Važiavimo dviračiu nauda neabejotina, bet ką daryti, jei dviračių sezoną norime pratęsti ir atvėsus orams ar pradėti jiems dar neatšilus? Kaip dviračiu saugiai važinėti vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį?
Pėsčiųjų ir dviračių takų pakanka
„Metų laikas važinėjimui dviračiu tikrai turi įtakos. Tarkime, Olandijoje žiemą važinėjančių dviratininkų lieka apie 80 proc., Suomijoje – apie 40 proc. Vis dėlto svarbiausias tai lemiantis veiksnys – ne nukritusi oro temperatūra, o važiavimo sąlygos, t. y. ar gerai nuvalyta ir paruošta dviratininkų važiuojama kelio danga“, – teigia Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierius Rimantas Milius džiaugiasi, kad pėsčiųjų ir dviračių takų situacija savivaldybėje yra gera, daugelis panašaus dydžio rajonų neturi tokio išvystyto takų tinklo.
Jurbarko rajone įrengta daugiau kaip 30 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.
Saugiai važinėtis dviračiu – įmanoma
Patyręs dviratininkas, dviračių parduotuvių vadovas Gediminas Mukas, paklaustas, ar tomis pačiomis padangomis galime važinėti ištisus metus, ar jas reikia keisti kaip ir automobilių, teigia, kad tai labai priklauso nuo oro sąlygų.
„Jeigu kelias padengtas ledu ir netgi druska nespėja jo ištirpdyti, reikia važiuoti dygliuotomis, o visais kitais atvejais tinka įprastos padangos, tik rekomenduočiau 10–15 proc. sumažinti jų slėgį: tada geriau sukimba su danga.
Aišku, per daug jo mažinti irgi negalima, nes, atsitrenkę į kokį akmenį ar kietesnį kampą, galime sulankstyti ratą.
Tačiau, jei lygintume su automobiliais, tokios žieminių padangų pramonės tikrai nėra. Žiemą važinėju ir pats.
Galiu savo dviračio padangas pakeisti į platesnes. Tada jos geriau sukimba su kelio danga, bet mažiau rieda – tai kaina, kurią reikia mokėti už saugumą.
Deja, ne kiekvienam dviračio rėmui tinka platesnės padangos: kalnų dviračiui – taip, o plentiniam – ne, nes jo rėmo konstrukcija kita. Bet platesnes padangas, kiek tai įmanoma, šaltuoju metų laiku rekomenduočiau“, – paaiškina dviračių specialistas.
Visiems, kurie norės ateinančią žiemą važinėti dviračiu, specialistas labai rekomenduoja prieš atšalant orams atsinaujinti padangas. Jei žmogus bus važinėjęs dviračiu visą vasarą, jos gali būti nusidėvėjusios: tai galima spręsti iš protektorių įpjovų. Jeigu jų nebesimato, vadinasi, padangą laikas keisti.
„Jei vieną sykį išvažiavome ir pradūrėme padangą, kitą sykį išvažiavome ir vėl pradūrėme, tai gali būti ženklas, kad guma nebesilaiko, nebėra minimalios apsaugos, ir padangą laikas keisti. Labai priklauso nuo pačios padangos, bet jeigu padanga gerai „kimba“, vadinasi, ji susidėvės greičiau, bet daugiau riedės.
Jei paimtume vidurkį, padanga susidėvi vidutiniškai nuvažiavus 2000–30000 kilometrų. Tik reikia turėti omenyje, kad užpakalinė padanga dėvisi greičiau nei priekinė, nes svorio centras yra gale“, – teigia G. Mukas.
Rekomenduojama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi
Paklaustas, kokiais keliais ir kokiu metu dviračiais važinėti vis dėlto nerekomenduotų, dviračių specialistas atsako, kad kelyje gali visko pasitaikyti, bet jeigu juose – plikledis, o mūsų dviračio padangos nedygliuotos, jis pataria važiuoti važiuojamąja kelio dalimi.
„Aišku, taip važiuoti ne taip saugu kaip dviračių taku, bet ten irgi gresia didelis pavojus nugriūti, patarčiau maksimaliai vengti slidžios dangos.
Bet su dygliuotomis padangomis dėl savo saugumo ir kitų patogumo galima važiuoti dviračių takais ir nesukti sau galvos.
Jeigu matau, kad staiga pradeda snigti ir dviračių takų nespėja valyti, pats važiuoju važiuojamąja dalimi, nes taip saugiau“, – paaiškina pašnekovas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsak. Nr. 309
