Vartotojų teisėmis jurbarkiškiai nesidomėjo (2)

Minint Europos vartotojų dieną Jurbarko r. savivaldybės salėje surengta konferencija „Vartotojų teisių apsauga Lietuvoje ir Jurbarko rajono savivaldybėje“ buvo turtinga įdomių pranešimų, bet nesulaukė gyventojų susidomėjimo. Pasidomėti, kaip reikėtų ginti savo teises, atėjo bene vien savivaldybės darbuotojai.

Vartotoją reikia šviesti

Nežinia, ką reiškia toks jurbarkiečių abejingumas – ar tai, kad vartotojai neturi problemų, ar kad viską žino, o gal informacija svarbi tampa tik susidūrus su nesąžiningu pardavėju. Kad ir kokios priežastys lėmė tokį abejingumą, savo teises vartotojas privalo žinoti bent tam, kad mažiau nukentėtų jo paties kišenė.

Konferenciją pradėjęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tauragės apskrities skyriaus l. e. vedėjo pareigas Rimantas Knyzelis priminė, kad vartotojais esame kiekvienas, ir net tada, kai miegame – tada elektros energiją naudoja mūsų buities prietaisai.

„Norime įrodyti, kad vartotojas nėra vienišas ir jo teisės yra ginamos“, – konferencijos tikslą įvardijo R. Knyzelis.

Daug informacijos, mažai girdėtų ar visai naujų dalykų savo pranešimuose pateikė viešnios iš Vilniaus: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė ir  Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyr. specialistė Ugnė Špūrienė.

Galioja visoje ES

Pasak VVTAT specialistės D. Malinauskienės, plečiantis elektroninei prekybai vartotojas privalo žinoti savo teises. Internetu įsigytą prekę pardavėjui gali pagrąžinti per 14 dienų. Nors statistika rodo, kad tik trečdalis lietuvių perka internetu, o net 60 proc. ES piliečių tai daro nuolat, šis pirkimo būdas plinta sparčiausiai. Grąžinti galima bet kokią prekę, pirktą internetu, jei ji klientui netiko, nepatiko ar jis persigalvojo, o prekė yra nenaudota ir nepažeista. Perkant parduotuvėje yra prekių grupės, kurių pagal taisykles grąžinti negalima, pavyzdžiui, knygos, parfumerija, laikrodžiai ir kita, o internetu pirktas prekes galima grąžinti visas be išimčių.

Vartotojai turi teisę reikalauti nemokamai pataisyti, kompensuoti taisant patirtas išlaidas ar pakeisti ES šalyse įsigytą nekokybišką prekę. Lietuvoje dar galima reikalauti sumažinti kainą arba grąžinti už nekokybišką daiktą pinigus. Sąlygos šiek tiek skiriasi atskirose ES šalyse. Pabrėžtina, kad tai galima padaryti per 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos, nepaisant, kokią garantiją davė pardavėjas.

Vartotojas turi teisę į teisingą ir sąžiningą reklamą. Pardavėjas privalo klientui suteikti tikslią informaciją apie prekės kainą be jokių paslėptų papildomų mokesčių, tiksliai įvardyti savybes.

Pirkdami tampame sutartinių santykių dalimi, todėl sutartis privalo būti sąžininga. Dažnai klientas nesivargina perskaityti kelis puslapius užimančios sutarties ir ją pasirašo. Pardavėjas atsako, kad sutartyje įrašytos sąlygos būtų sąžiningos pirkėjo atžvilgiu. Yra sukurtas mechanizmas, kuris leidžia apginti vartotoją ir nutraukti nesąžiningą sutartį be nuostolių.

Pirkėjams padėti įkurti Europos vartotojų centrai. Jų yra net 30. Šie centrai padeda spręsti vartotojų interesus tarptautiniu lygiu, tarpininkauja tarp pirkėjo ir pardavėjo, sprendžia ginčus. Visos paslaugos – nemokamos.

D. Malinauskienė pristatė naujovę – nuo metų pradžios atsirado alternatyvus vartotojų ginčų sprendimas – neteisminė ginčų sprendimo procedūra. Jei pirkėjui nepavyksta susitarti su pardavėju, sprendimą gali priimti vartotojų ginčų komisija, sudaryta iš atsakingų institucijų atstovų. Komisijos sprendimas – privalomas.

Skaitmeninės prekės – elektroninės knygos, filmai, taip pat pateko į vartotojų teisių gynimo sritį. Prižiūrinčios institucijos netrukus ruošiasi įžengti ir į socialinių tinklų pasaulį, kuriame dar daug netvarkos, prekės parduodamos be jokios atsakomybės.

Reklamos spąstai

Ką apie reklamą turėtų žinoti vartotojas, pasakojo VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja M. Deimantė.

 Su reklama susiduriama visur – būna, net nesuprantame, kad tai reklama. Kartasi ji padeda apsispręsti, bet kartais erzina. Nuo nepageidaujamos reklamos galima apsiginti. Jei pašto dėžutėje nebenorite rasti reklaminių lankstinukų, parašykite tai ant dėžutės, ir vėl sulaukę nepageidaujamų leidinių galėsite kreiptis pagalbos į VVTAT.

Jei elektroninis paštas ar telefonas atakuojami pasiūlymais, žinotina, kad tai – neleistina. Jei asmuo niekur nepareiškė sutikimo gauti tokio pobūdžio reklamą, jis gali kreiptis į kontroliuojančias institucijas.

VVTAT specialistai padeda atskirti ir baudžia verslininkus, naudojančius paslėptą reklamą, kai produktų ir paslaugų pristatymas paslėptas straipsnio užuominose, neetišką, gąsdinančią ir paniką keliančią, klaidinančią reklamą, kai reklamuojamos produktų savybės, kokių jie negali turėti.

Gelbsti sąžiningas darbas

„Nesąžininga komercinė veikla draudžiama visoje Europos Sąjungoje“, – teigė VVTAT vyr. specialistė U. Špūrienė.

Tokia veikla apima ne tik įvykusį faktą, bet ir galimybę, kad vartotojas bus suklaidintas. Nesąžiningą veiklą atpažįsta ir už ją baudžia ne tik VVTAT, bet ir Konkurencijos taryba.

Sąžiningą darbą ir kompromisų ieškojimą pabrėžė ir Jurbarko krašto verslininkų sąjungos pirmininkas Vidas Šukys.

„Nesutikčiau, kad klientas visada teisus, bet saugodami savo reputaciją ir įvaizdį dauguma verslininkų stengiasi išvengti konfliktų ir išspręsti juos taikiai, netgi jei tenka nukentėti pačiam“, – tvirtino V. Šukys.

Pasak V. Šukio, reikia ieškoti sąlyčio taškų, kad abi pusės liktų patenkintos. Tolerancijos nebuvimas ir perdėta arogancija priveda prie sudėtingų situacijų. Nepavykus susitarti ir reikalinga tokia institucija kaip VVTAT, kuri apgintų vartotojo interesus.

Skundais neužverčia

Gyventojų skundų ir prašymų nagrinėjimo patirtimi pasidalijo Jurbarko r. savivaldybės Juridinio skyriaus vyr. specialistė Indrė Gavėnė.

Praėjusiais metais savivaldybę pasiekė 689 prašymai, iš kurių 33 – skundai, 27 iš jų adresuoti administracijai, 6 – merui ir tarybai.

Dažniausiai kreipiamasi dėl kelių ir gatvių remonto, komunalinių tinklų tiesimo, socialinių pašalpų, žvėrių daromos žalos, gyvenamosios aplinkos, nesutarimų su kaimynais.

Pasak I. Gavėnės, pernai dėl vartotojų teisių pažeidimų nesikreipė nė vienas gyventojas, tačiau šiais metais jau gauti keli skundai dėl atliekų tvarkymo, komunalinių paslaugų teikimo.

Savivaldybėje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Per pastaruosius trejus metus tik keletą kartų kreiptasi dėl vartotojų teisių pažeidimo.

Užbaigdamas konferenciją R. Knyzelis priminė pagrindinius principus, kuriuos turėtų įsiminti vartotojas: dėl prekės pretenzijas galima reikšti 14 dienų, o dėl nekokybiškos – dvejus metus; kreiptis į pardavėją reikia raštiškai ir pateikti čekio arba sutarties kopiją, o pardavėjas atsakymą į pretenziją turi pateikti per 14 dienų, pinigus už prekę grąžinti privalo per 15 d., jei nesusitarta kitaip; prekes, kurių negalima grąžinti pagal taisykles, vis tik galima bandyti grąžinti sutikus pardavėjui; internetu perkantis klientas turi didesnę grąžinimo laisvę; prekės trūkumai turi būti pašalinti per protingą terminą (apie 30 d.).

Pasak R. Knyzelio, vartotojas vis tik neturi teisės nutraukti pirkimo sutarties, jei daikto trūkumai mažareikšmiai. Dėl šito taip pat neišvengiama ginčų. Bet kuriuo atveju, kai nerandamas sprendimas, reikia kreiptis į vartotojo teises ginančias institucijas.

2015 m. Tauragės apskrityje gauti 63 vartotojų prašymai. Daugiausia kreipėsi tauragiškių – 35, 16 prašymų pateikė jurbarkiškiai, mažiausiai – po 6 gauta iš Šilalės ir Pagėgių. Daugiausia prašymų sulaukta dėl pažeidimų perkant prekes internetu. Taip pat gauti 5 skundai dėl komunalinių paslaugų. 48 proc. prašymų buvo išspręsti vartotojų naudai.

Šiais metais jau gauta 13 prašymų, iš kurių 7 išspręsti vartotojų naudai, vienas pripažintas nepagrįstu, o kiti prašymai dar nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

Jūratė Stanaitienė