Nuo idėjos iki pokyčio: ką Jurbarko rajonui davė projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“? (1)

Per pastaruosius dvejus metus Jurbarko rajono švietimo lauke vyko tyli, bet itin reikšminga transformacija. 2024–2026 metais Jurbarko rajono savivaldybėje įgyvendintas projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ (TŪM) į rajono ugdymo įstaigas pritraukė beveik 1,7 mln. eurų investiciją. Tai leido ne tik atnaujinti mokyklų infrastruktūrą, bet ir iš esmės pakeisti požiūrį į mokymąsi, sujungiant rajono mokyklas į vieną stiprią bendruomenę.

Kuriant projekto pažangos planą, Jurbarko rajono savivaldybės specialistai ir ugdymo įstaigų vadovai atliko išsamią analizę, kuri išryškino problemas: dalies mokinių pasiekimų netolygumus, praktinės veiklos trūkumą ir įtraukiojo ugdymo iššūkius. Ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į matematiką – projekto pradžioje pagrindinį matematikos pasiekimų lygį rajone pasiekė kas aštuntas mokinys (12,95 proc.). Planuojant veiksnius, iškeltas ambicingas tikslas – šį rodiklį daugiau nei padvigubinti ir pasiekti beveik 28 proc. ribą.

Šiandien, projektui pasiekus finišo tiesiąją, akivaizdu, kad pokyčiai palietė kiekvieną mokyklą. Nors programoje tiesiogiai dalyvavo trys įstaigos – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Naujamiesčio progimnazija ir Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla – jos veikė kaip bendras tinklas. Į kuriamus mokytojų klubus, lyderystės programas bei stažuotes, kūrybines stovyklas, tiriamąsias veiklas įsitraukė pedagogai ir mokiniai iš viso rajono. Per dvejus metus įvyko dešimtys bendrų susitikimų ir atvirų pamokų, kuriose mokyklos ne konkuravo, o mokėsi viena iš kitos.

Tokia vienybė ir pasiekti rezultatai džiugina ir Jurbarko rajono savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, kurio teigimu, ši patirtis tapo geriausiu įrodymu, jog kryptingos investicijos gali iš esmės pakeisti rajono švietimo veidą.

„Beveik 1,7 milijono eurų virto moderniomis laboratorijomis, jaukiomis erdvėmis ir naujomis galimybėmis mūsų vaikams. Tačiau didžiausias laimėjimas – tai būtent mūsų mokyklų partnerystė. Sujungę jėgas, mokytojai ir vadovai parodė, kad visi Jurbarko rajono vaikai, nepriklausomai nuo to, kurioje ugdymo įstaigoje jie mokosi, yra verti paties geriausio, šiuolaikiško išsilavinimo“, – pabrėžia rajono vadovas.

Teorija virto realiais eksperimentais

Vienas labiausiai matomų projekto akcentų – modernios STEAM erdvės, kurios buvo įrengtos ne dėl ekspozicijos, o kasdieniam mokinių darbui. Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje įrengta šiuolaikiška gamtos mokslų laboratorija, o Naujamiesčio progimnazija pasipildė robotikos įranga „VEX IQ“ bei naujais chemijos, biologijos ir fizikos eksperimentų rinkiniais.

Tuo tarpu Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje duris atvėrė inžinerinės kūrybinės dirbtuvės „FAB LAB“ ir aukščiausius standartus atitinkanti laboratorija. Čia mokiniai jau dabar dirba su 3D spausdintuvais, lazerinėmis staklėmis ir naudoja itin tikslius video mikroskopus bei trimačio vaizdo lupas. Jaunieji tyrėjai patys mokosi centrifuguoti ar ultra žemoje temperatūroje šaldyti cheminiams bei biologiniams tyrimams reikalingas medžiagas. Pamokos tapo vizualesnės ir įdomesnės, o vadovėlinė teorija virto realiais prototipais, kuriais susidomėjo per 950 rajono mokinių.

Pokyčiai palietė ir popamokinę veiklą: Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje startavo būreliai „Gamtos tyrėjų studija“ bei „Technologinės dirbtuvės“, o integruotame projekte „Kuriame kitaip“ aštuntokai patys, dirbdami grupėse, parengė net 50 mokslo darbų.

Mokykla, kurioje gera kiekvienam

Ne mažiau svarbi projekto dalis buvo skirta tam, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi laukiamas ir suprastas. Gimnazijoje ir Naujamiesčio progimnazijoje įrengti sensoriniai kambariai, padedantys specialiųjų poreikių turintiems vaikams atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, gimnazijos rūsyje esančioje erdvėje vaikai gali pailsėti vandens lovoje ar masažiniame fotelyje, čia taikomos šviesų, garsų ir kvapų terapijos. Dėl projekto metu įrengto patogaus keltuvo ši aplinka tapo visiškai prieinama ir judėjimo negalią turintiems asmenims.

Kartu buvo stiprinamos ir suaugusiųjų kompetencijos – pedagogai bei tėvai dalyvavo intensyviuose 40 valandų mokymuose apie autizmo spektrą ir ugdymo metodų pritaikymą. Didelį įspūdį bendruomenei paliko ir išskirtinis monospektaklis „Tylėja“, atskleidęs nepagražintą realybę, kurioje gyvena autizmo paliestos šeimos. Tai padėjo geriau suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ypatingų vaikų gerovės. Žengiant šiuo keliu, išsikeltas tikslas specialiųjų poreikių turinčių mokinių įsitraukimą į popamokines veiklas rajone padidinti nuo 10,13 iki 16,43 proc.

Šalia tiksliųjų mokslų – kūrybinė laisvė

Iki šiol rajone mažai būta bendrų, ilgalaikių kultūrinių veiklų, o įgyvendinant projektą gimė net trys prasmingos iniciatyvos. Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje įkurta šiuolaikinio meno studija, skirta ne tik dailei, bet ir dailės terapijai bei profesiniam orientavimui. Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje duris atvėrė inovatyvi dailės ir taikomojo meno studija, pritaikyta įvairių poreikių vaikams.

Naujamiesčio progimnazijoje startavo kultūrinis klubas „Be rėmų“. Čia gausus būrys mokinių kartu su profesionaliais teatro kūrėjais mokėsi scenos kalbos, judesio, emocinės išraiškos paslapčių ir pastatė miuziklą „Kartą Jurbarko džiunglėse“, kurį itin šiltai sutiko visa Jurbarko rajono bendruomenė. Prie šių veiklų aktyviai prisidėjo Jurbarko kultūros centras, Jurbarko krašto muziejus, Jurbarko rajono viešoji biblioteka bei Antano Sodeikos meno mokykla.

Galiausiai, projektas investavo į pačius svarbiausius – švietimo žmones. Rajono mokyklų vadovai stažavosi Austrijoje bei Lenkijoje, kur užmezgė tarptautinius ryšius ir parsivežė geriausias Europos idėjas, kurios jau dabar įtraukiamos į mokyklų veiklos planus. Be to, sėkmingai išplėstas švietimo lyderių rezervas: jei projekto pradžioje jame buvo tik vienas žmogus, tai šiandien rajonas turi tris pasirengusius būsimus vadovus.

Aušra Baliukynaitė, projekto vadovė: „TŪM rezultatus galima skaičiuoti laboratorijomis ar investuotais eurais. Tačiau ilgalaikė vertė kita: per dvejus metus sukurti šeši ilgalaikiai STEAM projektai, trys kultūrinės veiklos ir stipri bendradarbiavimo kultūra. Šie pokyčiai nesibaigia su projektu – įranga, metodikos ir partnerystės išliks. Tai investicija į galimybes mūsų vaikams augti aplinkoje, kurioje svarbi kiekvieno mokinio sėkmė.“

Ilma Adomaitė, projekto administratorė: „Suvaldyti daugybę skirtingų veiklų, terminų, rangovų ir suderinti keturias svarbias sritis buvo didelis iššūkis. Tačiau didžiausias pasiekimas yra tai, kad rezultatai pasiekia kiekvieną bendruomenės narį. Mokiniai gali daugiau tyrinėti ir atrasti savo stipriąsias puses, o svarbiausia – rajone sustiprėjo bendradarbiavimo kultūra tarp mokyklų ir mokytojų.“