Iki pat pirmųjų šalčių Veliuonoje dirbę UAB „Telšių meistras“ statybininkai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai jau sugrąžino dalį ankstesnio švytėjimo, nors baltai nušvito kol kas tik rytinė ir pietinė pastato sienos. Vilčių, kad bažnyčios restauravimas nesustos, veliuoniškiams teikia statybvietėje skelbiama informacija, jog projekto pabaiga numatyta tik 2017 m.
Šventoriuje dirbo archeologai
Rudeniop pirmieji į Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventorių su kastuvais įžengė archeologų grupė. Dar Vytauto Didžiojo valdymo laikais, 1421 m., įsteigta Veliuonos parapija ir pastatyta pirmoji bažnyčia. Dabartinė Veliuonos bažnyčia, kurios fundatoriumi buvo Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila (1595–1656), iškilo 1636-1644 m. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, kiek pakeičiant jos išorę ir vidų.
Veliuonos bažnyčia – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, paminklo teritorijoje be archeologinių tyrimų žemės negalima net judinti. Archeologų grupei vadovavęs dr. Manvydas Vitkūnas kol kas dar nebaigė mokslinių tyrimų ataskaitos (radinių labai gausu!), bet yra tikras, kad Veliuonoje iškasti radiniai labai svarbūs užpildant miestelio raidos istorijos puslapius, ypač dėl to, kad bažnyčios šventorius tyrinėtas pirmą kartą.
Detaliai ištyrę tris perkasas (iš viso – 32,4 kvadratinių metrų plotą) ir išžvalgę kone 185 kv. m tranšėjų, archeologai neabejoja, kad bažnyčios šventoriuje rado 15–17 a. kapinyną. Visi palaidotieji buvo suguldyti viena kryptimi, galvomis į vakarus, kaip reikalauja krikščionių laidojimo papročiai. Daugybė kapų dar senovėje buvo suardyti kasant duobes naujiems kapams. Tai liudija sumaišyti žmonių kaulai, suirusių karstų geležinės vinys, tačiau aptikta ir kitokių radinių: monetų, diržų sagčių, medalikėlių.
Prie vieno suardyto kapo archeologai rado akmeninį galąstuvą, žalvario dirbinį ir auskarą, kitose vietose iškasė sidabrinės segės fragmentą, lietą kulką, kelis peilius, diržo sagčių. Prie palaikų aptikta 15–16 a. sandūrai priskiriama Aleksandro Jogailaičio moneta. Taip pat bažnyčios šventoriuje rasta nemažai keramikos šukių, net glazūruotų čerpių.
Archeologai rado ir viduramžių kovų su kryžiuočiais liudininkų – arbaleto strėlių antgalių.
„Esu tikras, kad šie archeologiniai tyrimai yra reikšmingi. Bažnyčios šventoriuje radome chronologiškai ilgam, kelių šimtmečių, laikotarpiui priklausantį kapinyną, kuriame ištyrėme 17 kapų bei aptikome labai daug kaulų iš suardytų palaidojimų. Dabar galime gana daug pasakyti apie senųjų veliuoniškių laidojimo papročius. Mirusiųjų palaikai bus perduoti tirti Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai. Kolegos antropologai nustatys čia palaidotų žmonių amžių, lytį. Bus gauta informacijos apie patirtas traumas ir bent dalį ligų, kuriomis sirgo dabartinių veliuoniškių protėviai“, – sakė dr. M. Vitkūnas.
Anot jo, po tyrimų palaikai bus parvežti į Veliuoną ir čia perlaidoti.
Pasak archeologo, svarbūs ir karų su vokiečių ordinais liudininkai – arbaleto strėlių antgaliai. Tokių radinių nedaug, nes nepavyko aptikti to laikotarpio nesunaikinto kultūrinio sluoksnio.
Pirmą kartą moksliniai archeologiniai tyrimai Veliuonoje buvo atlikti daugiau nei prieš 100 metų – archeologai Liudvikas Kšivickis ir Petras Daugirdas Ramybės piliakalnį tyrė 1912 metais. Tai buvo nepaprastai didelės apimties ir šalies istorijai daug davę kasinėjimai – archeologai ištyrė net 1000 kv. m piliakalnio plotą. Daugybė radinių, nuotraukų negatyvų ir atspaudų saugomi Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Ypač daug, nors ir nedidelių archeologinių tyrimų Veliuonoje vyko pastaraisiais keliolika metų – pasak dr. M. Vitkūno, sudėjus visų jų rezultatus į krūvą, galima būtų parašyti vertingą kolektyvinę monografiją. Deja, kol kas jokio apibendrinamojo darbo apie Veliuonoje atliktus archeologinius kasinėjimus nėra.
Pradžia džiugina
Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta neslepia, kad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios restauravimo Veliuona laukė labai ilgai. Nors kol kas rezultatai sunkiai įžiūrimi, atidžiai statybininkų darbą stebėję veliuoniškiai žino, kad padaryta jau nemažai. Svarbiausia, kad nuo drėgmės apsaugotos bažnyčios sienos – ne vienus metus žmonės nerimavo, kad įsimetęs pelėsis ne tik sunaikins tinką, bet ir pakenks sienoms, lietaus vanduo sugadins pamatus.
„Žmonės žino, kad statybininkai pirmiausia ne dailino, o gelbėjo bažnyčią – įrengė paviršinio vandens surinkimo drenažą, restauravo fasadų cokolius, uždėjo sienas nuo drėgmės apsaugantį sanuojantį tinką. Bet rezultatai jau matyti: nutiesti ir naujomis trinkelėmis iškloti šventoriaus takai, baltai nudažytos dvi šventovės sienos – iki šalčių nespėta užbaigti tik šiaurinės“, – sakė seniūnas.
E. Mikštos nuomone, statybininkai dirba atsakingai, bet veliuoniškiai norėtų, kad bažnyčia iškart visa nušvistų – daugelis baiminasi, kad 2017 m. nesulauks arba darbai įstrigs, kaip įstrigo Veliuonos kultūros centro remontas. „Bet mes džiaugiamės bent jau tuo, kad bažnyčia pagaliau pradėta remontuoti. Primenu žmonėms, kiek metų tokio įvykio laukėme ir jau galvojome, kad pinigų mažo miestelio bažnyčiai restauruoti Lietuvoje niekada neatsiras“, – neslėpė E. Mikšta.
Seniūnas tikino, kad ateinančiais metais darbai prasidės anksčiau, nes tęstiniam bažnyčios remontui naujo viešųjų pirkimų konkurso, atrodo, skelbti nereikės. Jei tik bus skirta pinigų bažnyčios restauravimui tęsti, statybų pastoliai, seniūno įsitikinimu, turėtų iškilti vos atšilus.
Bažnyčia – prioritetas
Kaip vyksta bažnyčios fasadų restauravimas, lapkričio pabaigoje domėjosi ir Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža. Tai, ką pamatė, Seimo narį pradžiugino.
„Nesu ekspertas, bet man atrodo, kad Veliuonai labai pasisekė, jog čia dirba UAB „Telšių meistras“ – įmonė jau turi patirties atnaujinant bažnyčias, nes restauravo Telšių katedrą“, – pasakojo statybvietėje pabuvojęs Seimo narys.
Veliuoniškiai žino, kad tik Seimo nario B. Paužos atkaklumo dėka šiemet pavyko padaryti tiek daug. Didžioji dalis finansavimo – net 340 tūkst. Lt bažnyčiai atnaujinti B. Paužai tarpininkaujant buvo skirta iš valstybės asignavimų Žemaičių krikšto ir Žemaitijos vyskupystės įsteigimo 600 m. jubiliejaus paminėjimo 2009–2017 m. programai. Kultūros paveldo departamentas Veliuonos bažnyčios archeologiniams tyrimams, pamatų ir fasadų tvarkymui skyrė 120,8 tūkst. Lt, Jurbarko savivaldybė prisidėjo 25 tūkst. Lt.
B. Pauža neslepia, kad Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios restauravimas jam visada buvo prioritetinis dalykas.
„Jurbarko krašte tai itin svarbus kultūros ir istorijos paveldas – Vytautinių bažnyčių Lietuvoje liko nedaug, todėl tuo, ką turime, privalome didžiuotis ir saugoti. Negražu, kai važiuojant pro Veliuoną akis bado atsilaupęs, pajuodęs bažnyčios tinkas, ypač vakare, kai bažnyčia taip gražiai apšviesta. Į Veliuoną atvyksta daugybė žmonių ne tik iš Lietuvos, jaunimas čia nori tuoktis. Miestelis dabar jau sutvarkytas, todėl verkiant reikėjo ieškoti pinigų gražiausiam paveldo objektui prikelti – bažnyčiai atnaujinti“, – sakė Seimo narys B. Pauža.
Pasak jo, siekti bet kokiais būdais gauti lėšų šventovei restauruoti skatino ir nuolatiniai veliuoniškių prašymai. „Žmonės labai vertina ir myli šią bažnyčią – jiems svarbu, kad pastatas ne tik gražiai atrodytų, bet ir būtų apsaugotas nuo pragaištingo laiko poveikio“, – pripažįsta B. Pauža.
Objekto svarba neabejoja
Seimo narys tikino jau lankęsis Kultūros ministerijoje ir Kultūros paveldo departamente bei sulaukęs pažado, kad ir ateinančiais metais Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai restauruoti bus skirta apie pusę milijono litų. Už juos būtų galima užbaigti fasadų restauravimą ir pradėti bažnyčios vidaus remonto darbus. 2016-aisiais tam dar trūktų maždaug 400 tūkst. Lt.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus paminklotvarkininkas Viktoras Klepikovas patvirtino, kad savivaldybė iš rajono biudžeto skirs lėšų bažnyčios restauravimo bendrajam finansavimui – toks pranešimas jau išsiųstas Kultūros paveldo departamento vadovams.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė per savo padėjėjus perdavė žinią, kad bažnyčios remontui pinigų skirti tikrai planuojama. Kokia suma numatyta, kol kas neskelbiama, nes dar nepatvirtintas valstybės biudžetas.
„Departamento direktorė neabejoja Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios restauravimo būtinumu – tai neįkainojamos istorinės vertės kultūros paveldo objektas, jį lanko daugybė vaizdinguoju panemunės maršrutu keliaujančių žmonių“, – sakė Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Eimantė Daukšaitė.
B. Pauža pripažįsta, kad sutelkti visų institucijų pajėgas nėra lengva, ypač prašant pinigų, nes valstybei, kurios biudžetas deficitinis, visada gali atsirasti svarbesnių dalykų. Tačiau susitelkus rezultatai pranoksta lūkesčius.
Daiva BARTKIENĖ
