Išaiškinta nelegali keturkojų daugykla viename Tauragės daugiabučių specialistus nuvedė į Jurbarką. Nors sodyboje šunų veisykla veikė gavus leidimus, vaizdas šokiravo tiek gyvūnų teisių gynėjus, tiek valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) specialistus, rašo 15min.lt. Tuo tarpu reguliariai veisyklą tikrindavęs VMVT Jurbarko padalinio vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Alvydas Jaramavičius ŠVIESĄ tikino jokių didelių problemų pas veisėją nerasdavęs.
Prieš kelias savaites Tauragės apskrities VPK pranešė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai viename tauragiškės bute aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą.
Virtuvėje grūdosi 27 keturkojai: jorkšyrai, Maltos bišonai ir pudeliai.
Reide dalyvavusi viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ atstovė Gustė Valeikaitė pasakojo, kad bute buvo jaučiamas nemalonus kvapas. O visi keturkojai grūdosi nedidelėje patalpoje.
Šeimininkė juos užstumdavo spintele. Tarp 27 šunų buvo 15 jauniklių.
Išvada – pakirptos balso stygos
Patikrinimo metu tiek „Būk mano draugas“ atstovė, tiek specialistai iš Maisto ir veterinarijos tarnybos atkreipė dėmesį, kad keturkojai neloja, kaip įprastai būna, kai vienoje patalpoje yra daug šunų.
Kraupus įtarimas pasitvirtino – šuneliams buvo pažeistos balso stygos.
Kaip spėjo G.Valeikaitė, tai galėjo būti padaryta tam, kad šunų keliamas triukšmas neatkreiptų kaimynų dėmesio.
Beje pastarieji po pareigūnų vizito tikino nė neįtarę, kas dedasi jiems už sienos. Jie taip pat aiškino nematę, kad kada nors šunys būtų vežiojami lauke.
Būsto šeimininkei gresia rimti nemalonumai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Specialistai moters išklausinėjo, kaip į jos namus pateko šuo su jau pažeistomis balso stygomis. Moteris nurodė, kad tokį ji gavo iš veisyklos Jurbarke.
Vedami įtarimo „Būk mano draugas“ atstovė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento darbuotojai ketvirtadienį nuvyko į Jurbarką.
Voljere – 18 augintinių
Kieme, voljere po atviru dangumi, rastas voljeras, kuriame buvo 18 suaugusių keturkojų.
„Tai šuniukai, kurie turėtų būti auginami namuose, ne lauke. Patinai, patelės – visi kartu. Tiesa, šeimininkas aiškino, kad yra šildomos grindys. Tačiau matėsi, kad jiems nėra gerai. Vieno šuns akims kažkas negerai, gali būti, kad gyvūnas apakęs“, – pastebėjo patikrinime dalyvavusi Aušra Stumbrienė.
Jurbarkiečio kieme buvo aptikti pudeliai, škotų terjerai, netrukus vaikuotis turinti prancūzų buldogo patelė.
Tačiau jos dėmesį patraukė nenatūralus šunų elgesys. Voljere laikyti šunys buvo tarsi užtildyti. Specialistai netgi bandė atkreipti jų dėmesį, kad šie sulotų. Tačiau veltui.
Anot specialistės, balsas šuniui – viskas. Taip jis išreiškia pyktį, džiugesį, skausmą. Įtariama, kad beveik dvi dešimtis šunų mieste laikęs vyras tokiu būdu siekė neatkreipti kaimynų dėmesio.
„Iškvietėme policiją. O kai automobilyje rašėme aktą, pareigūnai atkreipė dėmesį į sujudimą name. Klausėme šeimininko, kas ten vyksta, ar turi dar šuniukų. Jis aiškino, kad daugiau šunų nėra. Paprašėme įleisti į vidų. Jis įleido į rūsį“, – pasakojimą tęsė A.Stumbrienė.
Melavo pareigūnams
Rūsyje specialistai rado narvus, primenančius tuos, kur laikomi triušiai. Šeimininkas toliau atkakliai neigė turįs daugiau augintiniu. Aiškino, kad narvai seniai nenaudojami.
Tačiau tikrintojams įtarimų kėlė dar šviežios išmatos ir sudėtas ėdesys.
Pareigūnai ėmė tikrinti namą. Paaiškėjo, kad jame gyvenę veisėjo tėvai bandė paslėpti dar aštuonis vos kelių mėnesių šuniukus.
„Galima tik įsivaizduoti, kokios psichikos yra šie šunys. Laikyti tamsoje, narvuose“, – svarstė A.Stumbrienė.
Šunys iš Jurbarko gyventojo perduoti „Būk mano draugas“ atstovams.
Pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Už tai gresia arba viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Jurbarkietis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams buvo žinomas nuo 2017-ųjų, kai jam suteiktas veisėjo statusas.
Nežymėjo gyvūnų
Veisėjas nemalonumų šiokių tokių nemalonumų turėjo praėjusių metų rudenį, kai per patikrinimą paaiškėjo, kad jo laikyti 19 šunų tinkamai nesužymėti.
Kaip ŠVIESĄ tikino VMVT Jurbarko padalinio vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Alvydas Jaramavičius, jokių kitų pažeidimų pastebėta esą nebuvo.
Jurbarkietis L. S. 2008-2012 dirbo įmonėje „Jurbarko komunalininkas“. Į jo pareigas įėjo benamių gyvūnų gaudymas.
Tuo metu Jurbarke sklandė įvairių kalbų, kad L. S. galimai dauginimui gali naudoti ir sugautus gyvūnus. Tačiau jokių oficialių tyrimų nebuvo pradėta, įrodymų, kad vyras vertėsi tokia veikla taip pat nėra.
Internete paieškojus informacijos apie L. S. ir jo veislyną, galima rasti keletą komentarų, keliančių abejonių tinkama veikla.
Atsiliepimų apie veislyną patalpinta ir adresu http://www.gyvunugloba.lt/lt/juodasis_sarasas. Šiame sąraše gyvūnų šeimininkai aprašo blogas patirtis su veisėjais.
Tiesa, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad patikrinti atsiliepimų objektyvumo realiai nebeįmanoma.
Jurbarkietis L. S. yra vienas stambiausių šunų veisėjų rajone. Kadangi savo veiklą yra oficialiai registravęs, jis sulaukdavo reguliarių VMVT Jurbarko skyriaus specialistų patikrinimų. Kartu su veterinarijos specialistais patikrinimuose dalyvaudavo ir policijos pareigūnai, savanoriai.
Pasak VMVT Jurbarko skyriaus viršininko Algirdo Pociaus, nors apie L. S. veisyklą sklando įvairios kalbos, anksčiau jokių didelių pažeidimų esą nebuvo nustatyta.
Jurbarko rajone be L. S. veisyklos yra dar keletas oficialių veisėjų. Viena vieta, kur šunų veisiama daugiau, ir gal šeši veislynai butuose, kur laikoma po vieną ar dvi kalytes.
15min.lt ir ŠVIESA inform.
Manau, kad turėtų būti ši informacija perduota vmvt respublikos vyriausiam vadovui, kuris turėtų spresti dėl rajono skyriaus darbuotojų ir Pociaus kompetencijos, pagarba Lukui Pileckui, kuris nepatingėjo tinkamai publikuoti žiaurų elgesį su gyvūnais.