Pernai rajone įregistruota devyniolika naujų verslo įmonių, dešimt savo veiklą nutraukė – tik išsiropščianti ir vėl į krizę krentanti šalies ekonomika be pėdsako nepalieka nė vieno regiono. Jurbarkas – taip pat ne išimtis. Tačiau atkaklūs ieško išeičių, įgyvendina drąsius naujus sumanymus ir nedejuoja.
Bendrovę įsteigė per sunkmetį
Prieš trejus metus sprogus vadinamajam statybų burbului didmiesčiuose žlugo dalis statybų bendrovių, krito statybinių medžiagų kainos ir darbų įkainiai, nukentėjo ir investavusieji į statomus būstus.
„Labai atidžiai stebėjome šiuos procesus ir jų poveikį statyboms Jurbarke, – tą laikotarpį prisiminė UAB „SCAN prekyba“ direktorius Saulius Meškauskas. – Abu su Žilvinu Židuliu turime statybininkų darbo ir statybų organizavimo patirties Vakarų šalyse. Tad per pačią krizę grįžę į Jurbarką pabandėme savo patirtį panaudoti čia. Pradžioje dirbome tik dviese, nes buvo rizikinga – ekonominė krizė turi labai didelį psichologinį poveikį, nors iš tikrųjų nebūna taip blogai, kaip save nuteikiame. Žmonės dar turi šiokių tokių lėšų, dalį kurių, nepaisydami suiručių, skiria būstui tvarkyti. Tad statybos ir remontai vis vien vyksta.“
Jurbarko pakraštyje įsikūrę verslininkai sugebėjo pasiūlyti žemesnes prekių kainas, užtikrino greitą pristatymą, kvalifikuotas konsultacijas ir lanksčią atsiskaitymo tvarką. Toks sprendimas pasiteisino – naująją bendrovę greitai surado besidomintieji statybomis ir statybinėmis medžiagomis.
Dabar „SCAN prekybos“ sėkmę patvirtina naujoji būstinė ir bazė Algirdo gatvėje, netoli didžiosios „Maximos“. Bendrovėje – jau dvylika darbo vietų. Kaip sakė vadybininkas pardavėjas Ramūnas Jasaitis, kaip dirbsime, tą ir turėsime. Mat bendrovėje nuo pardavimų dydžio priklauso atlyginimas.
Pasak S. Meškausko, pradėję dirbti per krizę ir dabar ypatingų pokyčių nejaučia. Sunkmetis tebesitęsia visiems, tačiau provincija nuo didmiesčių skiriasi tuo, kad čia žmonės atsargiau vertina galimybes ir labai atsakingai planuoja išlaidas būsto statybai ar remontui.
UAB „SCAN prekyba“ vadovų tvirtinimu, statybinių medžiagų poreikis nemažėja, tačiau skirtingais metų laikotarpiais svyruoja. „Statybinių medžiagų, įrankių ir priemonių pasiūla labai didelė, – tvirtina S. Meškauskas. – Kas sudėta prekybos salės lentynose, tik menka pasiūlos dalis, visa kita galima rinktis ir užsisakyti iš katalogų. Tad kalbėdamiesi su pirkėju pirmiausia stengiamės išsiaiškinti jo ketinimus ir pasiūlyti geriausią sprendimą.“
Pasak bendrovės direktoriaus, galima pirkti ir pigias, ir brangesnes statybines medžiagas, tačiau bendrovės tikslas – pirkėjui neįbrukti brangesnės prekės, bet suprantamai ir išsamiai paaiškinti medžiagų ar prietaisų savybes, parodyti, kuo jie skiriasi. O tuomet įsigyti pigesnę ar brangesnę prekę jau sprendžia pirkėjas. Toks pasirinkimas nelengvas – vilioja mažesnė kaina, bet norisi ir patikimesnės kokybės. Tad bendrovės darbuotojai turi gerai išmanyti apie siūlomas prekes, statybų technologijas ir kvalifikuotai tą paaiškinti pirkėjui.
Dabartinį krizės laikotarpį bendrovė jaučia kaip dar vieną laikiną pauzę. Žiemą statybos ir remonto darbų ir taip sumažėja, o dar labiau žmones gąsdina ne tik augančios būstų šildymo kainos, bet ir nuolatinės kalbos apie nesibaigiančią krizę. Pasak S. Meškausko, be reikalo gąsdinamės, nes gyventi tokiomis sąlygomis jau išmokome. Tą patvirtina net ekonominio nuosmukio metu išaugęs statybinių medžiagų ir paslaugų poreikis.
Bendrovę jau surado ne tik Jurbarko, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Daugelis naudojasi internetine prekyba, tad bendrovėje įsigyjamos statybinės medžiagos pasiekia ir tolimesnių Lietuvos vietovių pirkėjus.
„Prieš porą metų pardavėme daug pamatų blokų, perdangos plokščių, – pasakojo S. Meškauskas. – Po to paklausi buvo mediena ir jos gaminiai, stogo dangos, apdailos medžiagos, santechnikos, elektros ir kitokios prekės. Tai reiškia, kad žmonės ir per sunkmetį elgiasi labai praktiškai – naudojasi žymiai sumažėjusiomis statybinių medžiagų ir darbų kainomis. „Nors ankstesnieji metai, kai statybininkas per mėnesį uždirbdavo dviejų profesorių atlyginimą, subliuško ir negrįš, tačiau jaučiame, kad statybos po truputį atsigauna“, – sako S. Meškauskas.
Surado naujų verslo sričių
Artimiausią ateitį vertindamas individualios įmonės ZTS savininkas Rimantas Žičkus teigia, kad lengvų metų nebus. Automobilių verslas – įvairiapusė veikla, kurios dalyviai susiję ir vieni nuo kitų priklausomi. Lietuvos rinka užpildyta, konkurencija didelė, visiems sunkmetis uždėjo žymę.
R. Žičkaus įmonė veiklą pradėjo 2003 m. ir prekiavo naudotais automobiliais. Dabar ši veikla sumažėjo. Įmonė užsiima automobilių pervežimu, per avarijas sugadintų automobilių remontu, už kurį sumoka draudimo įstaigos. „Taikėmės prie kintančios aplinkos. Tik šitaip galima išlikti, – įsitikinęs R. Žičkus. – Negalime lygintis su stambiomis įmonėmis. Turime tik tris autovežius, jie dabar įmonei pelningiausi. Šiemet baigsis vieno jų lizingo sutartis, tad sumažės mokesčių. Nedidelei mūsų įmonei, kurioje tik dešimt darbo vietų, tai labai svarbu.“
Atsakingas požiūris ir kokybiškos paslaugos šiai įmonei leido sudaryti sutartis su dviem draudimo bendrovėmis – „Lietuvos draudimu“ ir „PZU Lietuva“. Tad jau keleri metai įmonė taiso automobilius po draudiminių įvykių, padeda sutvarkyti dokumentus. Kol vyksta remontas, jeigu reikia, klientui išnuomoja kitą automobilį. R. Žičkaus įmonėje atstatoma į avarijas patekusių automobilių geometrija, jie dažomi, poliruojami. Nemažai vairuotojų čia renkasi automobilio paruošimo techninei apžiūrai paslaugą.
Įmonė ZTS užmezgė ryšius su „Volkswagen“ automobilių gamintojais. Jurbarkiečiai tapo oficialiais jų atstovais, tad remontui gauna originalias detales, net suteikia gamyklinę garantiją, jeigu automobilį taiso įmonė. Tai naujovė Jurbarke, kuria mielai naudojasi „VW” automobilių savininkai.
Įmonė turi dideles patalpas, tad čia taisomi ir didieji sunkvežimiai. Tuo naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities verslininkai. „Beveik per dešimtmetį keitėsi mūsų darbas, turėjome ir sėkmingesnių, ir prastesnių metų, bet gyvuojame, nedejuojame, – tvirtina R. Žičkus, – Krizė paveikia visus, o užsitęsęs sunkmetis rodo, kad automobilių versle išlikti nelengva.“
Įmonės gyvybingumui šiemet įtakos turės ir siekis bendradarbiauti su Jurbarko darbo birža. Ketinama paruošti tris projektus, kuriuos įgyvendinus būtų įrengti stabdžių tikrinimo, šviesų reguliavimo ir tachografų tikrinimo stendai. Taip būtų sukurta naujų darbo vietų, padidėtų ir siūlomų paslaugų įvairovė. Nors R. Žičkus šiemet nesitiki didelės sėkmės, tačiau sunkmečio taip pat nesureikšmina. „Reikia nenuleisti rankų ir dirbti“, – įsitikinęs įmonės savininkas.
Praėję metai nebuvo blogi
„Lengviausia – dejuoti“, – taip ekonominį sąstingį vertina vienos didžiausių rajono bendrovių UAB „Jurmelsta“ direktorius Kęstutis Naujokas.
Praėję metai bendrovei nebuvo blogi, baigti su pelnu. „Buvo ir žymiai geresnių metų, kai pelnas lengvai peršokdavo milijoną litų. Nors esame stamboka bendrovė, tačiau nesilygiuojame į didžiąsias, kurios statybose patyrė rimtų nuostolių arba bankrutavo, – sako K. Naujokas. – Turime gerų specialistų ir patirties, techninę bazę, įrangos. O kad esame patikimų Lietuvos įmonių sąraše, taip pat daug ką apie mus pasako.”
Pernai bendrovės specialistai ir darbininkai daug dirbo Jurbarke ir rajone. Sutvarkyta Kauno gatvė Jurbarke tapo lyg ir vizitine bendrovės darbų kortele. Nemenkas objektas buvo ir Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos stadionas.
Didžiąją objektų ir bendrovės darbų dalį sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai, reikalaujantys aukštos kokybės darbo. Tokius reikalavimus sugeba įveikti ne kiekviena įmonė. „Jeigu ne Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvai vystant ir palaikant miestų, kaimų infrastruktūrą, įgyvendinant stambius vandentvarkos projektus, ko gero, statybos Lietuvoje merdėtų, – svarstė K. Naujokas. – Sudėtingesniems darbams atlikti reikia ne tik žinių ir patirties, išmanyti naujus darbo metodus, bet ir technikos, ir įvairios šiuolaikinės įrangos. Mes nuolat investuojame į darbuotojų kvalifikaciją, technines priemones. Užsitęsęs sunkmetis mūsų neįveikė, mes jį įveikėme ir esame nusiteikę optimistiškai.“
Žiema nors ir negąsdina speigais, bet visuomet pristabdo statybas, tad dabar bendrovėje, kurioje nuolat dirba 93 žmonės, šiokia tokia atostogų ramybė, bet, pasak direktoriaus, aktyviai dalyvaujama įvairiuose konkursuose, stengiamasi kuo anksčiau susiplanuoti būsimus darbus. „Konkursuose mums neramu, kad svarbiausiu dalyku laikoma pati mažiausia kaina. Verta dėl to pasiginčyti ne tik teoriškai, nes mažiausia kaina neužtikrina aukštesnės darbo kokybės. Apie tai plačiai kalbama, tačiau problema taip ir lieka, o nukenčia darbų kokybė, švaistomi pinigai. O to neturėtų būti. Brokdariai bankrutuoja, tad užsakovai lieka be jokių atliktų darbų kokybės garantijų. Darbų pakanka, nedejuojame nepasisekus laimėti vieno kito konkurso, tačiau jausdami atsakomybę norime, kad ją jaustų ir kiti, taip pat ir nustatantieji viešųjų pirkimų taisykles bei rengiantieji viešuosius pirkimus“, – įsitikinęs K. Naujokas.
UAB „Jurmelsta“ priklauso Melioracijos įmonių asociacijai, kuriai padedant kelia specialistų kvalifikaciją. „Jurmelstos“ specialistai nuolat mokosi, nes daugybė įvairių statybos darbų susiję su tam tikrais pavojais. Darbininkai turi išmanyti ir laikytis saugaus darbo reikalavimų, nes dirbama su sudėtinga technine įranga ir mechanizmais.
Įvertinusi galimybes bendrovė šiemet tikisi atlikti darbų ir uždirbti pelno apie 10 proc. daugiau, negu pernai. Todėl numatyta pirkti naujų ekskavatorių, buldozerį, porą sunkvežimių, kitokios įrangos.
Vincas KRIŠČIŪNAS
