Savivaldybės tarybai nepavyko patvirtinti Išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Ne dėl to, kad naujame taisyklių projekte būtų esminių, verslininkams nepriimtinų pasikeitimų. Politikai pagaliau atidžiau pažvelgė į miestą ir pastebėjo, kad nemažai neskoningų, bet kaip įrengtų reklaminių stendų bjauroja Jurbarką, todėl pritarė pasiūlymui sudaryti specialistų komisiją, kuri nustatytų konkrečius estetinius reikalavimus išorinei reklamai.
Tobulins iš esmės
Naujų Išorinės reklamos įengimo taisyklių projektą rengusi savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vasiliauskienė tikino, kad taisyklėse esminių permainų nėra.
„Pasiūlėme sukonkretinti leidimų įrengti reklamą išdavimo terminus, įteisinti galimybę kreiptis į savivaldybę per kontaktinį centrą. Kitaip sakant, norėtume patobulinti teisės aktą, kad ir išorinės reklamos rengėjams, ir jų įrengimą kontroliuojantiems valdininkams būtų aiškiau, kaip tą daryti. Bet politikai panoro didesnių permainų”, – sakė R. Vasiliauskienė.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjos pasiūlymas tobulinti Išorinės reklamos taisykles politikams tapo pretekstu analizuoti, kodėl Jurbarke atsirado nekontroliuojamos reklamos džiunglės.
Paaiškėjo, kad nemažai verslininkų išorinę reklamą įsirengia be leidimų, kuriems gauti reikalingi savivaldybės administracijos specialistų suderinimai, o pakabinę reklamą metų metus nemoka vietinės rinkliavos.
„Su tokiais verslininkais kažkaip kovojama, tačiau galiu garantuoti, kad dar nė vienas nebuvo nubaustas”, – savivaldybės tarybos posėdyje garantavo Juridinio skyriaus vedėja.
Tarybos narys Saulius Lapėnas pasiūlė politikams atidžiau pažvelgti į savivaldybės aikštę supančius margiausiomis reklamomis apkabinėtus pastatus ir pavaikščioti atnaujinta Kauno gatve.
„Stebiuosi, kaip mes visi pripratome prie neskoningos ir prastos išorinės reklamos. Įvairiausių spalvų, formų, skirtingo techninio lygio, nekokybiškai pagamintos reklamos, švelniai sakant, glumina pravažiuojančius miesto svečius, o apie reklamų meninę vertę nesinori net diskutuoti. Kai kurios iškabos panašios į vienadienes laikinos turgavietės iškabas – teisybės dėlei turiu pripažinti, kad Kauno urmo bazės bei Gariūnų turgavietės prekeiviai tai seniai suprato, todėl jų vizualinė reklama yra kur kas aukštesnio lygio nei mūsų miesto viešosiose erdvėse”, – tarybos posėdyje sakė S. Lapėnas.
Kadangi išorinė reklama yra ne tik miesto veidas, bet ir mūsų visų meninės kultūros išraiška, S. Lapėnas siūlė tarybai sudaryti specialistų komisiją, kuri nustatytų išorinei reklamai konkrečius estetinius reikalavimus. Politikai sutiko sprendimą dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių priimti po mėnesio ir įpareigojo vyriausiąją architektę Gražiną Gadliauskienę sudaryti komisiją, kurioje, be architektų, būtų ir menininkų bei kitų specialistų.
Verslininkus auklės įtikinėjimu
G. Gadliauskienė tikina, kad daugeliui nepriimtinas reklaminis margumynas Jurbarke susidarė dėl to, jog miestas neturi savo dailininko.
„Iki šiol taisyklės numatė administracines procedūras, bet nekėlė išorinei reklamai jokių estetinių reikalavimų. Atrodytų, normalu, kad išorinę reklamą įsirengti sumanę verslininkai turėtų pasidomėti, kokių taisyklių privalo laikytis, tačiau Jurbarke kol kas yra kitaip. Kai kurios įmonės be jokių derinimų gamino reklaminius stendus, o išgirdę kokią nors pastabą kaltindavo, kad žlugdau verslą”, – skundėsi tarybos nariams G. Gadliauskienė.
Blogiausia, pasak vyriausiosios architektės, kai ant vieno pastato kabinamos kelios skirtingos iškabos arba išorinės reklamos. Jei skiriasi jų aukščiai, dydžiai, pjaunasi spalvos – pastato fasadas atrodo labai blogai. G. Gadliauskienė pasakojo, kad gražių iniciatyvų buvo sulaukusi ir Jurbarke. Įmonės „Projusta” architektai pateikė pasiūlymą įrengti reklaminį stendą prie viešbučio, kuriame veikia daugybė įstaigų ir parduotuvių.
„Mes pateikėme šį pasiūlymą pastato savininkams, tačiau negirdėjome, kad jie būtų susidomėję. Labai gaila, nes neskoninga reklama labai gadina miesto vaizdą”, – sakė G. Gadliauskienė.
Pasak rajono vyriausiosios architektės, reklama – didelė problema net ir didžiuosiuose miestuose. Vieningų reikalavimų nėra ne tik Jurbarke. Geru pavyzdžiu greičiausiai galėtų būti tik Klaipėda, kurioje numatytos vietos reklamai, parinktos spalvų gamos. „Jei norėtume siekti to paties, reikėtų daryti ir tvirtinti specialųjį planą – tai sudėtingas dalykas, nes reklama yra meno sritis”, – tikina vyriausioji architektė.
G. Gadliauskienė tikina, kad iniciatyvos keisti bent jau Kauno gatvės vaizdą ėmėsi ir be specialiojo plano – pasitarusi su miesto seniūnu Romualdu Kuru nutarė nufotografuoti visus Kauno gatvės pastatus, kad būtų galima nustatyti jų spalvinę gamą ir reikalavimus išorinei reklamai.
Pasak architektės, gyventojai turėtų žinoti, kad planus perdažyti pastato fasadą taip pat reikia derinti su savivaldybės architektu. Deja, kartais tai pamiršta net tie, kurie gyvena ar dirba kultūros paveldu pripažintuose namuose, todėl pavasariop šioje gatvėje esančių pastatų savininkai bus kviečiami tartis į savivaldybę.
„Tikrai nežadame bausti žmonių, jei jie kažką padarė ne taip – pavyzdžiui, be leidimo pakabino parduotuvės iškabą ar įsirengė išorinės reklamos stendą. Stengsimės aiškinti ir įtikinti, kad miestas bus gražus tik tuomet, kai visi to norėsime. Baudomis problemos neišspręsime”, – tvirtino vyriausioji architektė.
Tenka būti prievaizdais
Išduoti leidimus ir kontroliuoti, ar teisėtai įrengta išorinė reklama, bei rinkti vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą įpareigoti seniūnai. Pernai miesto seniūnija išdavė tik 23, o pratęsė devynis leidimus, 21 asmeniui išsiuntė įspėjimus dėl neteisėto išorinės reklamos įrengimo.
„Kai kurie žmonės greitai sureagavo – atėjo klausti, kokių suderinimų reikia, arba nukabino nuo pastatų išorinę reklamą. Tačiau kai kurie tik garsiai reiškė nepasitenkinimą”, – apgailestavo Jurbarko seniūnas R. Kuras.
Nė vienas Išorinės reklamos įrengimo taisykles pažeidęs asmuo administracine bauda nenubaustas. Seniūnas, kaip ir vyriausioji architektė, laikosi tos pačios pozicijos – baudomis neišauklėsi. Toks nusiteikimas ne tik atveria kelius chaosui, bet ir sudaro galimybę įžūliesiems nemokėti vietinių rinkliavų. Netenkame daug – didžiuosiuose reklaminiuose stenduose savo prekes ir paslaugas reklamuojantys verslininkai per metus turi sumokėti iki 3600 Lt. Vienkartinė vietinė rinkliava yra nustatyta ir iškaboms – pasak seniūno, leidimo išdavimas kainuoja 25 Lt.
R. Kuras tvirtina, kad išorinės reklamos savininkų ieško kasmet, nes nesumokėjus vietinės rinkliavos mokesčio leidimai įsirengti reklamą negalioja.
„Geranoriškai ateinančius ir sumokančius rinkliavą skaičiuojame ant vienos rankos pirštų. Nėra lengva surasti verslininkus, bet pastatų savininkai turėtų žinoti, kad už reklamą ant namo sienų yra atsakingi jie. Būtent dėl to reikalaujame, kad prieš kabindami išorinę reklamą ant daugiabučių verslininkai savo planus derintų su namų administratoriais”, – sakė R. Kuras.
Miesto seniūnas užtikrino, kad verslininkai nebus baudžiami, jei patys pasirūpins leidimais įsirengti išorinę reklamą, tačiau tą turėtų padaryti kuo greičiau.
Tačiau tiems, kurių išorinė reklama įrengta prie kelių ir imituoja kelio ženklus, ateina blogos dienos. Neseniai Automobilių kelių direkcija išplatino priminimą, kad Reklamos įstatymas draudžia įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostų ir kelio apsaugos zonose, gatvėse ir prie jų, jei reklama gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir naudojančią kelio ženklų simboliką.
„Automobilių kelių direkcija nurodė visus tokius ženklus panaikinti. Jurbarke jų tikrai yra, todėl galime laukti verslininkų nepasitenkinimo”, – apgailestavo seniūnas.
Nors miesto seniūnas ir yra įsitikinęs, kad reikės ne vienų metų reklamos džiunglėms išnaikinti, pagaliau atsirado viltis, kad bent mieste atsiras šiek tiek daugiau tvarkos. Belieka tikėtis, kad politikai, parodę iniciatyvą užkirsti kelią savavališkai reklamai, nesustos pusiaukelėje ir pareikalaus, kad taisyklių pagaliau būtų laikomasi.
Daiva BARTKIENĖ
SEO paslaugos ir internetinė reklama
