pasirūpinti vaiku. Dabar skiriama apie 150 Eur suma per mėnesį patvirtinta dar 1997 metais ir yra tikrai per maža. O ir skatinama vaikus globoti tik žodžiais – globėjai negauna reikalingų paslaugų, globojami vaikai netgi negali pasinaudoti nemokamo maitinimo galimybe, kaip vaikai iš socialiai remtinų šeimų“, – iškylančias problemas vardija L. Gardauskienė.

10 vaikų per praėjusius metus neteko tėvų globos. Jiems globėjus turi rasti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Per tą patį laikotarpį 26 vaikams buvo nustatyta globa (rūpyba) tėvų prašymu. Tai viena iš skyriaus funkcijų, kai išvykstantys uždarbiauti į užsienį tėveliai vaiko globėjais įteisina artimą asmenį, kuris tampa įstatyminiu vaiko atstovu. Negerai tai, pasak L. Gardauskienės, kad paliekami vaikai iki 3 metų, kai formuojasi jų prieraišumas šeimai, bei 10-14 metų paaugliai, kuriems būtinas bendravimas, reikalingas patarimas ir tėvų palaikymas iškylant problemoms.

Atstovauja teismuose

Pagal ataskaitą, 21 vaikas praėjusiai metais galimai patyrė patyčias. Šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties ir niekas nepasikeis, kol visa visuomenė toleruoja patyčias.

17 galimų smurto prieš vaikus atvejų – taip pat tik ledkalnio viršūnė. Tai įvykiai, kuriais remiantis dažniausiai pradėti ikiteisminiai tyrimai, įsikišo policija, tačiau tikrai ne reali statistika.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai kasmet atstovauja vaiko interesams daugiau negu 100 bylų. Būna ir labai skaudžių atvejų, kai besiskiriantys tėvai nepasidalija vaiko globa. Tėvų pareiga yra netraumuojant vaiko susitarti taip, kad jis kuo mažiau pajustų neigiamas permainas. Tačiau dažnai tėvai nepadeda vaikui išgyventi skyrybų, daromas spaudimas ir žiūrima tik savo interesų.

Po skyrybų iškyla ir vaiko išlaikymo problema. Dažniausiai tėvas pareiškia, kad šiuo metu neturi lėšų vaikui išlaikyti, ir alimentus moka Vaikų išlaikymo fondas. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymas vaikui turi būti suteikiamas čia ir dabar, ir nedarbas, neįgalumas nėra priežastis to vengti.

Išvykę uždarbiauti į užsienį su visa šeima ir nepakeitę ydingo gyvenimo būdo, tėvai tampa kitų šalių vaikų teisių tarnybų rūpesčiu. Jurbarko r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius yra gavęs keletą užklausimų iš Didžiosios Britanijos. Deja, nebuvo nė vienos šeimos, kurios šio skyriaus specialistai nežinotų. Netgi plačiai per visas televizijas pasakojamos istorijos apie Anglijoje atimtus vaiką ir anūką herojė – buvusi jurbarkietė, kuriai čia du kartus buvo apribotos teisės į vaikus.

Naujos priemonės

Socialinės rizikos šeimos gyvena tarsi kitokiame pasaulyje, kuriame jų vaikais rūpinasi valstybė – pamaitina, aprengia, suteikia išsilavinimą. Vienus atėmus, tuoj gimdomi kiti – uždaras ratas. Sistema dirba, tačiau reikia naujų efektyvesnių būdų, kad skambiai deklaruojamos vaikų teisės būtų ginamos ne tik popieriuje. Specialistai niekaip nesulaukia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuriame būtų aiškiai reglamentuotos taisyklės, kurių privalu laikytis tėvams. Labai reikalingas žadamas įteisinti atviras socialinio globėjo institutas – tai būtų mokymus išėjęs žmogus, kuris bet kuriuo metu būtų pasiruošęs laikinai į šeimą priimti vaiką ir juo pasirūpinti, o už šį darbą gautų atlyginimą.

Valstybinė vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomenduoja savivaldybėse sudaryti ypatingų atvejų (krizių) planus įvykiams, vykstantiems po specialistų darbo valandų, ne darbo dienomis, ypač sudėtingiems atvejams valdyti. Vadinamosios krizių valdymo komandos veikia kai kuriose savivaldybėse. Pasak L. Gardauskienės, šiuo klausimu dažnai diskutuojama savivaldybėje. Išskirtinių atvejų per metus būna iki dešimties, tačiau tokios tarnybos išlaikymas savivaldybei atsieitų 50 tūkst. Eur. Yra ir dabar galimybių šias krizes suvaldyti – veikia VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ Eržvilko socialinės globos filialas, kuris priima laikinai pagyventi krizės ištiktas šeimas, Jurbarko švietimo centre dirba psichologai, prireikus komandos atvyksta ir iš kitų miestų.

Įstatymų leidėjai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, socialiniai darbuotojai – daug žmonių ir įstaigų dirba vaiko labui. Tačiau, pasak L.Gardauskienės, bendruomenė, kuri galėtų būti efektyvi pagalbininkė, linkusi socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus izoliuoti, neigiamai į juos žiūri. Geras kaimynas, giminaitis, pažįstamas galėtų labai daug padėti vaikui, kuriam negera šeimoje. Vaikas mielai  pabūtų dieną ar savaitę pas pažįstamą žmogų, kol šeimoje praeis blogas laikotarpis, ir jam netektų važiuoti į nepažįstamą aplinką ar globos namus.

Naujų įstatymų ir žmonių požiūrio pasikeitimo belaukiant kol kas permainų nedaug. Pusmečio rezultatai rodo, kad socialinės rizikos šeimų dar padaugėjo – iki 116. Daugiau ir jose augančių vaikų – 259. Vaiko teisių apsaugos skyrius per pusmetį pateikė 5 ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo.

Jūratė Stanaitienė