Į akcinės bendrovės „Kauno Grūdai“ Jurbarko sandėlius pirma 100 t šių metų derliaus rugpjūčio 1-osios popietę atvežė „Bebirvyčio“ žemės ūkio bendrovė. Praėjusią savaitę javapjūtei buvo palankus oras, tad per keletą dienų ji įsibėgėjo. Pirmadienį javapjūtę sutrukdė lietus.
Pasak sandėlių vedėjo Jono Sederevičiaus, viskas parengta grūdams priimti. Per dieną galima priimti 800 t drėgnų arba 1000 t sausų grūdų. Iš viso Jurbarke galima sutalpinti 12000 t grūdų, o juos nuolat išvežant į bendrovės elevatorių Kaune, paprastai Jurbarke superkama maždaug dvigubai daugiau. Anksčiau buvo superkami tik kviečiai, o šiemet, įrengus atvirą grūdų priėmimo aikštelę, perkami miežiai ir kvietrugiai. Už 1 t miežių dabar numatyta mokėti 580 Lt, už kvietrugių – 560 Lt, tačiau supirkimo kainos gali keistis.
Rugpjūčio 3 d. kainomis AB „Kauno Grūdai“ už maistinių „Ekstra“ klasės žieminių kviečių toną mokėjo 700 Lt, I klasės – 660 Lt, II klasės – 630 Lt, III klasės – 600 Lt, o už pašarinius – 580 Lt. Palyginus javapjūtės pradžios kainas su praėjusių metų kainomis, šiemet jos apie 12 proc. didesnės.
Į Jurbarką žieminius kviečius veža ūkininkai iš abiejų Nemuno pusių. Maždaug 60 proc. čia superkamų javų parduoda jurbarkiečiai, o 40 proc. – Šakių rajono ūkininkai. Jurbarko rajone didžiausius grūdinių kultūrų plotus sėja žemės ūkio bendrovės „Bebirvytis“ ir „Medininkai“, Skirsnemunės seniūnijos ūkininkė Zinaida Dumčaitienė, Algimantas Liorincas iš Girdžių.
Atvežę parduoti žieminių kviečių Albinas Birgiolas iš „Medininkų“ ir Arūnas Jasaitis iš „Bebirvyčio“ patvirtino, kad eilės šiemet kol kas perpus trumpesnės.
Be įprastinio remonto, Jurbarko sandėliuose įdiegta naujovė – automatinis grūdų pavyzdžių imtuvas, pakeitęs vieną sandėlio grūdų kokybės nustatymo laboratorijos darbuotoją, kuriam anksčiau tekdavo grūdų mėginius paimti rankomis. Dabar šis darbas vyksta ir saugiau, ir sparčiau, greičiau įvertinama grūdų kokybė. Kol kas atvežami aukštos kokybės grūdai. Iš 1200 t grūdų 1000 t buvo I, likę II klasės.
Grūdus iš „Medininkų“ laukų atvežęs traktorininkas Povilas Urbonavičius sakė, kad šiemet derlius menkesnis: javai retesni, buvo sunkios žiemojimo sąlygos. O ir javapjūtės pradžia nelengva pradėti anksčiau trukdė lietūs.
Šios bendrovės vadovas Povilas Parnarauskas juokavo, kad anksčiau kas metai derlingumas vis didėdavo, būdavo prikuliama „daugiau negu pernai“, o šiemet atvirkščiai – mažiau negu pernai. Bendrovės laukuose kviečiais apsėta per 600 ha, o iš pirmų pjaunamų laukų hektaro prikuliama apie 2– 2,5 t grūdų. „Dabar važiuosime į geresnius plotus, tikimės juose didesnio derliaus, tačiau šiemet stebuklų nebus, – teigė P. Parnarauskas. – Palankesniais metais žieminių kviečių derlingumas būdavo apie 5–6 t iš ha, o kai kuriuose laukuose ir dar didesnis.“
Pasak bendrovės vadovo praėjusi žiema buvo labai nepalanki žiemkenčiams – sunkiai atsilaikė net ir žinomos, mūsų klimato negandoms atsparesnės veislės. „Tikėjomės geresnio lietuviškos žieminių kviečių veislės „Ada“, kryžmintos su derlingesne prancūziška, derliaus, tačiau ir ši veislė nebuvo atspari nepalankioms žiemojimo sąlygoms“, – sakė P. Parnarauskas.
Bendrovės laukuose praėjusią savaitę dirbo 4 kombainai. Bendrovė tikėjosi iki savaitės pabaigos nuimti pagrindinį žieminių kviečių derlių. Tuomet liktų tik atokesni ir pamirkę laukai. Tikimasi, kad šiemet bendrovė prikuls nuo 1500 iki 2000 t grūdų, o palankesniais metais derlius būdavo apie 1000 t didesnis.
Pasak P. Parnarausko, praėjusi žiema visiems žemdirbiams pakenkė, o ypač auginantiems rapsus. Kviečiai – pakantesnė kultūra, bet ir pajamos už juos šiemet bus žymiai mažesnės.
Panašiai kalbėjo ir grūdų į Jurbarką atvežę Suvalkijos ūkininkai: derlius beveik perpus mažesnis, jų kraštuose prikuliama 3–3,5 t iš hektaro. Supirkimo kainos panašios į pernykštes, geros, bet gamta ūkininkui šįkart sėkmės pašykštėjo, tad ir litas už žemdirbio triūsą šiemet bus gerokai trumpesnis.
Pasak Z. Dumčaitienės, jau antri metai iš eilės nepalankūs žemdirbiams. Savo ūkyje žieminiais rapsais ji buvo apsėjusi 300 ha, o žieminias kviečiais – 600 ha. Rapsai iššalo visiškai, o kviečiai išliko tik 60 ha plote. „Apie jų derlingumą ir pelną kalbėti nė neverta, – teigė Z. Dumčaitienė. – Kombainais dirbome dvi dienas, derlingumas apie 4 t iš ha, kai anksčiau būdavo po 6–7 t. Kai tik toks derlius, supirkimo kainos atrodo visai menkos. Jeigu lietingi metai dar kartosis, tai žemės ūkio veikla bus neperspektyvi.“
Vis tik ūkininkė nenuleido rankų – vasariniais rapsais ir vasariniais kviečiais apsėjo laukus iš naujo. Tačiau, nepaisant pastangų, optimizmo nedaug. „Rapsai išguldyti, jeigu ir toliau tęsis lietūs, jie pradės pūti, – nerimavo ūkininkė, – o kvietukus spėjo paveikti sausra, kai kuriuose laukuose jų varpos vietomis pustuštės, tad kol kas visiškai neaišku, kiek prikulsime ir kokios kokybės bus grūdai. O darbas, trąšos, priežiūra kainavo nemažai, sunku pasakyti, kaip pavyks susidėlioti išlaidas ir pajamas, ar liks pelno.“
Pasak ūkininkės, daug kas pakalba, kad žemdirbiai nesunkiai užsidirba duoną ir gyvena pasiturinčiai, turi daug šiuolaikinės technikos, tačiau gamyba vyksta ne po stogu ir, nepaisant pastangų, žinių ir patirties, yra daug rizikos. Praėjusi žiema žiauriai pakenkė pasėliams ir suardė ūkininkės numatytus planus, žymiai padidino išlaidas. Ar jas kompensuos vasarinių javų derlius – paaiškės netrukus.
Praėjusi savaitė žemdirbiams buvo kaip dovana – iki sekmadienio neiškrito nė lašas lietaus, tad dauguma suspėjo nuimti pagrindinį žieminių kviečių derlių. Ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas Raimundas Jovarauskas, auginęs žieminius kviečius, jų derlingumu, kaip ir kiti, nesidžiaugė. „Užderėjo mažiau nei vidutiniškai, nors man atsėti nereikėjo, – patikino R. Jovarauskas, pasitikėjęs lietuviškais „Zenta” kviečiais. – Metai žemdirbiams ne tik mūsų rajone nebuvo palankūs, ypač nukentėjo pasėję žieminus rapsus. Daug hektarų teko atsėti vasariniais, o tai vėl papildomos išlaidos.“
R. Jovarausko požiūriu, kiekvieni žemės ūkiui nepalankūs metai iškelia tuos pačius klausimus: kokios javų veislės mūsų sąlygomis patikimiausios, kaip optimaliai taikyti agrotechnikos priemones. Vienas iš būdų susimažinti galimus nuostolius – drausti pasėlius.
Vincas Kriščiūnas