Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 52 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių, surinkusi 33,6 balo iš 100. Tokia žema vieta tenkintis tenka dėl kelių priežasčių – stringa investicijos, lėtai sprendžiamos nedarbo ir skurdo problemos, neefektyvi švietimo sistema. Tokius duomenis lapkričio 17 d. paskelbė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.
Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. fiksuotas vienas didžiausių nedarbo lygis (15,6 proc. lyginant su 11,1 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu), ši problema įsisenėjusi, 41 proc. bedarbių – ilgalaikiai, t. y., darbo neranda ilgiau kaip metus. Šiek tiek aukštesnis nei vidurkis (6,3 proc.) ir skurdo lygis – socialines pašalpas gavo beveik 7 proc. gyventojų.
„Taip yra, nes savivaldybėje vangiai kuriasi naujas verslas, sunku pritraukti investicijas – 2013 m. materialinės investicijos vienam gyventojui buvo perpus mažesnės už mažųjų savivaldybių vidurkį – 449 eurai, o tiesioginės užsienio investicijos vos 22 eurai žmogui, kai mažųjų savivaldybių vidurkis – 1138 eurai“, – pastebi savivaldybių tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Jurbarko rodiklius žemyn tempia ir švietimo sritis – Jurbarko r. savivaldybėje vienam moksleiviui teko didžiausias bendrojo lavinimo mokyklų plotas, bet valstybinių brandos egzaminų rezultatai 2014 m. vidutiniškai buvo vos 39,1 balo, kai mažųjų savivaldybių vidurkis siekė 41,8 balo.
Jurbarko r. geriausiai sekėsi valdymo srityje – savivaldybėje beveik visi gyventojų prašymai išnagrinėti laiku, o administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo kone mažiausias šalyje (6,4 lyginant su 7,9 mažųjų savivaldybių vidurkiu). Be to, Jurbarko rajonas sėkmingai tvarkėsi su biudžeto skola – 2014 m. ji buvo 35,5 proc. pajamų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 44,7 proc.).
Pamokos valdžiai
Rajono meras Skirmantas Mockevičius savivaldybės įvertinimą vadina pamoka dabartinei valdžiai. „Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė savivaldybių reitingus, kurie atlikti, pabrėžiu, pagal 2014 m. rezultatus. Įvertinta visa eilė sričių, remiantis įvairiais šaltiniais“, – sakė S. Mockevičius. Mero vertinimu, žemą vietą savivaldybių reitingų lentelėje lėmė kelios sritys, labiausiai – švietimas, didelis nedarbas ir Jurbarko nepasiekiančios investicijos.
„Žiūrėsim, kodėl tokie rodikliai. Nuosmukį lėmė švietimo sritis, kurioje skirta nulis balų. Kategoriškai nesutinku, kad rajono mokyklų moksleiviai blogai išlaikė egzaminus. Kaip tik egzaminai išlaikyti labai gerai. Noriu pasakyti, kad yra ir gerų, ir labai gerų rodiklių. Nors tai nėra naujai išrinktos valdžios darbo rezultatas, atliksime analizę, nes tai yra pamoka dabartinei valdžiai, ką daryti, kokie pokyčiai reikalingi kai kuriose srityse“, – rezultatus komentavo rajono meras.
Kilo aukštai, krito – žemai
52-os vietos savivaldybių reitingo sąraše greičiausiai nesitikėjo nei buvusi, nei dabartinė rajono valdžia, nes pernai rajonas buvo pakilęs į aštuonioliktą vietą. Toks įvertinimas ilgus metus probleminės savivaldybės statuso negalėjusiam įveikti Jurbarkui buvo labai svarbus. Kasmet atlikdamas vertinimą laisvosios rinkos institutas šiaip sau balų nedalija. Užėmusi aštuonioliktą vietą Jurbarko r. savivaldybė iš 100 galimų pernai surinko 53,9 balų. Rezultatą nulėmė geresni turto valdymo, komunalinio ūkio bei socialinės rūpybos sričių įvertinimai.
Žema šildymo kaina Jurbarko r. savivaldybėje smarkiai pagerino komunalinio ūkio rodiklius. Teigiamą poveikį turėjo ir nenuostolingai dirbusi savivaldybės daugiabučių namų administravimo įmonė – UAB „Jurbarko komunalininkas“. Efektyviai buvo naudojamas nekilnojamasis turtas – visos nenaudojamos patalpos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą, o 2013 m. vykdyta privatizacija privačiam sektoriui leido įsigyti 4378 kv. m patalpų. Socialinės rūpybos srityje Jurbarko r. savivaldybė išsiskyrė labiausiai sumažėjusiu socialinės pašalpos gavėjų skaičiumi.
Užimti dar aukštesnę poziciją pernai sutrukdė prasčiau įvertintos investicijų, mokesčių bei biudžeto sritys. Savivaldybėje maži tiesioginių užsienio bei materialinių investicijų rodikliai. Buvo išduota mažiau statybos leidimų ir verslo liudijimų.
Sritys, šiemet lėmusios skaudų kritimą žemyn, pernai taip pat buvo įvertintos geriau. Nulį balų šiemet gavęs švietimas pernai savivaldybės reitingui atnešė 33,6 balo (vidurkis 51,2 balo). Pernai 49,2 balo (vidurkis 42,2) pridėjusi socialinė rūpyba, šiemetiniam vertinime pelnė 14,4 (vidurkis 52,5) balo. Nuo 78,6 (vidurkis 67,7) iki 40 (vidurkis 46,6) balų smuktelėjo komunalinio ūkio vertinimas.
Savivaldybių tendencijos
Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Šios savivaldybės sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.
Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutinėse trijose vietose liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai. Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Tarsi užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau.
Vis dėlto Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.
„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla: paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos, atvirkščiai, – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir t. t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
LLRI ir „ŠVIESOS“ inform.
Ko anos valdzios gynejas makunas tyli?