1705 m. mirė Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I, valdęs beveik 50 metų – nuo 1658-ųjų iki savo mirties.
1760 m. už tarno nužudymą Londone pakartas grafas Ferrersas – jis tapo paskutiniu Didžiosios Britanijos peru, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
1813 m. gimė danų teologas, religijos filosofas ir egzistencializmo pradininkas Sorenas Kierkegaardas.
1818 m. gimė šiuolaikinio socializmo ir komunizmo teoretikas Karlas Marxas. Kartu su Friedrichu Engelsu jis 1848 metais parašė Komunistų manifestą.
1821 m. Šv. Elenos saloje britų nelaisvėje mirė Prancūzijos imperatorius ir Europos nukariautojas Napoleonas Bonaparte’as.
1846 m. Lenkijoje gimė knygos „Quo Vadis?“ autorius ir 1905 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius.
1860 m. Giuseppė Garibaldis su savo armija iš Genujos patraukė į karo žygį prieš Siciliją ir Neapolį.
1877 m. gimė Georgijus Sedovas, rusų jūrininkas, Arkties tyrinėtojas.
1916 m. gimė septintasis Indijos prezidentas, vadovavęs 1982-1987 metais, Gianis Zailas Singhas.
1955 m. Vokietijos Federacinė Respublika atgavo po Antrojo pasaulinio karo prarastą suverenumą bei įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
1967 m. iš Kalifornijos paleistas pirmasis Didžiosios Britanijos dirbtinis Žemės palydovas „Ariel III“.
1980 m. Didžiosios Britanijos elitinės pajėgos Londone šturmavo Irano ambasadą ir nukovė keturis iš penkių ginkluotų ekstremistų, užgrobusių pastatą ir paėmusių įkaitų.
1996 m. Ispanijos karalius Chuanas Karlas ministru pirmininku prisaikdino konservatorių lyderį Josė Marią Aznarą. Prieš tai Ispaniją 13 metų valdė socialistai.
1999 m. Indonezija ir Portugalija pasirašė susitarimą, kuris atvėrė kelią Rytų Timoro nepriklausomybei. Gegužės 7-ąją susitarimui pritarė JT Saugumo Taryba.
2000 m. Turkijos prezidentu išrinktas reformatoriškų pažiūrų teisėjas Ahmetas Necdetas Sezeras.
2002 m. po dešimties dienų kosmose į Žemę sugrįžo antrasis kosmoso turistas – 24 mln. JAV dolerių už šią kelionę sumokėjęs verslininkas Markas Shuttleworthas iš Pietų Afrikos.
2002 m. sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderį Jeaną-Marie Le Peną ir iškovojęs 82 proc. balsų Prancūzijos prezidentu antrajai kadencijai perrinktas konservatorius Jacques Chiracas.
2003 m. Pietų Afrikos Respublikoje mirė garsus kovotojas su apartheido režimu Walteris Sisulu, ilgametis Nelsono Mandelos draugas ir globėjas.
2004 m. Pablo Picasso kūrinys „Garcon a la Pipe“ (Berniukas su pypke) Niujorke buvo parduotas už 104 mln. 168 tūkst. JAV dolerių (85,7 mln. eurų). Tai pirmas kartas, kai tapybos kūrinys „įveikė“ 100 mln. dolerių kartelę. 1905 metais P. Picasso nutapytas paveikslas yra brangiausias paveikslas pasaulyje.
2007 m. mirė amerikiečių fizikas Theodore’as Haroldas Maimanas. Jis pagamino pirmąjį veikiantį lazerį.
2012 m. Japonija sustabdė savo paskutinį branduolinį reaktorių, ir šalis pirmą kartą nuo 1970 metų liko be branduolinės energijos.
2013 m. panaudojus naujausią trimatę spausdinimo technologiją, JAV kompanija pirmą kartą „atspausdino“ veikiantį plastikinį ginklą. Saugumo tarnybų pareigūnai pripažįsta, kad plastikinių ginklų neaptinka jokie oro uostuose esantys detektoriai.
2015 m. princas Williamas ir Kembridžo kunigaikštienė Catherine paskelbė dukters vardą – Charlottė Elizabeth Diana.
2019 m. Maskvos Šeremetjevo oro uoste avariniu būdu leidosi ir užsiliepsnojo lėktuvas, žuvo mažiausiai 41 žmogus.
Šias istorines gegužės 5-osios datas priminė ELTA.