Kovo 1 d. tiesioginiuose mero rinkimuose varžysis aštuoni kandidatai, o 24 tarybos narių mandatų sieks 253 rajono politikai ir visuomenininkai. Konkursas didžiulis: 10,5 kandidato į vieną vietą. Norėdami kuo geriau pasirodyti rinkėjams visi žada dirbti krašto ir žmonių gerovei, bet nutyli, kad tapę tarybos nariais už tai gaus atlyginimą. Savivaldybės tarybos išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja nemažai – net ir labai grubiai, vadovaujantis vidutiniu darbo užmokesčiu, skaičiuojant, per ketverius metus vien mero, vicemero ir tarybos narių algoms išmokėti prireikė bemaž milijono litų.
Tyli, nors gali klausti
Iš kelių šimtų kandidatų į savivaldybės tarybos narius bent jau pusė tikrai neįsivaizduoja, ką turės veikti, jeigu bus išrinkti. Vietos savivaldos įstatyme rašoma, kad išrinktas ir priesaiką davęs tarybos narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, būti vieno (be Kontrolės) komiteto nariu, dalyvauti jo posėdžiuose, nuolat bendrauti su rinkėjais, ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir nebalsuoti už tuos sprendimus, kurie sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Tarybos narys turi teisę rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose, siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti sprendimo projektus, dalyvauti diskusijose, raštu ir žodžiu teikti pastabas dėl priimtų sprendimų, darbo tvarkos, gauti informaciją, susijusią su svarstomais klausimais, teikti paklausimus kitų savivaldybės institucijų, įmonių ir įstaigų vadovams ir valstybės tarnautojams.
Pareigų ir teisių tarybos nariai turi tikrai nemažai, tačiau kažkodėl daugeliui gyventojų, kurie ateina į posėdžius pasiklausyti, kaip svarstomi su jais susiję klausimai, atrodo, kad tarybos narių darbas – sėdėti ir kilnoti rankas arba maigyti balsavimo mygtukus.
Toks įspūdis tikriausiai susidaro dėl to, kad posėdžiuose beveik visi, išskyrus keletą oponuojančiųjų valdžiai, tyli lyg vandens į burnas prisisėmę. Kai kurie tarybos nariai nei komitetų, nei tarybos posėdžiuose per ketverius metus nėra pateikę nei vieno klausimo, nei vieno pasiūlymo, o sprendimų projektus iš 23 eilinių tarybos narių rengė tik šeši.
Vieną kolektyvinį sprendimo projektą dėl triukšmo rodiklių patvirtinimo parengė Gintaris Stoškus, Zita Sorokienė ir Mindaugas Šlepševičius. Du sprendimų projektus – dėl žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų bei investicijų pritraukimo skatinančių priemonių plano patvirtinimo – parengė Saulius Lapėnas. Su tarybos veiklos reglamento patvirtinimu ir pakeitimais susijusius sprendimų projektus tarybai teikė Gvidas Byčius, o Kontrolės komiteto ataskaitas ir planus – Algirdas Gudaitis.
Visi kiti sprendimai buvo parengti savivaldybės administracijos darbuotojų, rajono mero ir vicemero iniciatyva.
Dirba ne visi vienodai
2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtinta Jurbarko r. savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarka numato, kad politikams, išskyrus rajono merą ir jo pavaduotoją, mokama už laiką, dirbtą rengiantis savivaldybės tarybos posėdžiams, ir už laiką, dirbtą tarybos, komitetų ir nuolatinių komisijų posėdžiuose, jei tuo metu nebuvo mokamas atlyginimas pagrindinėje darbovietėje. Pasirengti posėdžiui skiriama po vieną darbo valandą kiekvienam darbotvarkės klausimui. Darbo valandos vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos ūkio vidutinį darbo užmokestį.
Nors kasmet rajono meras Ričardas Juška sudarydavo net po keletą darbo grupių, kuriose įprastai yra ir politikų, tarybos nariams atlyginimas mokamas ne už kiekvieną pasisėdėjimą. Numatyta sumokėti tik už nuolatinių komisijų – Administracinės, Antikorupcijos, Etikos, Reglamento rengimo, Peticijų, Privatizavimo, Piniginės socialinės paramos skyrimo ir Bendruomenės vaiko teisių apsaugos ir Jaunimo reikalų tarybos posėdžiuose praleistą laiką.
Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų, Finansų, biudžeto ir rajono plėtros, Socialinių reikalų ir Kontrolės komitetų pirmininkams pasiruošti posėdžiams skiriamos papildomos 5 val.
Taigi tarybos narių uždarbis priklauso nuo jų užimamų pareigų ir veiklos komitetuose ir nuolatinėse komisijose. Kai kurie šios kadencijos tarybos nariai buvo itin darbštūs.
Darbščiausias, be abejonės, yra Darbo partijos frakcijos pirmininkas Romansas Dragūnavičius, ne tik vadovaujantis Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitetui, bet ir dirbantis trijose nuolatinėse komisijose – Antikorupcijos, Privatizavimo ir Garbės piliečio vardo suteikimo.
Konservatorius Antanas Juozas Kazakevičius vadovauja Etikos, Piniginės socialinės paramos skyrimo ir Garbės piliečio vardo suteikimo komisijoms. Trims komisijoms vadovauja ir Liberalų sąjūdžio narys Gvidas Byčius. Algirdas Gudaitis yra Kontrolės komiteto pirmininkas, dirba Reglamento rengimo bei Garbės piliečio vardo suteikimo komisijose. Socialdemokratė Antanina Tunaitienė ne tik vadovauja Socialinių reikalų komitetui, bet yra Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos pirmininkė bei Antikorupcijos komisijos narė. Trijose komisijose dirba ir „valstietis“ Kęstutis Naujokas bei konservatorius Jonas Bučinskas.
Algoms – šimtai tūkstančių
Didžiausius atlyginimus, suprantama, gauna rajono meras ir vicemeras. Oficialiai pateikiamais savivaldybės administracijos duomenimis, 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį rajono meras Ričardas Juška vidutiniškai per mėnesį uždirbo 5420 Lt. Vicemero Kazimiero Šimkaus atlyginimas – vidutiniškai 4338 Lt.
Tarybos nariai uždirba nepalyginamai mažiau, nes gauna tik už pasiruošimą posėdžiams ir posėdžiuose praleistą laiką. Bet ir jų išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo ne taip jau ir mažai – šią kadenciją eiliniai tarybos nariai iš viso uždirbo maždaug 464 tūkst. Lt.
Daugiausia, be abejonės, uždirba tie komitetų pirmininkai, kurie dar vadovauja ir nuolatinėms komisijoms bei taryboms.
Iš 23 eilinių tarybos narių per ketverius metus daugiausia uždirbo R. Dragūnavičius – beveik 25,8 tūkst. Lt. Kiekvieną mėnesį, išskyrus rugpjūtį, kai taryba oficialiai atostogauja, jam buvo priskaičiuojama vidutiniškai po 586 Lt.
Nuo Darbo partijos atstovo taryboje nedaug atsilieka ir 24,1 tūkst. Lt per šią kadenciją uždirbęs A. Kazakevičius, ir vos keliais litais mažiau uždirbusi A. Tunaitienė.
Tačiau ne taip jau smarkiai skiriasi ir kitų eilinių tarybos narių atlyginimai. Per ketverius metus daugiau nei 22 tūkst. Lt priskaičiuota Dariui Babiliui, Remigijui Brazaičiui, Audronei Kurienei, beveik tiek pat – ir Jonui Aleksiejui. Per 20 tūkst. Lt darbo užmokesčio skirta Egidijui Giedraičiui, Vilmai Čepulienei, Kęstučiui Naujokui, Zitai Sorokienei, Dariui Virvilui.
Mažiausiai uždirbo tik 2012 m. tarybos nario mandatą gavęs Adolfas Lapė – 14,1 tūkst. Lt. 2011 m. spalį Gintarą Kasputį savivaldybės taryboje pakeitęs Mindaugas Šlepševičius šią kadenciją uždirbo 16,5 tūkst. Lt.
M. Šlepševičius yra vienintelis rajono tarybos narys, nesiekiantis mandato kovo 1 d. vyksiančiuose rinkimuose.
Dirbti dykai nenorėjo
2011 metais išrinkta savivaldybės taryba patyrė nemažai ekonomikos sunkmečio padarinių. Rajono biudžete trūko lėšų darbo užmokesčiui, susikaupė kone 15 mln. Lt ilgalaikių įsiskolinimų. Tačiau taupyti darbo užmokesčio lėšas patys tarybos nariai nebuvo linkę.
Nors 2012 m. lapkričio 29 d. savivaldybės taryba ir papildė Reglamentą nuostata, kad tarybos nariai gali atsisakyti darbo užmokesčio ir dirbti visuomeniniais pagrindais, šia teise pasinaudojo vos vienas kitas politikas, tarybos nario atlyginimo atsisakęs vieną ar kelis mėnesius.
Tarybos sekretorės pareigas atliekanti savivaldybės administracijos Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Vasiliauskienė informavo, kad vienintelis Robertas Raimundas Išganantis yra pateikęs prašymą neskaičiuoti jam darbo užmokesčio už posėdžiuose praleistą laiką, nes tuo metu jis gauna algą valstybės įmonėje Jurbarko miškų urėdija.
Pernai dėl darbo užmokesčio lėšų trūkumo savivaldybės administracija trumpino darbo savaitę – visi valdininkai ir savivaldybės tarnautojai nedirbo 14 darbo dienų. Vasario pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje rajono meras R. Juška apgailestavo, kad tarybos nariai nesisolidarizavo su administracija ir neatsisakė nė vieno mėnesio darbo užmokesčio.
Per mėnesį tarybos narių atlyginimams savivaldybės administracija sunaudoja maždaug 10 tūkst. Lt. rajono biudžeto lėšų.
Tarybai trūko drausmės
Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad į tarybą išrinkti ir įgaliojimus gavę politikai privalo lankyti tarybos ir komitetų posėdžius. Daugiau nei 3 kartus iš eilės be pateisinamos priežasties neatvykę į posėdį tarybos nariai gali būti svarstomi Etikos komisijoje ir net netekti tarybos nario mandato.
Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė R. Vasiliauskienė sako, kad tokių atvejų šią kadenciją nebuvo, nors retai kuriame posėdyje dalyvavo visi tarybos nariai.
Daugiausia tarybos posėdžių – net devynis šią kadenciją praleido Kasparas Jurevičius, be kita ko, mėgstantis išeiti iš posėdžių jiems nepasibaigus ir nebalsuoti už priimamus tarybos sprendimus. Po šešis tarybos posėdžius praleido Gintautas Navickas ir Egidijus Giedraitis, penkiuose nedalyvavo Audronė Kurienė, Saulius Lapėnas ir M. Šlepševičius.
Dar labiau drausmės trūko komitetų posėdžiuose. Daugiausia komitetų posėdžių – net 16 yra praleidęs konservatorius, Ūkio, verslo, ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Giedraitis. Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete 13 kartų neposėdžiavo liberalsąjūdietis Vidmantas Juzėnas, po vienuolika komitetų posėdžių šią kadenciją praleido darbietis R. Išganantis ir S. Lapėnas.
Tačiau prasčiausiai komiteto posėdžius lankė Kontrolės komiteto nariai. Nors per metus vyksta tik 5–6 Kontrolės komiteto posėdžiai, nėra buvę, kad į juos susirinktų visi šio komiteto nariai. Visuose posėdžiuose dalyvavo tik komiteto pirmininkas A. Gudaitis. K. Jurevičius ir E. Giedraitis per kadenciją neatvyko į šešiolika posėdžių, 13 posėdžių praleido Z. Sorokienė, 8 – R. Išganantis, 7 – R. Brazaitis, 4 – M. Šlepševičius.
Jei tarybos nario darbą vertintume pagal posėdžių lankomumo statistiką, turėtume pripažinti, kad pavyzdingiausi šios tarybos nariai, be rajono mero R. Juškos, buvo A. Kazakevičius ir R. Dragūnavičius, nepraleidę nė vieno tarybos ir komiteto posėdžio. Tik vieną tarybos posėdį yra praleidęs G. Stoškus.
Daugiausia – šešis tarybos posėdžius, šešiolika Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų bei šešiolika Kontrolės komiteto posėdžių, taigi iš viso net 42 posėdžius šią kadenciją praleido konservatorius E. Giedraitis. K. Jurevičius nedalyvavo iš viso 32 posėdžiuose. Į 26 posėdžius neatvyko Z. Sorokienė, į 22 – R. Išganantis.
Pieš apsispręsdami dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose daug pareigų turintys politikai tikriausiai turėtų pagalvoti, ar galės bent du-tris pusdienius per mėnesį skirti posėdžiavimui. Deja, visi, kurie dažniausiai linksniuojami kaip nerandantys tam laiko, ir vėl dalyvauja rinkimuose.
Daiva BARTKIENĖ
