Parengtas ir visuomenei svarstyti pateiktas Jurbarko r. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016-2020 m. bendrojo plano projektas. Tai – jau trečiosios pertvarkos planas. Pirmąjį savivaldybės taryba patvirtino 2005 m., nuo tada rajone labai sumažėjo mokinių ir mokyklų ir, atrodo, toliau tik mažės.
Mokyklų tinklo pertvarkymo 2016-2020 m. bendrojo plano projektas sutalpintas į 23 puslapius. Projektą rengė savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės vadovaujama darbo grupė. Didžiausias krūvis teko Švietimo skyriui – išanalizuoti rajono demografinę padėtį, aptarti švietimo poreikių tenkinimą, mokyklų pastatų būklę ir mokinių pavėžėjimą, įvertinti švietimo būklės privalumus ir trūkumus, į lenteles sudėlioti praėjusių mokslo metų rezultatus bei suplanuoti 2019-2020 m. m. rodiklius.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Antano Gvildžio, mokyklų tinklo pertvarka yra itin sudėtingas darbas, o pertvarkos rezultatai paliečia labai daug žmonių. Pertvarkos planavimas – ne vienos dienos ir ne vieno žmogaus darbas: švietimo situaciją nuolat analizuoja ir prognozuoja mokyklų vadovai, Švietimo skyriaus specialistai. Siekiama surasti dermę tarp ugdymo kokybės ir švietimui skirtų lėšų tikslingo panaudojimo.
Mokyklų tinklo kaitą neabejotinai lemia vaikų mažėjimas, tačiau, pasak A. Gvildžio, imantis pertvarkos pirmiausia galvojama apie ugdymo kokybę. Mažose mokyklose ir ypač jungtinėse klasėse labiausiai nukenčia stipresni vaikai, nes jiems nėra konkurentų, o konkurencija yra viena iš tobulėjimo varomųjų jėgų.
Dėl mažo mokinių skaičiaus šiais mokslo metais yra 5 jungtinės pradinukų klasės keturiose kaimo mokyklose ir 3 vyresnės klasės trijose mokyklose.
Akivaizdus mažėjimas
2000-aisiais rajone buvo gimnazija, 11 vidurinių, 16 pradinių, 9 pagrindinės, 10 vaikų darželių, muzikos ir jaunimo mokyklos – iš viso 49 ugdymo įstaigos. Mokinių tuomet buvo 6800, dabar nebėra nė pusės tiek.
2015-2016 mokslo metus rajone pradėjo 3266 mokiniai ir 20 ugdymo įstaigų.
Analizė rodo, kad I–VIII klasių mokinių skaičiaus mažėjimas yra stabilizavęsis, o IX-XII – sparčiai tebemažėja. Prognozuojama, kad nuo 2017 m. vėl pradės sparčiau mažėti pradinių klasių mokinių.
2011–2015 m. laikotarpiu mokinių rajono mokyklose sumažėjo 1157.
Vidutinis mokinių tankumas 2016 m. – 2,2 mokinio/kv. km (2005 m. buvo 4,04, 2012 m. – 2,7, o 2020 m. prognozuojama tik 1,9 mokinio/kv. km). Vidutinis gyventojų tankumas rajone yra 18,7 žmonių/kv. km (2012 m. buvo 21,5), o šalies vidurkis – 44,7 žmonės/kv. km.
Mokyklos prognozuoja, kad 2020–2021 m. m., palyginus su šiais metais, mokyklinio amžiaus vaikų sumažės dar 403 (12,4 proc. per 5 metus).
Labiausiai ištuštės ir dabar mažiausios pagrindinės mokyklos: Gausantiškių Antano Valaičio (nuo 43 mokinių šių mokslo metų pradžiuoje iki 25), Juodaičių (nuo 72 iki 47), Raudonės (nuo 74 iki 48), Girdžių (nuo 67 iki 57).
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje prognozuojamas mažėjimas nuo 563 iki 450, Eržvilko gimnazijoje – nuo 258 iki 204, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje – nuo 193 iki 166 moksleivių.
Jurbarko pagrindinės mokyklos sumažės nežymiai: Naujamiesčio – nuo 576 iki 552, Vytauto Didžiojo – nuo 545 iki 528 mokinių.
Vieninteliame Jurbarkų darželyje-mokykloje ir jos Rotulių skyriuje prognozuojamas nors menkas, bet mokinių skaičiaus didėjimas atitinkamai nuo 50 iki 55 ir nuo 14 iki 15.
Penkiems vaikams – vienas mokytojas?
Mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis ir mokinių skaičius klasėje yra vieni iš rodiklių, kuriuos didinant mažėtų išlaidos ugdymo planams įgyvendinti. Pradinukų skaičiaus klasėje vidurkis svyruoja nuo 10,7 kaimo iki 21,3 miesto mokyklose, pagrindinio ugdymo klasėse – atitinkamai nuo 11,2 iki 23,4. Vidurinio ugdymo klasėse – nuo 20,3 kaimo gimnazijose iki 29,5 mieste.
Vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius labai skiriasi kaimo ir miesto mokyklose. Kaimo pagrindinėse – 5,8, miesto – 12,2; kaimo gimnazijose – 9,2, miesto – 12. Vienam administracijos personalo nariui kaimo pagrindinėse mokyklose tenka 56,5, miesto – 179,7 mokinio. Beje, šie skaičiai mažai skiriasi nuo šalies vidurkio, kartais netgi yra geresni.
Pedagogų registro duomenimis, 2015 m. spalio 1 d. rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 401 pedagogas (skaičiuoti tik dirbę pirmosiose pareigose). Vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją buvo įgiję 56,4 proc., metodininko – 24,4 proc., eksperto – 1,2 proc. pedagogų iš 82 proc. kvalifikacinę kategoriją turėjusių mokytojų.
Mokytojų amžiaus vidurkis visose mokyklose yra apie 50 metų, kaimo pagrindinėse net 13,9 proc. pedagogų jau pensinio amžiaus.
2014 m. vidutiniškai vienam Jurbarko rajono mokiniui teko 1653 Eur mokinio krepšelio lėšų (vidutiniškai Lietuvoje 1604 Eur), vadovėliams ir mokymo priemonėms pirkti buvo skirta po 77,5 Eur (vidutiniškai Lietuvoje 38,8 Eur).
Prireiks milijonų
Opus išlieka mokyklų renovavimo ir modernizavimo klausimas. Remontui, naujai įrangai įsigyti kasmet reikėjo iki milijono eurų, bet atsižvelgiant į realią situaciją būdavo planuojama tik 400-200 tūkst. eurų. O finansavimas iš savivaldybės biudžeto buvo dar menkesnis – nuo 2010 m. mokyklų remontui neskirta nė po 50 tūkst. eurų per metus, tik 2015-aisiais – 103,5 tūkst. Eur.
Tačiau kai kurios mokyklos atnaujintos iš ES struktūrinių fondų, VVG „Nemunas“ ir kt. fondų bei programų lėšų. Tam skirta per 3 mln. eurų, o projektai įgyvendinti Klausučių, Viešvilės, Naujamiesčio, Seredžiaus, Skirsnemunės, Ąžuoliuko“ mokyklose, vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, Jurbarkų darželyje-mokykloje. Šildymo sistemos modernizuotos Girdžių ir Smalininkų mokyklose, sporto bazė atnaujinta Gausantiškių, Juodaičių, Šimkaičių, Viešvilės pagrindinėse, Veliuonos gimnazijoje įrengtos kūrybinės dirbtuvės.
Tačiau tik šešios įstaigos iš dalies yra pritaikytos neįgaliems vaikams, Naujamiesčio pagrindinė mokykla jau seniai dirba neturėdama leidimo-higienos paso, o daugeliui mokyklų reikalingas remontas ir – milijonai eurų.
2016-2018 m. laikotarpiu, pagal švietimo įstaigų skaičiavimą, reikia mažiausiai 3,5 mln. eurų – būtina rekonstruoti ir atnaujinti mokyklų pastatus, patalpas ir inžinerines sistemas. Daugiausia lėšų – 764 tūkst. Eur – reikėtų Vytauto Didžiojo pagrindinei mokyklai, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijai – 594 tūkst. Eur, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinei mokyklai – 482 tūkst. Eur. Šios mokyklos, pasak A. Gvildžio, neremontuotos nuo pastatymo, brangiausiai kainuos jų apšiltinimas, langų keitimas. O itin kuklūs poreikiai – Vadžgirio, Raudonės, Gausantiškių, Girdžių mokykloms reikėtų po 1-3 tūkst. eurų – susiję su mintimis apie ateitį: kai nedaug galimybių mokyklai išlikti, netikslingas brangus remontas.
Važinėjančių bus daugiau
Šiais mokslo metais į mokyklas pavežami 1344 mokiniai – 41,2 proc. visų rajono mokinių (2011 m. – 35,4 proc.). Mokykliniais autobusais vežami 603, priemiestiniais maršrutais važiuoja 741 mokinys. Mokinių pavėžėjimas savivaldybei kasmet kainuoja 400-410 tūkst. eurų.
Savivaldybė kompensuoja ir mokinių keliones į olimpiadas, konkursus, varžybas bei kitus renginius – praėjusiais mokslo metais mokyklos pateikė 554 paraiškas. Tačiau sudėtinga optimaliai sureguliuoti mokinių vežiojimo ir neformaliojo švietimo, organizuojamo mokyklose, užsiėmimų grafikus, ir dalis mokinių turi atsisakyti būrelių, kad galėtų parvažiuoti namo.
Organizuojant pavėžėjimą visų pirma siekiama, kad mokiniai kuo patogesniu laiku atvažiuotų į artimiausią mokyklą. Tačiau kai kurie renkasi tolimesnes – 2014 m. artimiausią mokyklą pravažiuodavo 86 mokiniai, o 2012-ais pravažiuojančių buvo net 147.
Dėl planuojamos mokyklų pertvarkos, Švietimo skyriaus duomenimis, teks pavėžėti dar 146 mokinius.
Kas laukia mokyklų?
Visuomenę labiausiai, ko gero, turėjo sudominti paskutinioji plano lentelė, iš kurios ryškėja, kokiuose kaimuose mokyklų gali ir nebelikti.
Bet Švietimo skyriaus vedėjas patikino, kad iki 2020 metų neplanuojama nė ant vienos dabar veikiančios mokyklos durų pakabinti spyną. „Ir planą rengusi darbo grupė, ir Švietimo skyrius labai norėtume, kad išliktų visos mokyklos. Nors dėl itin mažo mokinių skaičiaus reformos neišvengiamos, norėtume, kad ir pertvarkytose mokyklose išliktų bent jau Varlaukio atvejis. Tokia yra ir ministerijos nuomonė – mažiausieji turi mokytis kuo arčiau namų“, – sakė A. Gvildys. Reorganizavus Varlaukio mokyklą joje liko Eržvilko gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius.
Į pertvarkos siūlymų planą įrašytos visos rajono ugdymo įstaigos, netgi Smalininkų TVM vykdanti ir bendrojo ugdymo programas, bet steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija ir tik ji gali mokyklą reformuoti.
Reformų iki 2020 m. neplanuojama Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus bei Eržvilko gimnazijose, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio, Šimkaičių Jono Žemaičio, Viešvilės pagrindinėse mokyklose, Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje ir vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“.
Dar keturiose įstaigose pertvarka neplanuojama, bet Švietimo skyrius kasmet stebės mokinių skaičių IX–X klasėse ir esant reikalui inicijuos siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių klasių komplektavimo ir mokyklų tolimesnės veiklos. Stebimos bus Jurbarko Vytauto Didžiojo, Klausučių Stasio Santvaro, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės ir Jurbarkų darželis-mokykla bei jos Rotulių skyrius.
Trys mokyklos bus prijungtos prie kitų ir taps jų skyriais. Girdžių pagrindinė – prie Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės, kurią nuo 2018 m. planuojama reorganizuoti į progimnaziją – nebebus IX-X klasių.
Juodaičių ir Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos jau nuo naujų mokslo metų pradžios taps Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos skyriais. Ar labai pasisekė Veliuonos gimnazijai, kuri pasipildys reformuotų mokyklų mokiniais, Švietimo skyriaus vedėjas abejoja – tų mokinių labai nedaug.
Didelės naujienos laukia Raudonės ir Vadžgirio – tenykštes pagrindines planuojama pertvarkyti į mokyklas-daugiafunkcius centrus.
Antano Sodeikos meno mokykloje planuojama plėtra – šalia muzikos, choreografijos ir dailės 2018 m. bus atidarytas teatro skyrius.
Planas – dar ne įstatymas
Šį mokyklų pokyčių planą svarstys ir tvirtins savivaldybės taryba. „Plane surašytos tik bendrosios gairės, o kasmet atskirai tvirtinamame dokumente dėl klasių komplektavimo gali kai kas būti ir kitaip. Sunku prognozuoti perspektyvą, pavyzdžiui, kaip reaguos tėvai į jungtines klases. Jei veš vaikus į kitas mokyklas, o dar ir brolius bei seseris, mūsų suplanuotų skyrių gali ir nelikti. Politikai turi detalizuoti klasių komplektus nustatydami mokinių skaičių klasėje, taip pat ir apsispręsdami, kiek savivaldybė turės primokėti už mažas klases, kuriose ir ugdymo kokybė nėra gera – savivaldybės biudžetui tai gali nemažai kainuoti. O klasės krepšelis mūsų rajono mokyklų neišgelbės, nes krepšelio dydis priklauso nuo mokinių skaičiaus klasėje“, – sakė mokyklų tinklo pakeitimų planą rengęs Švietimo skyriaus vedėjas A. Gvildys.
Planas paskelbtas savivaldybės internetinės svetainės skyriaus „Švietimas“ dalyje „Mokyklų tinklo pokyčiai“. Gyventojai jau įsijungė į plano svarstymą, ir A. Gvildys sakė, kad yra gauta pastabų. Atsižvelgiant į jas dokumento projektas bus patikslintas ir kovo mėnesį teikiamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybai tvirtinti.
Keletą e. laiškų vedėjas gavo dėl mokyklų patalpų ir jomis besinaudojančių mokinių santykio. Tos pastabos, ko gero, susijusios su neseniai spaudoje paskelbta Lietuvos laisvosios rinkos instituto analize, kurioje teigiama, kad vienam Jurbarko rajono moksleiviui tenkantis 19 kv. m bendras mokyklos plotas viršija šalies vidurkį, kuris yra 14 kv. m. Bet tam, pasak vedėjo, yra objektyvių priežasčių. Kaimų mokyklos kadaise buvo statytos kaip vidurinės, dabar likus pagrindinėms vietos jose tikrai per daug. Beveik trečdalį Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos ploto sudaro rūsiai, kurie statant mokyklą buvo įrengti kaip slėptuvės miesto gyventojams pavojaus atveju. Arba, pavyzdžiui, Klausučių mokykla – statyta pagal individualų projektą, joje daug ne klasėms skirtų erdvių.
Pastabos ir pasiūlymai apie mokyklų pertvarką dar priimami. Švietimo skyriaus vedėjas ragina juos siųsti e. paštu arba perduoti mokyklų vadovams.
Danutė Karopčikienė
