Mokykla – tai gyvenimo kelio pradžia, mokslo žinių, draugystės ir pažinimo, savęs atradimo pradžiamokslis. Tai amžinai gyvas, nerimstantis vaikystės ir paauglystės pasaulis, brandinantis žmogų. Tai šaknys, teikiančios stiprybės likimo verpetuose. Savo mokykloje visada esi savas, svarbus, mylėtas ir mylimas. To suvokimo vedama į jubiliejaus šventės organizavimą įsitraukė visa Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos bendruomenė.
Tarpukario laikraštyje „Mūsų parapija“ paminėti 1844-ieji – Skirsnemunės mokyklos įkūrimo metai, tad šiemet minime savo mokyklos 170-metį.
Nuo pat pradžios Skirsnemunės mokykla buvo rusiška, mokytojai – rusakalbiai, nors rusų vaikų mokėsi labai mažai. 1916 m. pradžioje įsteigiama lietuviška mokykla, kurioje mokėsi 60 mokinių, ilgesnį laiką mokytojais dirbo Marcelė Jurkšaitė ir Salius Pranaitis.
XX a. 3-4 deš. Skirsnemunėje dirbo vienas ryškiausių Jurbarko valsčiaus mokytojų Benediktas Butkus. Jis aktyviai reiškėsi ir visuomeninėje veikloje, ypač jaunalietuvių organizacijoje. Skirsnemuniškis Juozas Galbuogis buvo baigęs Jurbarko progimnaziją ir išlaikęs sudėtingus pradinės mokyklos mokytojo cenzo egzaminus. Deja, abu mokytojai patyrė tremtinių dalią.
Įdomių archyvinių duomenų apie Skirsnemunės mokyklą pateikia Arnoldas Piročkinas knygoje „Skirsnemunė“: 1932–1933 m. mokykloje mokėsi 117 berniukų ir 121 mergaitė, biblioteka gavo 27 pavadinimų knygų, veikė rankų darbo ir žemės ūkio klasės, kuriamas mokyklos muziejus, surengtas prezidento Antano Smetonos 60-mečio minėjimas, Trijų Karalių dieną – vaikų vakarėlis su vaidinimu, muzikantais, dainomis ir eilėraščiais.
Tačiau 1940-ųjų Lietuvos okupacija nutraukė mokyklos darbą. Karo ir pokario metų Skirsnemunės mokyklos dokumentų nėra, tik fragmentiški buvusių mokinių prisiminimai. Įdomiausi – istoriko, archeologo Vytauto Urbanavičiaus – septynmetės mokyklos pirmosios laidos mokinio. 1950 m. mokyklą baigė 31 mokinys, dauguma jų toliau mokėsi Jurbarko vidurinėje mokykloje – iš jų buvo suformuota beveik visa 8d klasė. Kaip prisimena V. Urbanavičius, vienam devintokui už kandaus liežuvio užkliuvo, kad dalis mokinių kilę iš Molynės, todėl 8d pavadino „Molynės profesoriais“ – tas vardas visiems patiko ir mokykloje greitai prigijo.
1954 m. septynmetė mokykla tapo vidurine. 1970 m. joje buvo net 302 mokiniai ir dirbo 24 mokytojai.
Baigusieji „Aušros“, Naukaimio ir „Žalgirio“ pradines mokyklas mokytis ateidavo į Skirsnemunę ir gyveno mokyklos bendrabutyje ant kalno – prie katalikų bažnyčios, buvusiame klebonijos pastate. Keliolika metų tame pastate mokėsi ir pradinukai, o pieš kelerius metus pastatas nugriautas.
1956–1958 m. mokyklai vadovavo reto veiklumo žmogus Telesforas Urbaitis, kuriam rūpėjo ir daugybė miestelio reikalų. 1960 m. direktoriumi tapo Antanas Urbaitis, jo iniciatyva miestelio parke pasodinta naujų medžių ir gyvatvorė, įrengtas stadionas.
Nuo 1965 m. direktore dirbo Jonė Žemaitaitienė. Tuo metu pradėta minėti Mokytojo diena, Paskutinis skambutis, atsirado vakarinis-neakivaizdinis skyrius.
1965 m. respublikinėje dainų šventėje Skirsnemunės mokinių choras (vad. Albertas Narušis) užėmė III vietą, o mokytojo Jono Rašpaliausko vadovaujamas pučiamųjų orkestras – pirmą.
Visose to meto mokyklos darbo ataskaitose – šimtaprocentiniai mokymosi rezultatai. Žinoma, iš tikrųjų to nebuvo, tai vadinamosios tarybinės procentomanijos vaisiai.
6-8 deš. mokykloje dirbo mokytojos Elena Prasauskienė ir Elena Mozūraitienė, Janina Stankuvienė, Anelė Vasiliauskienė, Regina Kavaliauskienė, dar ilgiau – Janina Perminienė, Stasė Šmuilevičienė, Irena Domeikienė, Gražina Bakanienė. Penkis dešimtmečius bendrabučio auklėtoja ir mokytoja, vėliau – mokyklos ūkvede dirbo Česlova Grabauskienė.
1973 m. Skirsnemunės vidurinė tapo aštuonmete, 1978-1991 m. jai vadovavo Algirdas Bakšys. Mokykla buvo viena geriausių rajone (tuomet vykdyto vadinamojo socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja), už tai buvo skiriamos nemokamos ekskursijos. 1978 m. fizinio lavinimo mokytoju pradėjus dirbti Vladui Steponaičiui ypač suaktyvėjo sportinis gyvenimas, mokiniai laimėdavo rajoninėse varžybose. Įdomu tai, kad greta daugelio Švietimo skyriaus nurodymų ateidavo ir toks, kiek baigusiųjų aštuonmetę toliau turi mokytis vidurinėse, technikumuose ar profesinėse mokyklose.
1985 m. Skirsnemunėje pastatytas dviaukštis 90 vietų vaikų lopšelis-darželis, o naujos mokyklos statybos projektai likdavo tik popieriuje.
1987 m. mokykla tampa devynmete. Prasidėjęs tautinis atgimimas pakeitė ir mokyklą. 1989 m. mokykloje įkuriama Sąjūdžio grupė, pakabinamas valstybės herbas Vytis, 1990 m. pradėta dėstyti tikyba.
1990-1993 m. mokykla vėl buvo vidurinė, o reorganizavus į pagrindinę persikėlė į buvusio darželio patalpas.
Nuo 1992 iki 2009 m. mokyklai vadovavo Salomėja Butkienė, 1991- 2013 m. direktorės pavaduotoja dirbo Genovaitė Antanaitienė. Šios pedagogės atidavė mokyklai daug gražių darbo metų, buvo daugelio įdomių idėjų iniciatorės, subūrė darnų, kūrybingą mokytojų kolektyvą.
Pastaruosius dešimtmečius mokykloje klostosi gražios tradicijos, veikia daug būrelių. 1995 m. iš mokyklos nuožiūra pasirenkamų dalykų įvestas etninės kultūros ir krašto literatūros mokymas tęsiami iki šiol.
1996 m. devintokai, inicijuoti mokytojos Gitanos Šneideraitytės, pradėjo naują tradiciją: kiekvieną pavasarį kartu su technologijų mokytoju drožia medžio skulptūrą. Jau daug skulptūrų ir suolelių puošia abiejų mokyklos pastatų aplinką.
1997 m. mokyklos bendruomenė pradėjo rengtis Jurgio Baltrušaičio vardo suteikimui: mokiniai susipažino su poeto ir diplomato gyvenimu, kūryba, rinko medžiagą apie jį ir jo giminaičius. Minint poeto 125-ąsias gimimo metines – 1998 m. gegužės 2 d., dalyvaujant profesorei Viktorijai Daujotytei ir poetei Aldonai Elenai Puišytei, mokyklai suteiktas Jurgio Baltrušaičio vardas.
1998 m. mokyklos direktorės S. Butkienės ir pradinių klasių mokytojos Virginijos Majauskienės iniciatyva parengtas projektas „Šeimos židinėlis“ ir gauta Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo parama. Šio fondo parama knygomis, ekskursijomis į Prezidentūrą ir įvairius renginius tebesitęsia iki šiol. 2002-ųjų birželį mokykloje lankėsi ir Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma Adamkiene – šventė buvo visai Skirsnemunei.
1999 m. mokykla reorganizuota į dešimtmetę, išleista pirmoji dešimtokų laida. 2000-ieji įsimintini ir tuo, kad pradėtas buvusio kolūkio kontoros pastato pritaikymas mokyklai. Rekonstrukcija baigta 2001-ųjų vasarą ir Rugsėjo 1-ąją V-X klasių mokiniai ir mokytojai jau šventė naujose patalpose, o visi pradinukai persikėlė į buvusį vaikų darželį.
2005 m. mokykla kreipėsi į amerikiečio p. Keno Klingo ir jo šeimos fondą prašydama padėti sukurti sporto bazę, įsigyti priemonių popamokinei veiklai bei sveikatingumo klasės įrangą. Per keletą metų projektas įgyvendintas, už p. Gražinos ir Keno Klingų fondo lėšas įsigyta ir daug modernios kompiuterinės technikos, kasmet rengiamos ekskursijos mokiniams ir mokytojams, ūkio dalies darbuotojams. Šių mokslo metų pabaigoje dviem aktyviausiems ir kūrybingiausiems dešimtokams pirmą kartą bus skiriama fondo premija.
2009 m. mokyklai pradėjo vadovauti energinga ir kūrybinga direktorė Dainora Saulėnienė mokytojus nuolat skatinanti ieškoti įdomesnių mokymo metodų, dalyvauti projektinėje veikloje. Direktorės iniciatyva mokykloje rengiama Kaziuko mugė, kuri suburia mokinius ir jų tėvus bei visą miestelio bendruomenę.
Mokykla dalyvauja „Kūrybinių partnerysčių“ projekte: mokiniai kuria filmus, vadovaujami praktikų profesionalų susipažįsta su įvairių šalių kultūra ir geografiniais objektais, mokosi viešojo kalbėjimo, prie mokyklos įrengė naują poilsio erdvę.
Įsimintini ir mokyklai, ir miesteliui 2012 metai – gegužės 24 d. iškilmingai atidarytas naujasis sporto aikštynas ir technologijų kabinetas – reta mokykla Lietuvoje gali pasigirti tokiomis patalpomis ir tokiu stadionu.
Šiais mokslo metais Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje mokosi 166 mokiniai, priešmokyklinėje grupėje – 9 mokinukai, darželį lanko 20 vaikų, dirba 35 pedagogai ir 22 darbuotojai.
Puikias tautines šventes, popietes ir tėveliams, ir mokiniams rengia pradinių klasių mokytojos V. Majauskienė, Rasvita Danaitienė, Ilona Ruškytė, Rasa Kriščiokaitienė. Joms talkina muzikos mokytoja Dalė Jonušauskienė, be kurios kūrybingumo niekada neapsieina ir vyresniųjų mokinių šventės.
Įspūdingais drožiniais mokyklos aplinką puošia mokytojo Vido Burbos vadovaujami mokiniai, o pilietiškumą ir meilę Tėvynei mokytojas puoselėja jau daug metų vadovaudamas jaunųjų šaulių būreliui. Nuo 1992-ųjų tautines ir literatūrines tradicijas puoselėja maironiečių būrelis.
Gerų sportinių rezultatų pasiekia kūno kultūros mokytojo Gražvydo Steponaičio vadovaujami mokiniai. Įdomiomis poetinėmis kompozicijomis džiugina mokytojos Jūratės Smaliukienės paruošti skaitovai, Justės Lukauskienės vadovaujami šokėjai.
Tikybos pagrindų moko Dangyra Sasnauskienė, matematikos mokslus jau trečią dešimtmetį dėsto Nijolė Perminienė. Gražiai į vyresniųjų mokytojų būrį įsijungė ir jaunimas: ne vienos iniciatyvos autorė istorijos mokytoja Karolina Kliukienė, Ramunė Urbonienė, mokanti anglų kalbos.
Su didele pagarba norėtųsi suminėti visus, kasdieniu kruopščiu darbu ugdančius Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos ugdytinius. Tikime, kad mokyklos jubiliejaus šventė, gegužės 17 d. sukvies ir suburs kartų kartas pedagogų ir mokinių, ir žydintį pavasario šeštadienį suteiks puikią progą prisiminti, pasidžiaugti ir nuoširdžiai pabendrauti.
Nijolė Norkienė,
lietuvių kalbos mokytoja
